Pirmosios savaitės su kūdikiu: išsamus vadovas
Pirmasis mėnuo po gimimo - tai stebuklingas laikotarpis, kupinas naujų patirčių tiek kūdikiui, tiek tėvams. Kūdikis pradeda prisitaikyti prie gyvenimo už motinos įsčių, o tėvai atranda, kaip rūpintis savo mažyliu ir kaip reaguoti į jo poreikius. Nors šis laikotarpis gali būti iššūkių kupinas, jis taip pat yra kupinas pirmųjų svarbių žingsnių ir pasikeitimų. Štai ką galite tikėtis ir kaip kūdikis vystosi per pirmąjį mėnesį.
Kūdikio fizinė raida: kas vyksta per pirmąjį mėnesį?
Pirmas kūdikio mėnuo yra laikotarpis, kai jis daugiausiai miega ir maitinasi. Kūdikio kūnas pradeda prisitaikyti prie išorinio pasaulio, o per šį laiką vyksta nemažai svarbių fizinių pokyčių.
Svoris ir ūgis
Kūdikiai paprastai gimsta sverdami nuo 2,5 iki 4 kg, tačiau per pirmą mėnesį jie gali priaugti apie 150-200 gramų per savaitę. Pirmą mėnesį kūdikiai taip pat gali šiek tiek padidinti ūgį.
Maitinimas
Kūdikiai pirmąjį mėnesį daug laiko praleidžia maitinantis. Jie maitinsis kas 2-3 valandas, nes jų skrandukai yra labai maži. Tėvai turėtų žinoti, kad kūdikiai dažnai žinda ne tik dėl alkio, bet ir dėl komforto ar saugumo. Jei kūdikis maitinamas krūtimi, motinos pienas turi visas būtinas medžiagas, kurios padeda kūdikiui augti ir vystytis.
Refleksai ir judesiai
Kūdikiai gimsta su tam tikrais refleksais, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujos aplinkos. Pavyzdžiui, kūdikis turi „griebimo refleksą“, kai jo delnai suspaudžia daiktus, kaip tik suimtas pirštas. Jo judesiai per pirmą mėnesį yra nesąmoningi, tačiau laikui bėgant jie pradeda tapti vis labiau koordinuoti.
Kūdikio smegenų vystymasis
Per pirmąjį mėnesį kūdikio smegenys pradeda vystytis ir prisitaikyti prie pasaulio aplink jį. Kūdikis pradeda suvokti tam tikrus dalykus:
Regėjimas
Kūdikiai gimsta su labai ribotu regėjimu, tačiau per pirmą mėnesį jie pradeda fokusuoti savo akis į objektus, esančius apie 20-30 cm atstumu - būtent tiek atstumo yra tarp jų ir motinos veido žindymo metu. Kūdikiai taip pat pradeda pastebėti kontrastus ir ryškias spalvas.
Klausymas
Nors kūdikiai gimsta su tam tikru klausos gebėjimu, jų klausos suvokimas per pirmą mėnesį dar nėra labai išvystytas. Vis dėlto, kūdikiai dažnai reaguoja į garsus, ypač į savo motinos balsą, kuris jau būna pažįstamas iš gimdos.
Kūno suvokimas
Kūdikiai pradeda pojūčius suvokti kaip visumą - jie pradeda atskirti aplinką nuo savo kūno ir reaguoti į ją. Tėvai gali pastebėti, kad kūdikiai pradeda reaguoti į fizinius kontaktus, kaip paglostymas ar bučiniai.
Kūdikio elgesys ir emocijos
Pirmas mėnuo kūdikiui - tai laikotarpis, kai jis pradeda formuoti savo emocinius ryšius su aplinkiniu pasauliu, ypač su savo tėvais. Nors kūdikiai dar negali išreikšti savo jausmų žodžiais, jie tai daro per emocinį reagavimą.
