Kūdikių primaitinimas nuo 4 mėnesių: išsamios rekomendacijos ir patarimai

Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Kūdikis nėra sumažinta suaugusio žmogaus kopija: mažylio organizmas funkcionuoja kitaip, jo apsauginės reakcijos yra silpnesnės, be to, kūdikis suvalgo santykinai daugiau maisto nei suaugusysis (skaičiuojant suvartojamo maisto kiekį svorio kilogramui). Mamai, auginančiai kūdikį, iškyla nemažai klausimų apie mitybą: kaip kūdikį maitinti, kada pradėti duoti papildomus produktus, po kiek duoti, kokie produktai tinka labiausiai ir kokie ne, kas geriau: ar gaminti pačiai, ar rinktis jau pagamintus produktus.

Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.

Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.

Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas. Jeigu dėl kokių nors svarbių priežasčių baigėte maitinimą krūtimi, pasitarkite, kokį pasirinkti pramoniniu būdu pagamintą pieno mišinį. HiPP pieno mišiniai skirti įvairaus amžiaus kūdikiams. Kai Jūsų kūdikis jau valgys 2 košes (daržovių ir grūdinę), o mamai trūks savo pieno, geriau būtų pasirinkti pieno mišinį HiPP2, kuris patenkins augančio organizmo poreikį pagrindinėms maisto medžiagoms. Vyresnio amžiaus kūdikiams (nuo 8 mėnesio) kai kurių mineralinių medžiagų, pavyzdžiui kalcio, geležies, reikia daugiau. Pieno mišinyje HiPP3 šių medžiagų yra tiek, kad patenkintų sparčiai augančio kūdikio poreikius. Tais atvejais, kai mama negali kūdikio maitinti savo pienu ir ypatingai, kai kūdikiui yra alerginio susirgimo rizika, pvz.: alergiški tėvai, tada, pasitarus su medicinos darbuotoju, geriau kūdikį pradėti maitinti hipoalerginiais (hidrolizuotais) HiPP HA mišiniais. Iki 12 mėn. pieno buteliukus, kuriuose bus ruošiamas adaptuotas pieno mišinys, reikėtų pasterizuoti (naudojami specialūs garintuvai) arba virinti kartą per dieną 3 - 4 min.

Kada pradėti primaitinimą?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kūdikius primaitinti kietu maistu pataria nuo 6 mėn. Apytiksliai pusmečio sulaukusio vaikelio energijos ir maistinių medžiagų poreikis sparčiai didėja, vien iš motinos pieno gaunamų medžiagų pradeda nebeužtekti, tad po truputį imamasi primaitinti kietu maistu. 6 mėn. kūdikis jau yra visiškai pasiruošęs ragauti kietų maisto produktų. Tačiau kartais gydytojai gali rekomenduoti primaitinti jau 4 mėn. ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017). Kūdikio sveikatai kenkia tiek ankstyvas, tiek vėlyvas papildomo maisto įvedimas.

Kūdikio pasiruošimo ženklai

Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, bet tam tikri požymiai padeda suprasti tėvams, kad mažylis jau pasirengęs paragauti naujų produktų. Gydytojas, įvertinęs kūdikio sveikatos būklę, psichomotorinį išsivystymą, Jums patars, kaip pradėti papildomai maitinti mažylį. Štai keletas požymių, rodančių, kad kūdikis pasiruošęs primaitinimui:

• Kūdikis užtikrintai laiko galvą ir gali sėdėti prilaikomas, arba gali sėdėti ir išbūti stačioje padėtyje.
• Pastebėjote, kad jis nepasisotina pavalgęs mamos pieno ar pieno mišinio, atrodo vis dar alkanas.
• Moka nuryti maistą ir išstumti iš burnos (jeigu jo per daug ar neskanu). Iki keturių mėnesių kūdikiai paprastai viską išspjauna.
• Nori valgyti kitokį maistą, pats atkreipia dėmesį į maistą, stebi valgančius tėvus, rodo norą pats pabandyti ir bando ragauti.
• Dygstantys dantukai, jie padeda maistą atidalyti ir susmulkinti. Daugumai vaikų šie pokyčiai įvyksta penktą gyvenimo mėnesį. 4-5 mėnesių kūdikio svoris jau būna padvigubėjęs, penktą mėnesį daugeliui išdygsta pirmieji dantys.

