Kūdikio kalbos raida: nuo pirmųjų garsų iki sakinių
Kūdikio kalbos raida yra sudėtingas ir individualus procesas. Nors konkretus laikas, kada kūdikis ištars pirmuosius žodžius, gali skirtis, yra tam tikri etapai ir gairės, kurios padeda suprasti, kaip vystosi mažylio kalbos įgūdžiai. Kiekvieno vaiko kalbos vystymosi tempai labai skiriasi.
Kada tėvams laikas sunerimti, kad jų mažylis nekalba? Kreiptis į specialistą reikėtų, jei kūdikis pirmą gyvenimo pusmetį ir vėliau nepradeda skleisti jokių garsų, jei nereaguoja į garsus arba reaguoja tik į labai stiprų garsą. Kuo anksčiau specialistas pradės užsiėmimus su vaiku, tuo geriau.
Kalbos raidos etapai
Mokymasis kalbėti yra ypatingas procesas, nes vaikai per gana trumpą laiką (maždaug trejus metus) įgyja pagrindines sakytinės kalbos žinias, kurios vėlesniais gyvenimo metais vis tobulėja. Kiekvieno vaiko kalbėjimo raida yra savita, todėl galima tik apytiksliai, preliminariai nurodyti kiekvienos stadijos pradžią ir pabaigą. Nebūtinai visi etapai to paties amžiaus vaikams prasidės vienu metu, tačiau kai kuriose stadijose į amžių reikėtų atkreipti dėmesį ir, jei kyla nerimas, visada galima kreiptis į specialistus konsultacijai.
Pirmieji Garsai ir Gugavimas (0-3 mėn.)
Kūdikio kalbos raida prasideda nuo pat gimimo, kai jis skleidžia įvairius biologinius garsus. Vos gimęs mažylis reaguoja į garsus - pavyzdžiui, nurimsta, kai jį kalbinate. Išgirdęs naują garsą - suklūsta. Staigesnis, čaižesnis balsas jautresnius kūdikius gali išgąsdinti, jie gali pradėti verkti. Naujagimio „kalba“ - tai jo verksmas, kuris neturi intonacijų, bet skiriasi stiprumu. Antrą gyvenimo mėnesį atsinaujina verksmo intonacijos, pagal kurias galime atpažinti kūdikio alkį, skausmą, nepasitenkinimą. Nuo gimimo iki apytiksliai vieno mėnesio amžiaus apie visus savo poreikius kūdikis praneš verkdamas - tai bus pagrindinis jo bendravimo būdas. Bet ilgainiui suprasite, kad verkimas verkimui nelygus: jei nori miego, kūdikis verkia vienaip, o jei yra alkanas arba jei jam ką nors skauda - kiek kitaip. Kūdikis skleidžia gerklinius nediferencijuostus garsus, panašius į „a“, „e“, „he“ ar „ehe“. Kūdikis guguoja tardamas skiemenis: „ei-ei“, „ai“, „ge“, gy“, gie“, „bu“. Jis taria tęsdamas „r-r-r“ ar „aa“, „ee“, „ūū“.
Būdamas 4-6 mėn. kūdikiai pradeda vograuti (taria kelias balses kartu), čiauškėti (kartoja skiemenis): aaa, aaou, ba, de-de, gu-gu-gu, agu. Dažniausiai čiauškėjimas laikomas garsinės kalbos pradžia. Čiauškėdami mažyliai taria įvairiausius garsus, tačiau jie dar nėra tikrieji gimtosios kalbos garsai. Pamažu kūdikis pradeda reaguoti į aplinkinių kalbą, jos intonaciją. Pasuka galvytę į kalbantįjį, šypsosi. Nuo apytiksliai 3-4 mėn. Kai mažyliui sukaks 4-8 savaitės, jo veiduką papuoš pirma tikra šypsena - šypsodamasis jums jis sakys, kad jam labai smagu jus matyti. Nors šypsosi ir vos gimę mažyliai, ekspertų teigimu, tai tėra nesąlyginis refleksas ir dar nėra mums įprastas bendravimo su kitais būdas - t.y. kūdikis ja dar nieko nesako. Apie 2 mėnesį dauguma kūdikių pradeda guguoti ir dažniausiai tai daro, kai jaučiasi patenkinti. Pradžioje gugavimas bus daugiau balsiai (a, e , i, o, u), vėliau jie pereis į dvibalsius, o galiausiai, apie 4-7 mėnesį „kalboje“ atsiras ir priebalsiai m, b, t, g, p. Svarbu: guguoja ir visiškai kurti kūdikiai. Naujagimiui dar sunku atskirti atskirus garsus ir garsų junginius, tačiau jis jau gerai jaučia intonacijų pasikeitimus. Todėl, kalbėdami su kūdikiu, kaitaliokite balso aukštį, nuotaiką.