Miego režimas
Pirmą mėnesį kūdikiai miega labai daug - paprastai 16-18 valandų per parą, tačiau miego laikai gali būti netolygūs, nes jie atsibunda kas 2-3 valandas maitintis. Miego ciklai gali būti trumpi, o kūdikiai dažnai keičia miego pozas.
Skausmas ir diskomfortas
Kūdikiai dažnai verks, kai jaučiasi alkani, pavargę, peršalę arba pučiant pilvuką. Jų verkimas yra pagrindinis komunikacijos būdas, kad praneštų tėvams apie poreikius. Pirmą mėnesį tėvams labai svarbu išmokti atskirti skirtingus verkimo tipus, nes kiekvienas gali reikšti kitokią problemą.
Prisirišimas ir socialinė sąveika
Kūdikiai jaučia ryšį su savo tėvais ir artimaisiais per fizinį kontaktą, žvilgsnį, kalbėjimą ir apsikabinimus. Per pirmą mėnesį kūdikiai pradeda reaguoti į žmones aplink juos ir juos pažinti. Motinos veidas tampa labai svarbus, ir kūdikiai gali būti ramūs, kai mato mamą arba tėtį.
Padėkime augti (2016 05 07) Tėčio rubrikoje - patarimai, kaip nuraminti kūdikį
Kūdikio priežiūra ir higiena
Pirmas mėnuo - tai laikotarpis, kai tėvams reikia įgyti pasitikėjimo teisinga kūdikio priežiūra. Tai apima ne tik mitybą ir miegą, bet ir higieną.
Maudynės
Kūdikiai turėtų būti maudomi šiltame vandenyje, tačiau ne kasdien - pakanka maudyti kūdikį 2-3 kartus per savaitę, kol jis dar labai mažas. Labai svarbu naudoti specialias kūdikiams skirtas priemones, kurios nepažeistų jų odos.
Kūdikio oda
Kūdikio oda yra labai jautri, todėl reikia vengti per didelio naudojimo kosmetikos priemonių.
Neišnešiotų naujagimių priežiūra
Kartais vaikelis taip skuba išvysti šį pasaulį, kad net nesulaukia jam skirto gimimo termino. Jis gimsta toks trapus, toks mažytis, ir toks gležnas, kad net baisu paimti į rankas. Neišnešiotas naujagimis arba dar kitaip vadinamas ankstuku - nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės gimęs kūdikis, sveriantis 500 ar daugiau gramų. Visi šie išvardinti požymiai yra normalūs neišnešiotam kūdikiui ir nereikėtų nerimauti, kad jūsų anksti gimęs vaikelis atrodo kitaip negu kiti vaikai. Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikėtų žinoti apie per anksti pasaulį išvydusį vaikelį tas, kad ankstukai nesugeba sureguliuoti tinkamos kūno temperatūros, taigi jų gyvybinių funkcijų užtikrinimui būtina aplinka, kurioje nuolat palaikoma tinkamai reguliuojama temperatūra. Didžiausia rizika kyla patiems mažiausiems, vos iki 29 savaičių mamos įsčiose praleidusiems, mažyliams. Per metus tokių naujagimių Lietuvoje gimsta iki 150. Kadangi patiems mažiausiems ankstukams prireikia nemažai laiko, kol jie pradeda reguliuoti kūno temperatūrą, kūdikis pirmiausia gyvena inkubatoriuje, kuriame palaikoma 36-37 laipsnių temperatūra. Sutvirtėjęs vaikelis perkeliamas į skyrių, kur juo jau rūpinasi mama - pratina žįsti, atlieka kasdienius svėrimus, keičia sauskelnes ir pan. Nors vaikutis jau gali būti su mama, vis tik iki maždaug 35 savaitės jo kvėpavimas stebimas prie pėdos prijungtu davikliu. Kūdikį išrašius iš ligoninės, rūpestis ir ypatinga priežiūra dar nesibaigia. Nors namo parkeliavęs vaikelis jau geba savarankiškai kvėpuoti, pats valgo, tinkamai tuštinasi bei gali pasirūpinti savo kūno temperatūra, būtent šiam svarbiam darbui jis sueikvoja itin daug energijos. Todėl namuose neužtikrinus kūdikiui tinkamos temperatūros (nuo 23 iki 25 laipsnių šilumos), jis su maistu gaunamas kalorijas naudos ne svoriui priaugti, bet viso kūno temperatūrai palaikyti. Kita vertus - ankstukai, kaip ir kiti vaikai, taip pat perkaista, tad svarbu nepersistengti šildant namus.