Gydytoja dietologė L. Barauskienė ragina mamas stebėti pačio mažylio kūno kalbą: „Jei vaikas domisi jūsų valgomu maistu, tiesia rankytes, bando dėtis gabalėlius į burną, tai rodo, kad jis yra pasiruošęs ragauti kietą maistą. Kita vertus, jei vaikas visai nesidomi jam siūlomu šaukštu su koše, gali būti, kad dar per anksti.“

Ankstyvo primaitinimo priežastys ir rizikos

Nors PSO rekomenduoja primaitinimą nuo 6 mėnesių, kai kuriais atvejais galima pradėti nuo 4 mėnesių. PSO taip pat akcentuoja, kad motinos pienas arba pieno mišinys vis dar gali patenkinti pusę ar daugiau 6-12 mėn. kūdikio paros energijos poreikio bei apie trečdalį 12-24 mėn. vaiko energijos poreikio. Anksčiau nei nuo 4 mėnesių papildomo maisto duoti nedera, nes kūdikis dar nesugebės jo nuryti ir suvirškinti.

Kitos priežastys, kodėl tėvai kartais anksčiau pradeda primaitinimą:

• Mažesnis alkio jausmas naktį. Ankstesnį primaitinimą tėvai propagavo tikėdamiesi, kad prieš miegą grūdų košės pavalgę kūdikiai bus sotesni ir išmiegos visą naktį. Iš tikrųjų tai, kad kietas maistas padeda išmiegoti visą naktį, iš dalies yra mitas, bet tikrai padeda vaikeliui per dieną suvartoti daugiau kalorijų, o tai gali sumažinti alkį nakties metu.
• Per mažas arba kaip tik per didelis kūdikio svoris. Kai kurios šeimos buvo raginamos primaitinimą pradėti anksčiau, jei kūdikis - didesnio svorio ir ūgio nei įprastai: buvo manoma, kad stambesniems kūdikiams reikia daugiau maisto medžiagų, kalorijų. Kita rekomendacija anksčiau pradėti vaikelį primaitinti - kai jo svoris yra per mažas, mamai trūksta pieno. Tačiau pastarųjų metų tyrimų apžvalgose aprašoma, jog ankstesnis primaitinimas nedaro įtakos sveikų, išnešiotų kūdikių svoriui, ūgiui, sudėjimui ar bendrai sveikatai.
• Maisto medžiagų (pavyzdžiui, geležies) trūkumas. Motinos piene yra mažai geležies. Maždaug 6 mėn. sulaukusių kūdikių organizme geležies atsargos išsenka, todėl šio mikroelemento reikia gauti su maistu. Jei mažyliui anksti nustatomas geležies trūkumas, rekomenduojama pradėti primaitinti 4 mėnesio pabaigoje.
• Kūdikis yra maitinamas vien tik pieno mišiniu. Įprastai anksčiau primaitinti pradedami kūdikiai, kurie yra maitinami vien tik pieno mišiniu.

Potencialios rizikos: kodėl neverta primaitinti jaunesnių nei 4 mėn. kūdikių:

• Žiaukčiojimo refleksas. 4 mėn. kūdikiai dar turi stiprų žiaukčiojimo refleksą. Visi gimę kūdikiai turi apsauginio žiaukčiojimo refleksą, t.y. kūdikis į burną patekusį maistą liežuviu išstumia lauk.
• Didesnė skrandžio turinio atpylimo rizika. Dar nesėdintį 4 mėn. kūdikį maitinant kietu maistu, didėja atpylimo tikimybė.
• Virškinimo sistemos nebrandumas. Mažesnio nei 4 mėnesių mažylio žarnyno veikla dar nėra prisitaikiusi prie kitokio maisto. Gastroenterologų nuomone, apytiksliai nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikių virškinimo sistema būna pakankamai subrendusi, kad galėtų suvirškinti nedidelius kiekius „kieto“ maisto.
• Didėja tikimybė, kad žarnyne išplis infekcija. Motinos pienas yra svarbus kūdikio imuninei sistemai: su motinos pienu kūdikis gauna papildomą apsaugą nuo patogenų, todėl anksti pradėti primaitinti vaikai lengviau pasigauna infekcijas. Keletas tyrimų parodė, kad išskirtinai žindomi kūdikiai rečiau serga žarnyno ir viršutinių takų infekcijomis.
• Alergijų rizika. Ankstesnis primaitinimas siejamas su didesne nutukimo ir alergijų rizika. Nors vieni tyrimai rodo, kad alergizuojančių produktų įvedimas iki 3-4 mėn. didina alergijų riziką, net keletas tyrimų parodė, kad vėlai įvedant tokius produktus, alergijų rizika nemažėja. Pavyzdžiui, atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ankstyvas primaitinimas dažniausiai alergiją sukeliančiais maisto produktais (pienu, žemės riešutais, sezamų sėklomis, žuvimi, kiaušiniais, kviečiais) gali sumažinti alergijos maisto produktams vyresniame amžiuje riziką, su sąlyga, kad vaikas kiekvieną savaitę suvartos pakankamą minėtų produktų kiekį.

Kaip saugiai primaitinti 4 mėnesių kūdikį?

Nusprendus primaitinti 4 mėn. kūdikį, labai svarbu laikytis saugumo ir palaipsniškumo principų.

Bendrieji principai

• Kūdikį maitinkite tik specialioje maitinimo kėdutėje su reguliuojamomis padėtimis. Nemaitinkite gultuke, sūpynėse ar pan., nes nors kūdikio padėtis gultuke, sūpynėse ar pan. ir yra pusiau gulima, tačiau tai didina užspringimo riziką.
• Pirmosios tyrelės turi būti labai skystos, nes kūdikiui bus sunku nuryti kitokios konsistencijos, t. y. ne visiškai skystą maistą.
• Vienu metu įtraukite vieną naują ingredientą: tai padės stebėti, ar nepasireiškė alerginės reakcijos. Maždaug savaitę siūlomas vieno produkto patiekalas, nepridedant druskos ir cukraus, ir stebima, ar neatsirado nepageidaujamų reakcijų. Jei kūdikis gerai toleruoja šį produktą, jo kiekis palaipsniui didinamas. Tada siūlomas kitas maisto produktas.
• Kiek motinos pieno ar mišinio turėtų išgerti 4 mėn. kūdikis? 4 mėn. kūdikis didžiąją dalį maisto medžiagų vis dar gaus iš motinos pieno arba pieno mišinio. Pradėjus kūdikį maitinti tirštu maistu, mamos pienas ar pieno mišinys išlieka svarbi maisto dalis. Todėl ir toliau kūdikis turi gauti mamos pieno ar pieno mišinio, tik jo kiekis atitinkamai sumažės. Kiekvienas kūdikis auga ir vystosi skirtingai, tad svarbu fiksuoti jo siunčiamus alkio signalus. Kartais kūdikis norės daugiau pieno ar mišinio, kartais - mažiau.
• Pradedama nuo minimalaus kiekio (1 arbatinio šaukštelio) 2-3 kartus per dieną. Naujo maisto kiekį didinkite palaipsniui. Pradėkite nuo 10-15 g, kasdien tą kiekį didinkite po vieną šaukštą iki 125-150 g. Gydytoja J. Parnarauskienė primena, kad primaitinimas - tai labiau ragavimas, nei tikrasis, mums įprastas, valgymas. „Pradžioje vaikas suvalgys 1-2 arbatinius šaukštelius maisto, ir tai jam tikrai yra pakankamai. Pagrindinis maistas iki metukų išlieka motinos pienas ar mišinukas. Pamažu daugės valgymų skaičius ir per kartą suvalgomo maisto kiekis, tačiau net ir devynių mėnesių vaikas suvalgys tik apie pusę stiklinės vieno valgymo metu, o metinukas - apie stiklinę. Tačiau labai noriu pabrėžti, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas, ir jei jūsiškis suvalgo mažiau, bet auga gerai, neturi sveikatos sutrikimų, vadinasi, jam visko pakanka“, - sako gydytoja J. Parnarauskienė.
• Kantrybė ir atkaklumas. Pirmieji valgymai gali priminti labiau žaidimą su maistu. Taigi nusiteikite, kad prireiks nemažai kantrybės. Neskubinkite vaiko, tegul jis valgo savo tempu, neblaškomas aplink esančių dirgiklių. Jei kūdikiui nepatiko naujo produkto skonis ir jis atsisako jį valgyti, būkite kantrūs ir neverskite. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
• Naudokite plastikinį šaukštelį apvaliais kraštais ir tas šaukštelis turėtų būti tik Jūsų mažylio. Jeigu Jūs norite paragauti vaiko maistelio, naudokite savo šaukštelį. Vaiko šaukštelis turi būti ne metalinis.