Veblenimas ir Skiemenų Kartojimas (4-10 mėn.)
Maždaug 4 mėnesių mažyliai ima veblenti. Kūdikiui veblenant, čiauškant, dažniausiai girdisi priebalsiai p, b ir m, išgaunami tiesiog suspaudžiant lūpas. Taigi, keturių mėnesių kūdikiai gali dažnai kartoti „pu pu pu“, „bu bu bu“ ir „mu mu mu“. Keturių mėnesių kūdikis jau „kalba“: dažnai lūpomis taria sprogstamuosius garsus „m“, „v“; „ke“, „ge“, „agu“, „oi“, „kie“, „gie“ ar „gi“ variacijas. Rečiau „gagu“, „alia“, „aba“. Tokio amžiaus kūdikis jau taria skiemenis su raidėmis „p“, „b“, „g“, taip pat „bu“, „gam“, „be-be“, „gie“. Būdinga skiemenų virtinė „gie-gie“, „da-da“, „mem-mem“, kartoja „apa-apa“, „ba-ba“, „lia-lia“, gali būti girdimi neaiškūs „ne“, „ai“, „oi“, „ei“. Kartais tėveliai išgirsta „ve-ve“, „te-te“. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Penkių mėnesių kūdikiai yra labai linksmi, daug guguoja, gali tarti piktus garsus, atsiranda daugiau gugavimo variantų: „ba-ba“, „a-ū“, „abu“, „k“, „ajai“, „l“, „fu“, „la“, aiškesni ir dažniau kartojami žodžio „mama“ garsai. Lūpomis burzgia, pučia burbulus. Šešių mėnesių kūdikis jau taria skiemenis su raidėmis „p“, „b“, „g“, taip pat „bu“, „gam“, „be-be“, „gie“. Būdinga skiemenų virtinė „gie-gie“, „da-da“, „mem-mem“, kartoja „apa-apa“, „ba-ba“, „lia-lia“, gali būti girdimi neaiškūs „ne“, „ai“, „oi“, „ei“. Kartais tėveliai išgirsta „ve-ve“, „te-te“. Rikiuoja įvairius skiemenis, kaitalioja garsų stiprumą ir aukštį. Septintą mėnesį aiškūs džiaugsmo, nepasitenkinimo, pykčio garsai. Taria garsus „k“, „g“, „d“, „b“, „n“, „p“, „s“, „t“, „b“, „l“ arba jų derinius su balsiais: „ba-ba“, „de-de-de“, „ma-maman“, „di-di“, „agu-agu“, „da-da“, „o“, „ak“, „ok“. Kartais gali ištarti „mama“, „baba“, „papa“, „gu-gu“. Galimi silpni garsai „ju-ju“, „te“. Bet ką reiškia garsų junginiai, tokio amžiaus kūdikis dar tikrai nesupranta. Aštuntą mėnesį būdingas dialogas. Garsais reiškia norus, taip pat taria įvairius garsų junginius: „ne“, „a-a“, „ach“, „a-ba“. Devintą mėnesį toks amžiaus kūdikis emocingai reaguoja į garsą. Taria garsus: „bu-bu“, „di-di“, „gu-gu“, „au“, „ei“, „ababa“, „avava“. Spontaniškai taria žodžius: „mama“, „baba“, „papa“, „am“ („valgyti“), „tiatia“, „ati“ („ateik“).
6-10 mėn. kūdikiai mokosi suprasti kalbą. Pažindami vis daugiau juos supančių daiktų ir girdėdami jų pavadinimus, sieja daiktus su žodžiais. Mimika, gestais ir garsais atkreipia dėmesį į save ar į daiktus, prašo, reiškia emocijas. Nuo 7 mėn. vaikai pradeda mėgdžioti mamos tariamus garsus. Kasdien mėgdžioja vis daugiau ir įvairesnių gimtosios kalbos garsų.
Pirmųjų Žodžių Link (10-18 mėn.)