Maitinimo ypatumai
Maitinti ankstukus rekomenduojama dažniau, bet po mažiau. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikelis ilgokai žinda krūtį. Turėkite kantrybės - neišnešiotukai traukia ne taip aktyviai ir užtrunka ilgiau kol pasisotina. Jei matote, kad kūdikis pavargo, nebevarginkite jo. Leiskite pailsėti. Primaitinsite vėliau. Jei vis tik nerimaujate, kad mažylis suvalgo per mažai, pasikonsultuokite su savo gydytoju, galbūt papildomam primaitinimui reikalingi mikroelementais, aminorūgštimis ir vitaminais praturtinti mišinėliai. Ankstukams itin reikalingas vitaminas E, nes anksčiau gimę vaikučiai, būdami mamos įsčiose, nespėja pakankamai prikaupti šio vitamino atsargų. Nerekomenduojama ankstuko pradėti primaitinti savo nuožiūra. Vos tik kilus klausimams, atsiradus neramumams ar manant, kad mitybos režime reikėtų kažką keisti, būtinai pasitarkite su mažylį prižiūrinčiu gydytoju.
Higienos svarba
Kaip ir auginant bet kurį kitą naujagimį, taip ir prižiūrint ankstuką, labai svarbi tiek namų, tiek jo asmeninės aplinkos higiena - nepamirškite sterilizuoti buteliukų, čiulptukų, pientraukio. Neišnešiotukui tai itin svarbu, nes jo atsparumas infekcijoms ypatingai žemas, o bet kokia, net ir iš pirmo žvilgsnio „nekalta“ liga gali būti pavojinga. Dėl šios priežasties labai svarbu stebėti ir kitus, su mažyliu kontaktą turinčius žmones. Jeigu seneliams, dėdėms, tetoms ar kitiems giminaičiams bei draugams pasireiškia nors menkiausi peršalimo simptomai, neleiskite jiems matytis su vaiku. t. Ankstukui, priešingai nei vyresnio amžiaus ar pilnai išnešiotam vaikui, net ir tokie lengvi negalavimai gali kelti rimtą pavojų. Todėl nebijokite įžeisti aplinkinių, atsisakydami juos priimti į svečius.
Svorio pokyčiai
Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų mažylis nepriauga svorio. Gali būti, kad per pirmas 2 savaites jis ne tik, kad nepriaugs svorio, bet ir neteks jo. Išnešioti naujagimiai įprastai gimsta sverdami 2500-4000 g, tačiau jų svoris ima mažėti jau pirmomis valandomis po gimimo. Toks svorio sumažėjimas yra normalus, jeigu naujagimis netenka apie 6-7 proc. pirminio svorio (riba - 10 proc.). Daugiau svorio netenka žindomi naujagimiai - iki 7-10 proc. Pieno mišiniu maitinami naujagimiai įprastai netenka apie 5 proc. Svarbu, kad naujagimis greitai susigrąžintų prarastą svorį.
Įprasti naujagimio pokyčiai ir būklės
Pirmąją savaitę po gimimo kūdikis turi priprasti prie naujos aplinkos, t. y. šviesos, garsų ir gyvenimo šalia mamos. Tėvams svarbu stebėti mažylio elgesį, nors daugelis dalykų, pavyzdžiui, žagsėjimas ar čiaudulys, yra visiškai normalūs ir nereikalauja gydymo.