Maisto konsistencijos keitimas

Kramtymas - išmokstamas dalykas, tad maistas nuo tyrelės pamažu tirštėja, stambėja ir kietėja. Gydytoja dietologė L. Barauskienė primena, kad papildomo maitinimo laikotarpis skirtas ne tik įvairių produktų paragavimui, bet ir tam, kad mažylis išmoktų kramtyti, tad reikia pamažu kietinti maisto konsistenciją.

1. Pradedame nuo gerai sutrintos košės be gabaliukų.
2. Po mėnesio jau paliekame keletą gabaliukų, dar po mėnesio - jau tik lengvai pertriname šakute.
3. Vėliau - siūlome maistą gabaliukais, kuriuos vaikas jau pats gali imti pirštais, kramtyti ir taip pasikasyti dantenas, kuriose kalasi dantys.

Metukų laiko vaikas jau turėtų valgyti normalų gabaliukais pjaustytą maistą. Anksčiau būdavo rekomenduojama visą maistą kūdikiams trinti, tačiau dabar atsiradusios ir kitokios rekomendacijos - kad galima pradėti duoti maistą gabaliukais. „Reiktų patiems tėvams pabandyti ir pažiūrėti, kaip jų vaikams sektųsi valgyti maistą, pateiktą gabaliukais. Žinoma, trintą maistą valgyti lengviau, bet jei vaikas jau turi dantukų, tikrai galima pabandyti duoti ir supjaustytą gabaliukais. Vyresniems vaikams jau būtina duoti maistą gabaliukais, nes tai lavina ir rankų motoriką, ir judesių koordinaciją, ir patį sugebėjimą ryti. Be to, tyrimais buvo įrodyta, kad tie vaikai, kurie gaudavo mastą gabaliukais, paaugę buvo mažiau išrankesni maistui“, - pataria gydytojas V. Sutkus.

Maisto paruošimas ir laikymas

• Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu.
• Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje arba pagaminti garuose.
• Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą.
• Likutį galima įdėti į šaldiklį. Atšildyti maistą reikėtų lėtai, šaldytuve. Antra kartą maisto užšaldyti negalima.
• Norėdami pašildyti maistą, įstatykite indą su maistu į dubenį ar puodą su šiltu vandeniu ir leiskite maistui sušilti.
• Norimą kiekį košės švariu šaukštu įdėkite į kūdikio lėkštę. Likusią stiklainyje košę sandariai uždarykite dangteliu ir dėkite į šaldytuvą, laikykite iki 2 parų. Maitinant tiesiai iš stiklainio, maisto likutį reikia išmesti, kadangi į jį pateko mažylio seilių.

Kokių produktų siūlyti?

Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.

Vaikų ligų gydytojas-pediatras Viktoras Sutkus sako, kad supažindinti vaikus su maisto produktais reikia savo laiku ir atsižvelgiant į tam tikras rekomendacijas. Pirmiausia jis atkreipia dėmesį į keturis Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktus reikalavimus dėl pirmųjų kūdikiams duodamų maisto produktų:

• primaitinimas turi būti laiku pradėtas (kai vaiko poreikių nebetenkina mamos pienas);
• maistas turi būti tinkamas (pakankamai kalorijų, baltymų, mikroelementų);
• saugus (maistas turi būti švariai laikytas, paruoštas ir suvalgytas);
• tinkamai pateiktas (maisto dažnis ir porcijų dydis pagal vaiko apetitą ir amžių).