Užtektinai pasipraktikavusio, kaip naudotis lūpomis ir liežuviu, kad išgautų garsus, kūdikio veblenimas pamažu ima panėšėti į kalbą. Tai įvyksta, kai mažylis sulaukia maždaug 6-7 mėnesių. Tuo laikotarpiu pavyksta prisiklausyti įvairių skiemenų virtinių, pavyzdžiui, „ba-ba-pa-ta-bi-bi-bi“. Nors gali atrodyti, kad kūdikis vien padrikai veblena, įdėmiau įsiklausius į jo tariamus garsus pavyksta pastebėti balso tono permainų, išskirti tam tikras intonacijas. Dar galima pastebėti, kaip vaikas stabteli, pasakęs tai, ką sugalvojo, ir tarsi laukia atsakymo. Tai reiškia, kad jis pradeda suvokti, jog pokalbis - dvikryptis procesas, o ne savarankiškas užsiėmimas. Labiausiai koncentruotis derėtų į tai, ką vaikas pasako, o ne į tai, kaip bando išsireikšti. Jeigu iš kūdikio tono jo „žodžių“ reikšmė nepaaiškėja, atkreipkite dėmesį į jo vaizdo išraišką ir kūno kalbą.
10-12 mėn. kūdikiai pradeda dvigubinti skiemenis: ma-ma, gu-gu. Dabar labai svarbu yra tai, ką logopedai vadina trikampiu (trianguliariniu) akių kontaktu. Kūdikis žaidžia su kamuoliuku, žiūri į kamuoliuką, žiūri į mamą. Maždaug per pirmąjį gimtadienį kūdikis padovanoja savo tėveliams pirmąjį žodį. Metinukas turėtų pasakyti bent vieną prasmingą žodį, o 2 m. vaikas - dviejų žodžių sakinį. Taip pat skaitykite: K. Ką Reiškia Pirmasis Žodis? „Mama“ ir „tėtė“, žinoma, yra tarp dažniausiai pasitaikančių. Statistiškai, mergaitės vidutiniškai pradeda kalbėti anksčiau, o berniukams prireikia šiek tiek daugiau laiko.
1 m. - 1 m. 6 mėn. mažyliai taria pavienius skiemenis, primenančius žodžius py, niam, au ir panašius, jungia juos į dviskiemenį žodį: mama, tete, dėde. Vaikas iki 18 mėnesių jau puikiai mėgdžioja garsus (šuns, katės, automobilio, paukščio), taria daug žodžių, o kai kuri 18 mėnesių vaikai išmoksta kalbėti sakiniais.
Pirmieji Sakiniai (1,5-3 m.)
1 m. 6 mėn. - 2 m. vaikas geba ištarti dviskiemenį žodį (kai skiemenys skirtingi), todėl dažnai gali praleisti triskiemeniuose žodžiuose nekirčiuotą skiemenį: mašina keičia žodžiu sina ir pan. Vaikas supranta ir įsisąmonina artimiausios aplinkos daiktų, veiksmų pavadinimus ir, mėgdžiodamas suaugusiuosius, pradeda sieti du žodžius į sakinį: ten mašina, duok tą, mano batai.
2 m. - 3 m. vaikai geba tiksliai ištarti triskiemenius žodžius, vartoja trijų žodžių sakinius, pradeda gramatiniais ryšiais sieti žodžius, bet vis dar gausu gramatinių netikslumų, dažnai žodžius derina klaidingai: du akytės, zaiziu su kamuole. Pamažu sakiniai ilgėja ir sudėtingėja. Gali ištarti daugumą gimtosios kalbos garsų, bet vis dar linkę keisti vienus garsus kitais.
Telegrafinės kalbos stadija prasideda vaikui sulaukus maždaug 2,5-3 metų. Pagrindinis požymis, parodantis šio etapo pradžią - mažylis pradeda kalbėti ilgesniais nei dviejų žodžių sakiniais. Ši stadija yra laikoma svarbiausia vaiko kalbos vystymosi procese, nes, jai pasibaigus, jis jau pradeda kalbėti laisvai. Aplinkiniams tampa daug paprasčiau bendrauti su vaiku, nes jis jau turi gana platų žodyną: tiek aktyvų (kiek žodžių jis supranta ir pasako pats), tiek pasyvų (kiek žodžių supranta, bet dar negeba jų pasakyti pats).
Ikimokyklinis Amžius (3-5 m.)
