Kūdikio primaitinimas: viskas, ką svarbu žinoti tėvams
Kai kūdikis artėja prie pirmųjų šešių gyvenimo mėnesių, vien motinos pieno ar pieno mišinio jam nebeužtenka. Tam, kad gautų visas reikalingas maisto medžiagas, vaikui reikia pradėti ragauti įprastą maistą. Primaitinimas - tai labiau ragavimas, nei tikrasis, mums įprastas, valgymas.
Kada pradėti primaitinimą?
Naujausiose Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijose patariama primaitinimą pradėti tarp 4 ir 6 mėnesių. Tai priklauso nuo pačio mažylio, jo sveikatos. Jei mažyliui anksti nustatomas geležies trūkumas, rekomenduojama pradėti primaitinti 4 mėnesio pabaigoje, o jei mažylis gerai auga, jam visko pakanka, galima palaukti ir pusės metukų. Gydytoja ragina neskubėti, nes mažesnio nei 4 mėnesių mažylio žarnyno veikla dar nėra prisitaikiusi prie kitokio maisto, be to, ankstesnis primaitinimas siejamas su didesne nutukimo ir alergijų rizika. Tačiau nereikėtų ir delsti - vyresni nei 6 mėn. kūdikiai jau nepasisotina vien tik nuo motinos pieno ar mišinio, jiems ima trūkti energijos ir maistinių medžiagų.
Gydytoja dietologė L. Barauskienė ragina mamas stebėti pačio mažylio kūno kalbą: „Jei vaikas domisi jūsų valgomu maistu, tiesia rankytes, bando dėtis gabalėlius į burną, tai rodo, kad jis yra pasiruošęs ragauti kietą maistą.“
Nuo ko pradėti ir kaip paruošti maistą?
Šiuolaikinėse primaitinimo rekomendacijose nėra produktų sąrašo, kuris aiškiai apibrėžtų, koks produktas po kokio turėtų būti įvedamas į kūdikio valgiaraštį. Svarbu produktų nemaišyti, negardinti jų druska ar cukrumi. Reikėtų pradėti nuo vieno produkto, palaukti bent tris dienas, o jei šeimoje yra alergijos rizika - 5 ar net 7 dienas, - ir tik tada keisti ar pridėti papildomą produktą.
Ką reikia žinoti ruošiant kūdikiui pirmąją košę?
Ruošiant daržoves, jas galima virti vandenyje, garuose arba kepti orkaitėje. Daržovės turi būti švarios ir saugios. Kad nekietėtų pilvelis, mažiesiems valgytojams rekomenduojama pradėti nuo nedidelio kiekio maisto, poros arbatinių šaukštelių per vieną kartą, ir pamažu tą kiekį didinkite. Mėsą pradžioje geriau virti atskirame puodelyje, o pirmąjį pusmetį kūdikių mitybai geriau nenaudoti mėsos sultinio.
Maisto konsistencijos svarba
Kramtymas - išmokstamas dalykas, tad maistas nuo tyrelės pamažu tirštėja, stambėja ir kietėja. Pradedame nuo gerai sutrintos košės be gabaliukų. Po mėnesio jau paliekame keletą gabaliukų, dar po mėnesio - jau tik lengvai pertriname šakute, o dar vėliau - siūlome maistą gabaliukais, kuriuos vaikas jau pats gali imti pirštais.
| Amžius | Maisto konsistencija |
|---|---|
| Pradžia (4-6 mėn.) | Vientisa, gerai sutrinta tyrė |
| Po 1 mėn. primaitinimo | Tyrė su keliais gabaliukais |
| 8-9 mėn. | Trinta šakute, minkšti gabaliukai |
| 12 mėn. | Normalus, pjaustytas maistas |
Kodėl vaikai nevalgo?
Dietologės teigimu, tikrai nevalgančių vaikų nėra daug - dažniau tai yra tėvų nerimas, skubėjimas, noras pamaitinti vaiką greitai ir imtis kitų veiklų. Tyrimai rodo, jog tam, kad vaikas priprastų prie jam naujo produkto skonio, prireikia 10-12, o kartais net 20 paragavimų. Svarbiausia - neskubėkite, nesibarkite, nenukreipkite vaiko dėmesio ekranais. Jei nesiseka valgyti košelių, rekomenduoju išmėginti vaiko vedamą valgymą, kai duodame vaikui maistą gabaliukais ir jis pats dedasi į burnytę tai, ką nori ir kiek nori.
Alergijos prevencija
Pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad anksti, 4-6 mėn. amžiuje, įtrauktas alergiją galintis sukelti maisto produktas, kaip tik padidina toleranciją jam. Pagrindinės rekomendacijos, kaip įtraukti alergiją galinčius sukelti produktus vaikams, turintiems riziką:
- Maistas turi būti pateikiamas saugia forma, atitinkančia vaiko amžių ir išsivystymą.
- Prieš įvedant alergiją galintį sukelti produktą, jau turi būti įtraukti ir toleruojami kiti produktai.
- Įtraukiamas vienas naujas produktas atskirai nuo kito.
- Kiekvienas naujas produktas įtraukiamas kas 3-5 dienas, jei nestebima reakcijų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
