10 mėnesių kūdikio raida - tai intensyvaus fizinio, pažintinio ir socialinio augimo laikotarpis. Šiuo metu mažyliai tampa vis judresni, tyrinėja juos supantį pasaulį ir aktyviai bendrauja su aplinkiniais. Kūdikio motorinis vystymasis dešimtąjį mėnesį taip pat turi įtakos jo pojūčių vystymuisi, nes stiprėja kūno suvokimo ir koordinacijos įgūdžiai.
10 mėnesių mergaitės vidutiniškai sveria nuo 8,4 iki 11 kg ir yra 70-76,5 cm ūgio. Svarbu suprasti, kad kiekvienas kūdikis vystosi individualiai, todėl šie skaičiai yra tik orientaciniai.
Šiuo raidos laikotarpiu kūdikiui labai svarbu judėti. Jis ritinėjasi, ropoja ir gal net bando stotis. 8 mėnesių kūdikis jau aktyviai vartosi, tvirtai sėdi, intensyviai bando įvairiausiais būdais judėti į priekį ir ruošiasi stotis. 9 mėnesių kūdikis pasėdi savarankiškai, šliaužia, ruošiasi ropojimui, pastovi. 10 mėnesių kūdikis tvirtai sėdi savarankiškai, atsisėda, bando nekoordinuotai ropoti, prisitraukia prie baldų ir atsistoja, tobulėja rankų judesiai, auga supančio pasaulio suvokimas.
Ropojimas yra labai sudėtingas procesas, kurio kūdikis pirmiausia turi išmokti. Tam, kad kūdikis galėtų sąmoningai valdyti savo judesius, smegenims reikia informacijos apie galūnių padėtį ir raumenų įtempimą. Už tai atsakingi receptoriai yra sausgyslėse ir raumenyse. 10 mėnesių kūdikis tvirtai sėdi savarankiškai, atsisėda, bando nekoordinuotai ropoti, prisitraukia prie baldų ir atsistoja, tobulėja rankų judesiai, auga supančio pasaulio suvokimas. Dešimtojo mėnesio pabaigoje kūdikis turi gebėti atlikti šiuos psichomotorinės raidos įgūdžius: sūpuojasi, remdamasis plaštakomis ir keliais; pasiremdamas rankomis, kūdikis jomis pasistumia atgal taip, kad sėdmenys atsiduria ant blauzdų; vidutiniškai ištiesus kelius ir klubų sąnarius, pasikelia sėdmenys, ir kūnas atsiduria ant plaštakų ir kelių (stovėsena ant keturių); šioje padėtyje galima stebėti siūbavimą išilgai kūno - pirmyn ir atgal; nekoordinuotai ropoja, nėra “kryžminės koordinacijos”: kairė koja-dešinė ranka; iš kniubščios padėties, lenkdamas klubus ir sukdamas liemenį gali atsisėsti; iš padėties ant pilvo arba ant keturių spontaniškai arba prisilaikydamas už baldų vaikas gali atsisėsti, pasisukdamas per bet kurį šoną.

Kūdikis iš aukštielninkos padėties pats savarankiškai atsisėda, prisilaikydamas už baldų. Vaikas nuo šiol gali atsisėsti be suaugusiojo pagalbos. Tam jis naudoja abi rankas ir jam dar reikia gana daug pastangų. Ilgai ir laisvai sėdi tiesia nugara ir beveik ištiestomis kojomis. Sėdimas gali sukiotis į abi puses, neprarasdamas pusiausvyros. Tokioje stabilioje sėdimoje padėtyje kūdikis jau gali žaisti ilgesnį laiką. Jeigu nori pasiimti daiktą, esantį jam nepasiekiamu atstumu, tai dažniausiai pasisukdamas atsistoja “ant keturių” ir nuropoja prie žaislo. Sugeba iš keturpėsčios ar gulimos ant pilvo padėties atsisėsti.