Svorio sumažėjimas
Pirmosiomis dienomis naujagimio svoris sumažėja, nes netenkama daug skysčių, nei gaunama su motinos pienu. Vanduo pasišalina kvėpuojant, pro odą, su šlapimu ir išmatomis.
Termoreguliacijos problemos
Naujagimio kūno temperatūra labai priklauso nuo aplinkos, todėl jis gali greitai atšalti ar perkaisti. Tėvai turėtų būti atidūs ir tinkamai aprengti bei apkloti kūdikį. Kartais dėl perkaitimo ar skysčių trūkumo 3-5 dieną gali pasireikšti vadinamoji pereinamoji hipertermija. Tokiu atveju kūno temperatūra gali pakilti iki 38,5-39,5°C ir daugiau. Mažylis tampa neramus, daug geria, išsausėja burnos gleivinė, didėja deguonies poreikis. Tokiu atveju kūdikį reikia išvystyti, nurengti. Odą galima švelniai patrinti drungnu vandeniu ar 50° spiritu. Jei temperatūra nemažėja, gali būti skiriamas paracetamolis (apie 20 mg/kg) per burną arba žvakutės pavidalo.
Odos pokyčiai
Dauguma naujagimių gimsta su paraudusia oda, padengta balkšvai riebiu sluoksniu, primenančiu varškę. Ant kaktos, viršutinių vokų ir pakaušio srityje neretai matomos rausvos dėmelės, vadinamos „gandro žnybiu“, arba „angelo pabučiavimu“.
Praeinanti gelta
Po kelių dienų kūdikio oda iš rausvos tampa gelsva. Dažniausiai 3-4 parą bilirubino kiekis kraujyje pasiekia didžiausią reikšmę (170-255 µmol/l), o pati gelta išnyksta savaime maždaug po 2 savaičių. Kartais gelta užsitęsia ilgiau ir vadinama motinos pieno gelta. Jos priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad tam tikros medžiagos motinos piene gali sulėtinti bilirubino apykaitą. Ši gelta gali trukti kelias savaites ar net mėnesius. Bilirubino koncentracija dažniausiai būna 170-340 µmol/l, o pikas pasiekiamas 10-15 dieną, po to rodikliai pamažu mažėja. Nors laikinai nutraukus žindymą bilirubino kiekis mažėja greičiau, paprastai rekomenduojama žindymo nenutraukti. Esant aukštesniems bilirubino rodikliams (>306 µmol/l), gali būti taikoma fototerapija. Visada būtina kreiptis į gydytoją, jeigu naujagimio gelta nepraeina per 14 dienų. Svarbu stebėti, kaip kūdikis žinda, miega, kokia jo šlapimo ir išmatų spalva.
Toksinė naujagimio eritema
Kartais naujagimių oda pleiskanoja, o 2-3-parą ant veido, liemens, sėdmenų ar galūnių gali atsirasti įvairaus dydžio rausvų dėmių su gelsvais mazgeliais.
Hormonų pokyčiai
Tiek berniukams, tiek mergaitėms 7-8 dieną gali padidėti krūtys, išsiskirti į pieną panašus skystis („laumės pienas“). Tai - naujagimių mastopatija. Skirtingai nei pūlinio mastito atveju, krūtys padidėja simetriškai, nėra skausmingos, o oda neparausta. Mergaitėms pirmą savaitę gali pasireikšti balkšvų gleivių išskyros iš makšties, vadinamos deskvamaciniu vulvovaginitu. 5-8 dieną gali pasirodyti nedidelis kraujavimas (0,5-1 ml), kuris trunka 1-3 dienas. Dėl aktyvios riebalinių liaukų veiklos pirmosiomis savaitėmis gali užsikimšti liaukų latakai. Dėl to 60-80 % ant naujagimių nosies sparnelių, kaktos ar smakro atsiranda smulkių (1-2 mm) baltai gelsvų mazgelių.
