Lietuviškas kūdikio kraitelis: siekiai, iššūkiai ir patirtys
Viena iš svarbiausių visuomenės funkcijų yra rūpintis naujomis gyvybėmis, užtikrinant joms kuo geresnes startines sąlygas. Šiuo tikslu Lietuvoje svarstoma įgyvendinti kūdikio kraitelio iniciatyvą, kuri ne tik padėtų spręsti mažo gimstamumo problemą, bet ir išvengti tokių skandalingų atvejų, kai atvežamos neblaivios gimdyvės ir pasaulį išvysta alkoholiu apnuodyti naujagimiai. Tokį siekį įgyvendinant apie kiekvienam kūdikiui prieinamą kraitelį kalbėjo pirmadienį Seime surengtos konferencijos dalyviai.
Suomijos patirtis: sėkmingas kraitelio modelis
Suomijoje kūdikio kraitelis su būtiniausiomis naujagimio priežiūros priemonėmis nuo 1949-ųjų tapo sudėtine Suomijos motinystės priežiūros programos dalimi. Tai yra valstybės remiama ir Vyriausybės finansuojama priemonė. Ji yra grindžiama požiūriu, kad, užtikrinus vaikams ir šeimoms su vaikais vienodesnes startines galimybes, stiprinamas visos visuomenės saugumas ir gerovė.
Suomijos ambasadorius Lietuvoje Christer Michelsson patikslino, kad dabar suma yra išaugusi iki 170 eurų šeimoms, kurios nepraėjus dvejiems metams laukiasi antro vaiko. Suomijoje net du trečdaliai nėščiųjų renkasi tokį kraitelį, o ne piniginę išmoką, kuri siekia 140 eurų. Pasirodo, norėdama gauti kraitelį, moteris privalo registruotis pas gydytoją. Ir būtent dėl šių paprastų dėžučių Suomijai pavyko išgelbėti daugybės kūdikių gyvybę.
„Kraitelis yra unikalus, nes jisai turi net keletą funkcijų. Jo uždavinys - paremti jaunas mamas, susilaukusias kūdikio, daiktais. Bet tie daiktai arba alternatyvi 140 eurų išmoka yra suteikiama tik tada, jei gimdyvė iki 20 nėštumo savaitės kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą. Tai reiškia, kad Suomijoje tokiu būdu beveik nebūna gimdyvių, kurios susilauktų vaikų neprižiūrimos specialistų“, - sako Suomijos ambasados atstovė Rytė Baublytė-Savaja.
Nors kūdikio kraitelį gali gauti kiekviena suomė, tačiau yra tam tikrų sąlygų - nėštumo pradžioje moteris turi apsilankyti pas gydytoją, būti įtraukta į registrą, prižiūrint jos sveikata siekiant išvengti tragiškų pasekmių.
Lietuvos siekiai ir iššūkiai
Kartono dėžę su drabužėliais, patalais, vystyklais, žaislais, higienos priemonėmis kai kuriuose šalies savivaldybėse jau gauna ir lietuvės. Šią iniciatyvą yra įdiegusios Kazlų Rūdos, Šiaulių miesto ir rajono, Kauno rajono, Molėtų, Skuodo, Ukmergės savivaldybės, iniciatyvos imtasi ir Raseiniuose. Preliminariai skaičiuojama, kad visuotinei idėjai įgyvendinti reikėtų 3-4 milijonų eurų.
Lietuvoje irgi svarstoma šeimoms suteikti ne tik dovanų paketą su būtiniausiomis prekėmis vaiko auginimo pradžiai, bet tą susieti su apsilankymu pas gydytoją, edukacija, šviečiamosiomis paskaitomis apie alkoholio žalą, skiepus, pogimdyminę depresiją.
„Kraitelis svarbus ne tik skurdo mažinimo kontekste, kartu šalia praktinės pagalbos atsiranda ir visas sveikatinimo paketas - informacija apie žindymą, būtinybė registruotis sveikatos priežiūros įstaigose. Tad tai - kartu ir prevencijos skatinimas, tad ministerija idėją tikrai palaiko“, - tvirtino Socialinių apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rasa Žemaitė. Kartu ji pridūrė, kad dar trūksta visuomenės supratimo, kad to reikia. Be to, jai norėtųsi didesnio Vyriausybės ir Seimo dėmesio šiuo klausimu.