Prisilaikydamas pats savarankiškai stovi. Kojos yra žymiai sutvirtėjusios, todėl pastatytas ir nusitvėręs už baldų ar kitų tam tinkančių daiktų jis gali pastovėti ilgiau negu pusę minutės. Prilaikant už savo rankų, sėdinčiam kūdikiui pavyskta atsistoti. 11 mėnesių kūdikis ima koordinuotai ropoti, stovi, žingsniuoja į šoną ir bando žingsniuoti pirmyn, dar labiau lavėja rankų judesiai.
Smulkioji motorika irgi gerėja, o mažylio griebimo judesiai tampa tvirtesni ir tikslesni. Pincetinis griebimas: mažą daiktą kūdikis paima ištiestu smiliumi ir prieš jį atsuktu nykščiu. Vaiko dėmesį patraukia vis smulkesnės detalės, vis mažesni objektai ir mažos skylutės. Kūdikis lėtai artina ranką prie trupinio, ištiesia smilių, jam priešais atsuka nykštį, o tada smiliaus bei nykščio galais kaip pincetu paima trupinį. Kiti pirštai neturi dalyvauti. Įgūdį turi būti įvaldžiusios abi rankos. Beldžia dviem kaladėlėmis viena į kitą kelis kartus. Vaikas į abi rankas pagriebęs po kaladėlę, gali ne sykį tikslingai suliesti jas ir padaužyti vieną į kitą.
Kūdikis sąmoningai numeta žaislą. Vaikas paima vieną ar kelias kaladėles ir iškart po kelių žaidimo sekundžių su dideliu pasitenkinimu jas lanku numeta žemėn. Šis žaidimas suteikia vaikui džiaugsmo dėl kelių dalykų. Jam gali būti svarbus erdvinių santykių pajutimas, sukeltas garsas bei patyrimas, kad jis pats gali aktyviai disponuoti daiktais. Smiliumi čiupinėja objekto detales. Vaikas ištiestu smiliumi čiupinėja lėlės detales, pvz., burną, akis. Vaiko suvokimas jau tiek diferencinis, kad jis ne tik suvokia bendrą visumą, bet pastebi jos atskiras detales ir mėgina jas optiškai bei taktiškai tyrinėti.

Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - ypatingas laikas, kai formuojasi svarbiausi įgūdžiai ir gebėjimai. Tinkamai parinktos prekės kūdikiams padeda mažyliui augti, tyrinėti aplinką ir ugdyti motoriką. Sensoriniai žaislai, tokie kaip įvairių tekstūrų kamuoliukai, lavina pojūčius, gerina rankų ir akių koordinaciją bei skatina smalsumą. Veiklos kubai su skirtingomis užduotimis lavina smulkiąją motoriką, o kramtukai padeda ne tik dantukų dygimo laikotarpiu, bet ir stiprina burnos raumenis.
Šiuo amžiaus tarpsniu kūdikis, nors dar nekalba, yra labai imlus kalbai. Kalbėtis su kūdikiu jo kalba yra smagu ir patogu, tačiau būtinai kartokite ne tik kūdikio tariamus garsus, bet ir normalius žodžius. Pavyzdžiui, jei jau suprantate keletą jo tariamų žodžių - kartokite ne tik juos, bet ir normalius žodžius. Jei kūdikis sako „niam niam“, patvirtinkite, kad jį suprantate ir pasakykite trumpą, paprastą, bet taisyklingą sakinį: „Taip, niam niam. Valgysime jogurtą.“
10-11 mėnesių kūdikiai taip įpratę mokytis iš tėvų, kad jie ima sekti tėvų žvilgsnį (be jokio dėmesio atkreipimo balsu ar parodymo pirštu). Kūdikiui pradėjus sekti jūsų žvilgsnį ir įsižiūrėjus į konkretų objektą, būtinai jį garsiai įvardinkite.