Pereinamoji inkstų funkcija
Per pirmąsias 12 valandų šlapinasi tik apie du trečdaliai išnešiotų sveikų naujagimių, o 8-10 % pirmą kartą pasišlapina tik antrąją parą. Pirmąją savaitę su šlapimu išsiskiria daug šlapimo rūgšties, todėl 3-4 gyvenimo dieną gali pasirodyti drumstas, gelsvai rausvas šlapimas, ant vystyklo lieka oranžinės nuosėdos. Tai - šlapimo rūgšties kristalai.
Pereinamoji žarnyno veikla
Pirmąsias 2-3 paras naujagimis tuštinasi mekonijumi (tirštos, tamsiai žalios, tąsios išmatos). Vėliau, 2-4 dienas, išmatos būna „pereinamosios“, t. y. skystos, nehomogeniškos, jose gali būti gleivių, baltų ar žalsvų gumulėlių. Dar po kelių dienų jos tampa geltonos, vientisos, primenančios košę.
Pereinami kraujo sudėties pokyčiai
Naujagimio kraujo rodikliai priklauso nuo nėštumo trukmės ir natūraliai svyruoja.
Pirmosios maudynės ir higiena
Pirmosios kūdikio maudynės - daug jaudulio tėveliams keliantis dalykas. Grįžus namo iš ligoninės vakare Jūsų laukia pirmosios kūdikio maudynės, tad reikėtų pasiruošti šitam ritualui. Visgi jeigu išrašymo dieną buvo darytas skiepas, maudyti geriau kitą dieną. Kūdikio maudynės leidžia palaikyti švarią ir gaivią mažylio odą, padeda vystytis raumenų tonusui ir gerina kraujotaką. Lepinti mažylį vonelėmis galima kad ir kiekvieną dieną, tačiau prausti su muilu rekomenduojama tik 1-2 kartus per savaitę. Per dažnas prausiklių naudojimas sausina odelę.
Kai atvykstu konsultacijai į šeimą, padedu tėveliams, kad jų pirmos naujagimio maudynės būtų ramios ir malonios. Kūdikį geriausia maudyti tarp maitinimų, bet mažylis neturėtų būti ką tik pavalgęs, arba kai iki maitinimo likusios 10 min., nes kūdikis bus alkanas ir be nuotaikos. Man atrodo, kad tobuliausias laikas yra praėjus 40 minučių po valgio. Maudynių vanduo turėtų būti +36,5-37°C šilumos, o patalpos, kurioje vaikas maudomas - apie +24°C šilumos. Rekomenduoju pirmus kartus maudyti su vystyklu. Mažylis jaučiasi saugiau, negali savęs išgąsdinti savo judesiais. Kai kūdikis jau vandenyje, laisva ranka pilkite ant vystyklo vandenį ir po truputį prauskite vaikutį atidengdami vystyklą. Ąsotis reikalingas mažylio apiprausimui švariu vandeniu. Mano patarimas: negadinkite tobulos kūdikio odelės, ji plona ir švelni. Maudynių metu nenaudokite jokių kempinių.