3 m. - 3 m. 6 mėn. vaikai aiškiai taria visus gimtosios kalbos balsius, priebalsius p, b, m, n, t, d, s, z, l, k, g. Gali neištarti sunkiau artikuliuojamų garsų: š, ž, č, r, f, h. Garsiai planuoja savo ketinimus, mėgsta kalbėti žaisdami. Viskuo domisi, klausinėja koks, kodėl, kur, kaip. Tai laikotarpis, kai vaikas labai greitai įsimena naujus žodžius, o kai jų pritrūksta - sukuria naujų (kirvį pavadina kapokliu, sparnelius - plasneliais). Dažnai netaisyklingai taria ilgus, ypač mažai žinomus žodžius, juos trumpina, keičia vietomis skiemenis, praleidžia garsus: plaktukas taria paktukas, rankšluostis - jankuostis. Kalboje atsiranda apibendrinamųjų sąvokų: baldai, indai, žaislai; daiktų požymius nusakančių žodžių: didelis, mažas, geras, gražus. Vartoja 3-4 žodžių ir ilgesnius sakinius, kartais dar nesuderina giminės, skaičiaus, linksnių.
4 m. vaikai kalba gramatiškai gana taisyklingai, tinkamai derina skaičius, linksnius, giminę. Mažėja garsų tarimo klaidų, tačiau kartais sudėtingesnių garsų (š, ž, č, dž, r) tarimo mokymasis šiek tiek užsitęsia. Tai lemia nepakankamai išlavėjusi artikuliacija ir nepakankamas gebėjimas skirti panašiai skambančius garsus. Dažnai vaikams sunku papasakoti savo įspūdžius ar buvusius įvykius, todėl sakinio pradžioje vartoja jungtukus ir, o, keletą kartų pakartoja (penktaisiais gyvenimo metais turėtų nebekartoti) tą patį žodį ar sustoja sakinio viduryje, negalėdami greitai prisiminti reikalingo žodžio. Sakiniai sudaryti iš 5-6 žodžių, tačiau pasakojimai nėra pakankamai nuoseklūs, logiški, kartais juos gali suprasti žmogus, gerai žinantis įvykius, apie kuriuos kalbama.
Ikimokyklinis amžius (3-5 metai) yra laikomas tarpsniu, kai sakytinės kalbos mokymasis vyksta intensyviausiai. Ši raida vyksta, kai vaikas yra 3-5 metų amžiaus. Telegrafinės kalbos stadija palaipsniui pereina į daugiažodinę stadiją, kurioje vaikai išmoksta kalbėti sakiniais, sudarytais iš trijų, keturių ar net penkių žodžių. Šis etapas tęsiasi maždaug nuo 2,5 iki 6 metų amžiaus. Daugiažodinė stadija laikoma paskutiniu sakytinės kalbos raidos etapu, kurio metu mažylio kalba tampa panašiausia į suaugusiųjų. Visiškai nebelieka čiauškėjimo - tai reiškia, kad po visais vaiko pasakytais sakiniais slypi ketinimas bendrauti: jis gali pasakyti, ką galvoja, apibūdinti, kaip jaučiasi ar papasakoti kokią nors istoriją. Jei mokymasis kalbėti vyksta įprastai, be sutrikimų, galima tikėtis, kad, pasibaigus ikimokyklinio amžiaus tarpsniui, vaiko žodynas jau sieks apie 13 tūkstančių žodžių.
Iki 5,5-6 m. vaikai turėtų išmokti tarti visus gimtosios kalbos garsus, pakartoti įvairaus sudėtingumo ir ilgumo žodžius. Žodynas vis labiau artėja prie suaugusiųjų, pasakojimai tampa suprantamesni ir rišlūs.
Ką gali daryti tėvai, norėdami, kad jų vaikas pradėtų anksčiau kalbėti?