Dialogas: fonetiškai teisingas išmoktų skiemenų mėgdžiojimas. Vaikas žvilgsniu fiksuoja mamą ir aiškiai pakartoja jam ištartus skiemenis taip, kad kalbėjimo-atsakymo žaidimą tarp motinos ir vaiko galima laikyti dialogu. Kalbos supratimas: pasukdamas galvą, vaikas ieško pavadinimo jam žinomo daikto arba asmens. Suradęs bent akimirką į jį žvelgia, o jei tai žmogus, nusišypso.
Šio amžiaus kūdikis pažįsta jį supančią aplinką ir žmones. Mažylis tiksliai žino, kas yra mama, tėtis, brolis ar senelė. Dabar bendravimas su kitais vaikais taip pat tampa įdomus. Šio amžiaus kūdikis bendrauja ne tik skiemenų skiemenimis, kurias išmoko per paskutinį mėnesį, bet ir fiziniais signalais bei emocijomis.
Aiškiai drovisi svetimų žmonių. Vaikas ir ilgiau pabuvęs su nepažįstamuoju, vis dar vengia prisilietimu kontaktuoti su juo; tik būdamas visai prie mamos, jaučiasi pakankamai saugus, kad galėtų atsigręžti į nepažįstamą asmenį.

Jei pastebėjote, kad Jūsų kūdikis, būdamas 10-12 mėnesių amžiaus dar nerodo noro ir nemėgina atsistoti prie baldo atsispiriant viena koja, tai šioje vaizdinėje medžiagoje išvysite, kaip mokinti kūdikį atsistoti prie baldo atsispiriant viena koja. Kai įsikibęs į tvirtą pagrindą (pvz. baldą) kūdikis stojasi, bet jau nebesitraukia į viršų vien rankomis, turėtų mokytis pereiti į klūpimą padėtį, kad saugiai nusileistų ant žemės. Kaip paskatinti kūdikį atlikti šį judesį išvysite vaizdinėje medžiagoje.
Išmokęs atsistoti ir atsiklaupti, kūdikis toliau bando įveikti atstumus laikydamasis į baldus, eidamas šoniniu žingsniu. Tokiu būdu stiprėja dubens, šlaunų stambiosios raumenų grupės, lavėja pusiausvyra ir judesių koordinacija. Tai pereinamas etapas, kol Jūsų kūdikis pradės savarankiškai vaikščioti. Jei pastebite, kad Jūsų kūdikis vis dar nerodo pastangų eiti šoniniu žingsniu, tuomet vaizdinėje medžiagoje išvysite, kaip paskatinti kūdikį eiti šoniniu žingsniu. Kai kūdikis jau drąsiai eina šoniniu žingsniu pagal baldus, mokiname kūdikį įveikti trumpus atstumus tarp baldų, taip kaip parodyta vaizdinėje medžiagoje.
Namuose tikrai rasite daiktų, tokių, kaip vaikiška kėdutė, pufas, ar žaislų dėžė, kurią kūdikis pradės stumdyti. Nesirinkite vaikštynės. Teigiama, kad, ją naudojant, vaikas ilgiau mokosi eiti savarankiškai. Norint palavinti smulkiąją motoriką, leiskite plėšyti arba glamžyti popierių. Lavinant eiseną, tik ką pradėjusiam vaikščioti mažyliui duokite kažką neštis rankoje. Tai apsunkina CNS (centrinės nervų sistemos) darbą. Ji jau turės kelias užduotis - kontroliuoti ėjimą ir nepamesti iš rankos daikto.
Faktas: Mažylio pėdutės atrodo plokščios? Taip yra dėl to, kad pėdos skliautą dengia riebalų sluoksnis. Per dvejus ar trejus metus jis išnyks.

Faktas: Paprastai pirmąjį tikrą žodį kūdikiai ištaria maždaug vienų metų, tačiau kartais jis išsprūsta gerokai anksčiau, net aštuonių mėnesių, arba daug vėliau - tik aštuoniolikos mėnesių.