Bambos priežiūra
Svarbu tinkamai prižiūrėti naujagimio bambą. Ant jos dar yra likusi nedidelė virkštelės liekana, kuri nudžius ir nukris per 2-3 savaites. Pirmąsias dienas ir savaites naujagimį auginančius tėvus labai dažnai suglumina vaiko tuštinimasis. Mažylio išmatų spalva, kvapas ir tekstūra yra kitokia, nei suaugusio žmogaus. Pirmąją parą naujagimis tuštinasi mekonijumi - juoda ar žalsvai juoda, lipnia, tiršta, beveik bekvape substancija. Vėliau išmatos šviesėja, tampa žalsvos ar gelsvos spalvos. Naujagimių šlapimo pūslė - labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą ( t. y. Neužgijusios bambos priežiūra. Daugelis tikriausiai žino, kad likusi virkštelės dalis nukrenta per maždaug savaitę laiko nuo mažylio gimimo. Kai kurie kūdikiai netenka jos jau po dviejų ar trijų dienų. Būna atveju, kad ši bambagyslės dalis, likusi pas vaiką, nukrenta tik po dviejų savaičių. Svarbiausia atsiminti, kad bambos zona turi būti sausa, švari, o jei iš jos išsiskiria kraujas ar žaizdos sekretas, gali kilti uždegimas, todėl reikia kreiptis į gydytojus. Taip pat svarbu saugoti, kad į neužgijusią bambutę nepatektų šlapimo (per labai permirkusias sauskelnes). Saugodamiesi šios bėdos, pirmąjį naujagimio mėnesį rinkitės sauskelnes su atlenkiamu viršumi. Dar visai neseniai medikai rekomenduodavo kūdikio bambą tepti spiritu, tačiau dabar sakoma, kad užtenka ją kasdien kelis kartus valyti distiliuotu vandeniu su švarios vatos tamponėliu.
Akys, nosis, nagai
Jeigu akys traiškanoja ar po miego sulipę, paimkite vatos ar marlės tamponėlį, sudrėkinkite virintu bei atvėsintu vandeniu ir valykite iš išorės vidaus link. Kiekvienai akiai - naujas tamponėlis. Jei traiškanų labai daug, akys sunkiai „atlimpa“ - pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Nosį valyti reikia tik tada, kai ji užsikemša. Tai atlikti taip pat labai paprasta - susukite vatos tamponėlį, sudrėkinkite virintu vandeniu ir sukamaisiais judesiais išvalykite vieną, paskui kitą nosies angą. Jei mažylį kamuoja sloga, jums prireiks specialaus prietaiso, skirto nosytei valyti. Kūdikiams rankų nagus kirpti prireiks maždaug 1 kartą per savaitę. Jei pastebėsite, kad nagai jau gerokai paaugę, galite juos kirpti ir dažniau.
Kūdikio vystymasis ir refleksai
Kūdikis kasdien tampa vis stipresnis. Nors kiekvienam veiksmui atlikti reikia itin daug pastangų, tačiau paguldytas ant pilvuko, jis iš visų jėgų stengiasi pakelti galvytę, krūtinę ir pečius. Pasauliu aktyviai besidomintis kūdikis gali išsiblaškyti maitinimo ar migdymo metu, o vėliau pajusti alkį ar nuovargį, susierzinti, pravirkti.
Vitaminas D
Vitaminas D - riebaluose tirpus vitaminas, būtinas daugeliui organizmo funkcijų. Kai trūksta vitamino D, vaikams gali išsivystyti rachitas (kaulų suminkštėjimas ir susilpnėjimas), sutrikti dantų augimas, dantų emalyje gali atsirasti dėmių. Vitamino D gaminasi būnant saulėje, valgant riebią žuvį, kepenis, kiaušinius, vitaminu D praturtintus produktus. Mišinėliai kūdikiams yra praturtinti vitaminu D, tačiau žindomi kūdikiai šio vitamino stokoja. Naujagimių vitamino D atsargos, jei mama jo turėjo pakankamai, baigiasi apytiksliai po 8 savaičių. Vos gimę naujagimiai ir kūdikiai tėvelių dėmesio ir