Nuo pat pirmų dienų bendraudami su savo mažyliu ne tik sukursite artimus ryšius, bet ir padėsite jam sėkmingai augti ir tobulėti. Kalbinkite kūdikį jo tariamais garsais. Kiekvieną garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Toks bendravimas skatina kūdikį mėgdžioti. Padėkite vaikui suprasti pažįstamų daiktų pavadinimus, t. y. vienu metu rodykite ir aiškiai tarkite konkretaus daikto, žaislo pavadinimą, šeimos nario pavadinimą, įvardykite atliekamus veiksmus. Parodykite vaikui, kad supratote jo mintį ir palydėkite tai taisyklinga kalba, pakeisdami ir išplėsdami vaiko vieno žodžio sakinį. Vaiko pasakymas: Bata. Tėvų pakartojimas: Taip, čia yra tavo batai. Vaiko pasakymas: Lialia. Vaikščiodami, valgydami, žaisdami kalbėkite apie tuos daiktus, su kuriais vaikas veikia: „Eisim į lauką. Imk batą. Mama auna batus. Rišu tavo batus“. Vaikams patinka žiūrėti savo ir kitų šeimos narių nuotraukas. Vartydami nuotraukų albumus aiškinkite, ką vaikas veikė. Žaiskite su lėlėmis, mašinomis ar kitais mėgstamais vaiko žaislais. Skaičiuokite su vaiku įvairius daiktus, kūno dalis: dvi rankos, dvi kojos, du batai. Įsiklausykite į aplinkos garsus (vėją, lietų, medžių ošimą), laukinių paukščių balsus: kar kar (varna), ga ga (gandras); automobilio (žžž), traukinio (tuku tuku) skleidžiamus garsus; naminių gyvūnų ir paukščių balsus: miau (katė), au au (šuo), mū mū (katvė), kakariekū (gaidys), kut kuda (višta). Skambinkite, barškinkite, grokite su dviem žaislais (daiktais, muzikos instrumentais). Paslėpkite kokį nors žaislą į spintelę ar už kėdės. Vaikas turės rasti paslėptą daiktą pagal jūsų plojimą ar kitą signalą.
Įsitraukite su kūdikiu į „pokalbį“ - kalbėkitės su juo. Ką nors pasakiusios padarykite pauzę, kad kūdikis turėtų laiko apdoroti išgirstus žodžiu ir „atsakyti“. Kaitaliokite balso toną, akcentuokite skiemenis, kad kūdikis galėtų pamėginti juos pakartoti ir taip išmoktų naujų garsų. Pamėginkite iššifruoti kūdikio veblenimą. Tarkim, jei jis ištaria „ma ma ba ba“ ir žvalgosi aplinkui, galite paklausti: „Ieškai buteliuko? Kurgi dingo buteliukas?“
Mokslininkai teigia, kad šiame amžiuje jau galima suprasti apie 75 proc. vaiko kalbos, nes telegrafinės kalbos laikotarpiu trejų metų ikimokyklinuko žodynas išauga iki maždaug 900 žodžių.
Tėvų vaidmuo vaiko sakytinės kalbos ugdyme yra pats svarbiausias. Ankstesniuose tyrimuose mokslininkai nustatė, kad vaikų, kurių sakytinės kalbos raida yra įprasta, tėvai skiria daugiau laiko pokalbiams su jais, negu vaikų, kurių sakytinės kalbos raida galimai sulėtėjusi. Natūralu, kad kuo daugiau žodžių atžala girdi nuo ankstyvojo amžiaus, tuo platesnis jos žodynas. Siekiant lavinti savo atžalų sakytinės kalbos įgūdžius, tėvai turėtų su vaiku ne tik daug, taisyklingai ir įvairiai kalbėti (parinkdami skirtingą intonaciją, balso garsumą, skirtingas pokalbių temas), bet ir pateikti jam grįžtamosios informacijos, pavyzdžiui, linksėti galva, atsakant į jo pasisakymus. Pastebėjus, kad atžala ėmė varijuoti naujai išmoktais žodžiais ir juos visaip derinti, reikia skirti daugiau dėmesio skirtingų žodžių formų mokymui. Pavyzdžiui - savo kalboje vartoti sinonimus: įprastą žodį „bėgti“ keisti žodžiais „lėkti“, „skuosti“, „rūkti“ ir t.t. Šių dienų visuomenėje itin paplitę išmanieji prietaisai, kuriais labai sėkmingai naudojasi ir suaugę, ir vaikai, tačiau gyvo bendravimo vis mažėja, tačiau jis turėtų būti pirmoje vietoje: prasminga kartu su vaiku aptarti daiktus ir veiksmus, kai, pavyzdžiui, rengiamasi, vaikštoma lauke, prausiamasi, važiuojama į svečius.
Jei vaikas kalba, tačiau netaisyklingai (nederina galūnių, giminių, skaičiaus, žodžių pagal prasmę), jam tikslinga kuo daugiau bendrauti su suaugusiaisiais. Juk taisyklingos sakytinės kalbos geriausiai galima išmokti iš įgudusių jos vartotojų. Mokslininkai teigia, kad pedagogai gali įtraukti vaikus į tikslingus pokalbius, kurie reikalauja sudėtingo žodyno vartojimo, jų metu naudojami atviri klausimai ir pasirenkamos mąstymą lavinančios temos. Svarbiausia, kad tie pokalbiai atlieptų vaikų interesus. Tokiu atveju jis bus labiau įsitraukęs ir susidomėjęs dalyvavimu pokalbyje.