Pirmieji produktai nuo 4-6 mėnesių

Kūdikiui augant, baltymo poreikis visą laiką didėja. Todėl norėdami patenkinti šį trūkstamą minėtų medžiagų poreikį, privalome kūdikį maitinti papildomai. Gydytoja J. Parnarauskienė priduria, kad svarbu produktų nemaišyti, negardinti jų druska ar cukrumi. „Reikėtų pradėti nuo vieno produkto, palaukti bent tris dienas, o jei šeimoje yra alergijos rizika - 5 ar net 7 dienas, - ir tik tada keisti ar pridėti papildomą produktą. Taip pat reikia atsižvelgti į vaiko individualius poreikius. Pavyzdžiui, jei nustatyta geležies stokos anemija, reikėtų greičiau įvesti mėsą“, - sako Santaros klinikų gydytoja.

Yra keletas variantų, nuo kurio maisto produkto galima pradėti primaitinimą:

• Daržovės, kaip pirmas maistas, tinkamas produktas yra tuomet, jei šviežių daržovių sezono metu kūdikiui sueina 4-6 mėnesiai. Taip pat pradėti nuo daržovių gerai, jei vaikui svoris auga pakankamai. Daržovės yra geras pirmasis pasirinkimas kūdikiams, kurių svoris auga normaliai. Pastaruoju metu žiniasklaidoje padaugėjo pranešimų, kad primaitinimo rekomendacijos vėl pasikeitė. Tuo atveju, kai primaitinimas pradedamas anksčiau nei kūdikiui sukanka 6 mėnesiai, kūdikio mityboje mamos pienas (arba pieno mišinys) turi išlikti pagrindiniu maisto šaltiniu.
• Grūdinės košės, pavyzdžiui, avižos, ryžiai. Jos geros tuo, kad padeda auginti svorį. Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių).
• Mėsa. Paprastai mėsa kūdikiams duodama vėliau, tačiau jei matoma, kad vaikui vystosi mažakraujystė, tuomet pirmas vaiko maistas gali būti ir mėsa.

Kūdikiui, pratinamam prie naujo patiekalo, dar nesuvalgo viso jam reikiamo maisto kiekio. Pirmoji košė turi būti tyrelės konsistencijos, vėliau - mažiau pertrinta su minkštais daržovių ar vaisių gabalėliais. HiPP rekomenduoja 3-jų žingsnių taisyklę. Pirmiausia rekomenduojame keisti pietų meto maistą, po to - vakarienės, galiausiai - pavakarių. Pradėkite nuo vienos rūšies HiPP daržovių tyrelės. Jos lengvai virškinamos, supakuotos nedideliuose - 125 g - indeliuose. Papildomą maitinimą pradėkite pagal „Trijų žingsnių taisyklę“ nuo kelių šaukštelių (4-6) vienos rūšies daržovių tyrelės (pavyzdžiui, HiPP Bio Ankstyvųjų morkų arba HiPP Bio Pirmųjų moliūgų). Jūsų vaikutis nesijaus sotus nuo kelių šaukštelių daržovių tyrelės, todėl po to jam dar duokite mamos pieno arba pieno mišinio. Kiekvieną dieną po truputį didinkite daržovių šaukštelių skaičių. Išlikite ramūs, jeigu Jūsų kūdikis pradžioje nelabai norės valgyti tiršto maisto - kantriai bandykite vėl kitą dieną. Jeigu matote, kad vaikas gerai toleruoja vieną daržovę, po kelių dienų galite pasiūlyti kitą daržovę (jeigu papildomą maitinimą pradėjote nuo HiPP Bio Ankstyvųjų morkų, dabar pasiūlykite HiPP Bio Pirmųjų moliūgų tyrelę). Tai bus pirmas žingsnis. Po to prie jau valgytos daržovės pridėkite kitą daržovės rūšį, pavyzdžiui, bulvę (HiPP Bio Ankstyvosios morkos su bulvėmis). Jeigu pirmieji du papildomo maitinimo žingsniai vyksta sklandžiai, t. y. vaikas gerai toleruoja daržoves, tada apie trečią savaitę nuo papildomo maitinimo pradžios pradėkite daryti trečią žingsnį: prie dviejų daržovių pridėkite mėsytę, pavyzdžiui, HiPP Bio Morkos su bulvėmis ir ėriuko mėsa.