pagalbos reikalauja verkdami, tačiau jų akytės išlieka sausos. Ašarėlės pradeda byrėti gerokai vėliau, sulaukus 1-2 mėnesių, kuomet susiformuoja ašarų latakai. Pastebėjus traiškanas, valykite vaikučio akių vokus švariu, švelniu, drungnu vandeniu sudrėkintu audiniu ar vatos diskeliu. Normalu, kad tiek gimusiems su plonais pūkeliais, tiek su vešliais plaukais kūdikiams dalis plaukų neišvengiamai išslenka. Kūdikiui gimus, jo organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, tad visi plaukai gali atsidurti „poilsio fazėje“, t. y. Tiesa, kartais pakaušio nuplikimas siejamas su vitamino D trūkumu, todėl reikėtų atlikti tyrimus, ar kūdikiui netrūksta šio vitamino. Nusitrynę pakaušio plaukeliai yra vienas akivaizdesnių vitamino D stygiaus simptomų. Įprastai kūdikio plaukai ima aktyviau slinkti mažyliui sulaukus 8-12 sav. Tačiau kūdikio čiaudulys - nebūtinai visuomet reiškia ligą. Naujagimiai ir kūdikiai dažnai čiaudi dėl to, kad jie nesugeba kitais būdais išsivalyti nosies - dauguma vaikų efektyviau išsipūsti nosį išmoksta tik sulaukę 2 m. Smulkius kūdikių kvėpavimo takus gali sudirginti net ir mikroskopiniai dirgikliai, be to, kitaip nei suaugusieji, kurie geba kvėpuoti ir per burną, ir per nosį, kūdikiai beveik visiškai kvėpuoja per nosį (tik maždaug 3-4 mėn. Kūdikiai čiaudi, kai į nosį patenka žiedadulkių, dulkių, pleiskanų, dūmų, mikrobų, kitų alergenų ar dirgiklių.
Pilvo diegliai
Pilvo diegliai Tikriausiai didelė dalis tėvų pripažins, kad tai vienas didžiausių pirmųjų kūdikio mėnesių išbandymų. Ko griebtis, kai mažylis visą naktį graudžiai verkia, ir jokios priemonės nepadeda jo nuraminti ilgiau nei kelioms minutėms? Dažniausia tokio neramumo priežastis - pilvo pūtimas arba diegliai. Jie prasideda tada, kai kūdikiui sueina 2 savaitės. Jus gali paguosti žinojimas, kad ši nemaloni vaikui stadija daugiausiai trunka 2-3 mėnesius. Kaip galite mažyliui padėti ir sumažinti pilvuko skausmus? Savo pienu naujagimius maitinančioms mamoms pirmiausia reikia pakeisti savo mitybą ir atsisakyti nemažai produktų. Jei kūdikis maitinamas mišinuku, gali tekti jį pakeisti kitu, kurio pagrindas yra ne karvės pienas. Taip pat svarbu, kaip vaiką maitinate (jei įtariate, kad jis prisiryja oro, reikėtų jam duoti kuo dažniau atsirūgti) ir kaip dažnai tai darote (alkani kūdikiai valgydami skuba ir taip prisigaudo oro). Daugelis tėvelių išbando įvairias atpalaiduojančias, raminančias metodikas. Pamasažuokite kūdikio pilvuką ir nugarėlę (pilvuką reikia masažuoti pagal laikrodžio rodyklę sukamaisiais judesiais, pradedant nuo bambos). Galite išbandyti kojyčių mankštą (lengvai prispauskite sulenktas kojytes prie pilvuko). Panešiokite ir pasūpuokite kūdikį pozoje, kuri padeda prasidėjus diegliams: ant savo rankos dilbio kūdikį paguldykite pilvuku žemyn taip, kad delnas prilaikytų kūdikio galvelę, o kojytės iš abiejų pusių apžergtų alkūnės sritį. Kasvakar mažylį maudykite - vanduo labai atpalaiduoja ir nuramina prieš miegą. Padėti gali ir lašiukai nuo pilvo pūtimo, tačiau juos reikia naudoti ne diegliukams prasidėjus, o prevenciškai kiekvieno maitinimo metu. Nevartokite vaistų, maisto papildų ar gerųjų bakterijų nepasitarę su gydytoju, nes kūdikiams ne viskas tinka.