Patarimai Tėvams, Kaip Reikėtų Kalbėti Su Savo Vaikais:
- Pirmiausiai (iki 8 mėn.) vaikas kitų žmonių kalboje pradeda skirti intonaciją, todėl reikia kalbėti išraiškingai, vartoti daug jaustukų, ištiktukų (ai, nu-nu, kū-kū, fui).
- Bendraujant vaikas turi matyti jūsų veidą, kad galėtų kopijuoti artikuliaciją (tarimo judesius).
- Kalbėkite lėtai, dažniau naudodami dviejų žodžių frazes arba tik daiktų ir veiksmų pavadinimus.
- Kalbėkite su vaiku tik apie tai, ką šiuo metu su juo veikiate, arba apie tai, kas jį supa, ką nesunku jam parodyti.
- Vienerių metų vaikas turi suprasti aplinkinių kalbą, t.y. turi būti sukaupęs pakankamą vidinį žodyną ir žinoti, kaip pavadinti daiktą / dalyką primityviai, pavyzdžiui, garsažodiu: ate, bum, ojoj, au, kaka ir pan.
- Kai vaikas taria 6-8 garsažodius, po truputį pereikite prie lengvos skiemeninės struktūros žodžių, susidedančių iš dviejų atvirų skiemenų: lova, koja, bėga, sėdi, imu.
- Pastaba: vaiką mokyti kalbėti reikia emocingai žaidžiant, negalima vaiko prašyti pakartoti. Kai vaikas bus pasiruošęs, jis tai pasakys spontaniškai.
Fizinio aktyvumo ir kalbos ryšys
Ar tiesa, kad fiziškai labiau išsivystę, judresni mažyliai kalbėti pradeda vėliau? Kodėl norint prakalbinti mažylį siūloma lavinti jo smulkiąją motoriką? Smulkiajai motorikai reikėtų skirti daug dėmesio - svarbu lavinti rankų pirštelius, plaštaką, riešą. Aktyvinant pirštų pagalvėles skatinamas kalbos vystymasis, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą. Tad lavinant smulkiąją motoriką, gerėja ir kalbos raida, liežuvio judesiai atliekami greičiau ir tiksliau. Lavinkite mažylių pirštelius paprasčiausiais pratimais - masažuokite delniukus, glostykite, patrinkite, plokite katutes. Su vyresniais vaikais pieškite, spalvinkite, karpykite, lipdykite iš plastilino, minkykite tešlą, varstykite virvutes į skylutes, dėliokite dėliones, konstruokite iš lego konstruktorių, dėliokite sagutes ar kitus daiktus į dėžutę ar taupyklę, verkite karoliukus ant virvutės, rūšiuokite pupeles, makaronus (dėkite į atskiras dėžutes), užsekite sagas, užtraukite užtrauktukus, riškite batraiščius.
Kada kreiptis į specialistą?
Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios. Kalbos sutrikimams būdingi šių kalbos komponentų trūkumai: skurdus žodynas, neišlavėjusi kalbos gramatinė sandara, rišlioji kalba, tarimo trūkumai, nesugebėjimas skirti panašiai skambančių garsų. Mikčiojimo atveju sutrinka sklandaus kalbėjimo ritmas.
Jei kūdikis pirmą pusmetį nereaguoja į triukšmą, nesuka galvytės garso link, neatsako šypsena kalbinamas, neadekvačiai reaguoja į balso intonacijas, neskleidžia jokių garsų, nepradeda veblenti skiemenukų su priebalsiais, nebando kalbėti „savo kalba“, nesupranta paprastų nurodymų (pvz., ne, negalima) svarbu pasitarti su pediatru ar šeimos gydytoju.
Sulaukęs metukų vaikas savo žodyne turėtų turėti 5-10 žodžių. Vertėtų susirūpinti, jeigu tokio amžiaus vaikutis nesupranta aplinkos daiktų pavadinimų (pvz., batas, lempa) ir prašomas jų neparodo, n...
7 PATARIMAI, KAIP PADĖTI VĖLAI KALBĖJANČIAMS MAŽYLIAMS IŠ LOGOPEDO: Kalbos ir kalbėjimo gerinimas namuose
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