Kūdikiui, pratinamam prie naujo patiekalo, dar nesuvalgo viso jam reikiamo maisto kiekio. Pirmoji košė turi būti tyrelės konsistencijos, vėliau - mažiau pertrinta su minkštais daržovių ar vaisių gabalėliais. HiPP rekomenduoja 3-jų žingsnių taisyklę.

Detalus primaitinimo planas pagal mėnesius

V. Sutkus įspėja, kad pirmieji valgymai gali priminti labiau žaidimą su maistu. Taigi nusiteikite, kad prireiks nemažai kantrybės. Neskubinkite vaiko, tegul jis valgo savo tempu, neblaškomas aplink esančių dirgiklių. Apibendrinant, svarbiausią informaciją apie papildomą maitinimą galime pateikti lentelėje:

Produktai, kurių reikėtų vengti

Prieš pateikdamas aiškų kūdikių primaitinimo planą gydytojas išvardijo visą sąrašą maisto produktų, kurių vaikams iki metų reiktų vengti:

• Druska ir cukrus. Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Druska gali pakenkti inkstams. Cukrus, saldinti produktai ir gėrimai turi daug kalorijų, bet neturi reikalingų maistinių medžiagų.
• Medus. Nerekomenduojamas, nes jame gali būti botulizmo bakterijų ir kūdikiams gali sukelti didelių komplikacijų.
• Riešutai. Kai kuriuos vaikus gali smarkiai alergizuoti riešutai. Jais galima ir paspringti, nes riešutus sunku sukramtyti. Riešutų vaikams iki vienerių galima duoti nebent sutrintus į košę, žinoma, jei nėra alergijos.
• Žali ar minkštai virti kiaušiniai. Tai salmoneliozės pavojus. Kiaušiniai turi būti gerai išvirti.
• Karvės pienas ir pieno produktai (kaip pagrindinis gėrimas iki 1 metų). Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų. Kai kurių sūrių (nepasterizuoto pieno, ožkos pieno, pelėsinio) negalima duoti, nes juose gali būti bakterijų listerijų ir gali sukelti listeriozę.
• Ryžių gėrimas. Nerekomenduojamas, nes ryžiai iš dirvožemio gerai pasisavina arseną, o gėrimuose jo koncentracija gali pasitaikyti didesnė.
• Jūros gėrybės. Netinkamai parinktos gali sukelti apsinuodijimą maistu.
• Pankolis. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.
• Kitos dietos. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.

Svarbūs mitybos aspektai

Vanduo ir gėrimai

Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo!

Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą. Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui.

Vitaminas D

Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.

Alergijos ir jautrumas maistui

Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.

Dažni kūdikių virškinimo sutrikimai, galintys signalizuoti apie jautrumą maistui:

• Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.
• Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis, kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis, tuomet reikalinga specialisto konsultacija.
• Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.
• Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).
• Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas.

Vegetariška ir veganiška mityba

Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius. Vegetarinė mityba, nors šiais laikais jau populiari ir tarp vaikų, pasak gydytojo, mažiesiems nėra rekomenduojama, nes negali užtikrinti arba sunkiai užtikrina visus mitybinius poreikius. Tokį mitybos planą reiktų aptarti su mitybos specialistu. Reiktų atidžiau stebėti pagal vegetarinį mitybos planą auginamą vaiką, atlikti papildomų tyrimų ir esant poreikiui, skirti reikiamų vitaminų ir mikroelementų.

tags: #kudikio #maitinimas #nuo #4 #menesiu

• Kodėl žinduoliai gimsta skirtingai išsivystę?
• kaip vystosi sėklos ir gemalas
• Nėštumo sukeltas juosmens skausmas
• Organizmo pokyčiai laukiantis kūdikio
• Kaip kovoti su daržo kenkėjais