Užpakaliuko bėdos
Sauskelnių dermatitas - tokia kūdikio odelės bėda, kuriai būdingi net keli požymiai (užpakaliuko srityje peršti, kūdikis jaučiasi nepatogiai, jam degina odelę, oda parausta, ją išberia). Šie nemalonūs pojūčiai sukelia vaiko neramumą, jis blogai miega. Pagrindinė šios bėdos priežastis - mažylio oda liečiasi su šlapimu ar išmatomis sauskelnėse. Kūdikiui veiksmingai padėti gali kokybiškas kremas ar tepalas nuo iššutimų. Pavyzdžiui, daugelio mamų rekomenduojamas „Sudocrem“ kremas, kurio vandeniui nepralaidus pagrindas sudaro apsauginį barjerą, neleidžiantį jokioms dirginančioms medžiagoms (šlapimui ir išmatoms) liestis su oda. Be to, jo minkštinamasis poveikis padeda nuraminti sudirgintą odą ir ją sušvelninti, o sudėtyje esantis levandų aliejus pasižymi antibakteriniu poveikiu, kuris yra ypatingai svarbus sprendžiant užpakaliuko bėdas. Tokią priemonę labai pravartu visada turėti šeimos vaistinėlėje, nes kūdikio užpakaliuko sudirgimai - labai dažna bėda, kurią reikia spęsti nedelsiant. Jei vaiko odelė dažnai parausta, stenkitės kuo dažniau daryti „oro vonias“. Šeimos gydytojai taip pat rekomenduoja naudoti lakišiaus žolės arba ramunėlių nuovirus. Juos pasigaminti labai paprasta - tereikia paruošti stiprią arbata, ją atvėsinti ir supilti į vonelę, kur bus maudomas kūdikis.
Odos priežiūra
Tik gimusių vaikų oda labiau pažeidžiama dėl to, kad jos epidermis, kuris ir saugo tikrąją odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio, yra daug plonesnis nei suaugusiųjų. Jeigu nuo pat pirmų dienų mažylių odelė nebus tinkamai prižiūrima, turėsite daug bėdų dėl jos išsausėjimo, pleiskanojimo ir bėrimo. Ką turėtumėte žinoti apie kūdikio odos priežiūrą? Po vonios procedūrų visada kuo greičiau įmasažuokite odą drėkinančiomis priemonėmis. Tai turite spėti padaryti per kelias minutes. Odos netrinkite stipriai rankšluosčiu, o tiesiog švelniais spaudžiančiais judesiais sugerkite drėgmės perteklių (geriausia naudoti ne rankšluostį, o medvilninės medžiagos skiautę) ir dar ant šiek tiek drėgnos odos tepkite kokybišką drėkinimo priemonę. Jei oda itin sausa, paraudusi, niežtinti, nepamirškite tepti jos drėkinančiomis priemonėmis dar kelis kartus per dieną.
Pirmasis gydytojo vizitas
Svarbu žinoti, kad per pirmąsias tris dienas nuo kūdikio gimimo namuose šeimą turėtų aplankyti šeimos gydytojas. Jis apžiūrės ir įvertins naujagimio sveikatą, pamokys įvairių priežiūros gudrybių, paaiškins, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, atsakys į visus tėvų klausimus. Neaiškumų pirmosiomis dienomis ar net mėnesiais gali būti labai daug, tačiau, vaikui paaugus, daugelis mamų ir tėčių sutinka, kad nebuvo viskas taip sudėtinga, kaip atrodė tik gimus mažyliui. Pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį pas šeimos gydytoją reikia lankytis kas mėnesį. Tai būtina dėl kūdikio svorio, ūgio, galvos apimčių matavimo, jo raidos vertinimo ir skiepų.
Padėkime augti (2016 05 07) Tėčio rubrikoje - patarimai, kaip nuraminti kūdikį
Gimdyvės ir naujagimio priežiūra gimdymo namuose
Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min. Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.
Gimdyvės priežiūra
Gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą. Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas. Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.
Akušerinė apžiūra
Akušerinė apžiūra. Įvertinama moters krūtų būklė: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai. Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Žarnyno funkcija. Dažnai moteris vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui.
Žindymas ir kontracepcija
Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį. Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 val. Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje. Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės lėto. Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą. Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija). Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti. Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