Apie tokio kraitelio įgyvendinimo galimybes Lietuvoje kalbėjusi Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Ieva Gudanavičienė teigė, kad teisinės prielaidos kūdikio krepšelį įgyvendinti valstybės lygiu yra, tačiau dar lieka tiek nemažai finansinių, tiek nemažai administracinių bei kitų klausimų. „Dabar nurodoma, kad Lietuvoje būtų planuojama skirti 100 eurų vertės kūdikio kraitelius. Bet ar ši suma - tik dovana, ar ir kartu įskaičiuotos pristatymo išlaidos ar dar ir informacijos sklaidos išlaidos? Kol kas gali būti trečiasis variantas. Taip patsvarsoma susieti kraitelį su naujagimio sveikatos priežiūra, kad jis būtų užregistruotas pas gydytoją. Tačiau yra numatoma mažinti administracinę naštą gydytojams, tad reikėtų svarstyti, kaip sistema turėtų veikti, kaip informacija pasiektų mama tapusią moterį. Taip pat gali kilti klausimų, kas nutars, kokios tos būtiniausios prekės bus? Dalis tėvelių drabužėliais linkę keistis, galbūt vietoj sauskelnių renkasi naudoti vystyklus. Kaip bus su kraiteliu kūdikiui, kuris turi specifinių poreikių?“ - svarstė ji.
Tuo tarpu Lietuvoje gimdyvės jokio kūdikio kraitelio negauna, tačiau šeimoms priklauso vienkartinė išmoka, kuri siekia 418 eurų. Šiuos pinigus tėvai gali skirti būtiniausioms kūdikio priemonėms įsigyti. Šiuo metu mamos džiaugiasi ir tuo, kad kai kur po gimdymo gauna simboliškas dovanas: nuolaidų kuponus ar čiulptukų vaikams. Tiesa, moterys pripažįsta, kad būsimam kūdikiui supirkti visas prekes nuo nulio - brangus malonumas. Tačiau ar tokia valstybinė kraitelio iniciatyva kaip Suomijoje galėtų atsirasti ir Lietuvoje? Sveikatos apsaugos ministras abejoja, ar valstybė pajėgi vaiko kraitelius dovanoti visoms gimdyvėms. Kol kas esą būtina pasirūpinti skurdžiausiai gyvenančiomis šeimomis.
Savivaldybių patirtys ir piktnaudžiavimo atvejai
Savo patirtimi pasidalinę kūdikio kraitelius dalinančių savivaldybių atstovai vieningai pabrėžė - tėvai tokia iniciatyva labai patenkinti, tačiau visuotinai valstybės siūloma tokia priemonė tiek palengvintų finansinę naštą savivaldybėms, tiek leistų suvienodinti tvarką ir reikalavimus krepšeliui gauti.
„Lėšos tikrai nemažos, kyla problemos ir dėl viešųjų pirkimų, tad palaikome idėją, kad jas skirtų valstybė. Pradėjus vykdyti akciją gimstamumas išaugo, tačiau pastebėjome ir piktnaudžiavimo atvejų - kai kurie trumpam užsiregistravo pas mus, kad gautų kraitelį. Tokių atvejų galėjo būti apie dešimt procentų“, - sakė Kauno rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Skirmantė Subačienė.
Norint gauti kūdikio krepšelį Kauno rajono savivaldybėje turi būti registruotas bent vienas iš tėvų, tam būtina kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių.
„Kai pradėjome vykdyti akciją, kraitelis įvertintas 300 eurų, toliau viskas priklauso nuo viešųjų pirkimų. Šiuo metu vykdome pirkimą už 350 tūkst. eurų“, - sakė S. Subačienė. Kazlų Rūdos savivaldybėje krepšelio suma siekė 155 eurus be PVM, Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius vėlgi įvardijo 300 eurų. Čia sąlygos gauti kraitelį buvo vienam iš tėvų 3 mėnesius būti registruotam Šiauliuose.
TV3 laidos „Tėvų darželis“ kontekstas
Nors straipsnyje nagrinėjama kūdikio kraitelio tema, svarbu paminėti, kad televizijos laidos, tokios kaip „Tėvų darželis“, taip pat prisideda prie informacijos apie vaikų auginimą, jų sveikatą ir šeimos gerovę sklaidos.
Laida ieško šeimų, kurios norėtų dalyvauti filmavimuose. Per savo gyvavimo laikotarpį laida nagrinėjo daugybę temų, susijusių su vaikų auklėjimu, sveikata, šeimos santykiais: nuo nėštumo mitų, vaikų dantukų priežiūros, adaptacijos darželyje, iki vaikų talentų ugdymo ir tėvų bei vaikų santykių.
Laida „TV Pagalba“ taip pat nagrinėjo sudėtingas šeimos situacijas, pavyzdžiui, atvejį, kai motina kreipėsi į laidą, nes jos dukra laukiasi kūdikio ir įtariama, kad ją apviliojo gerokai vyresnis kaimynas. Ši istorija atskleidžia socialines problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria jaunos šeimos ir nepilnamečiai.
KŪDIKIO KRAITELIS | Kiek rūbelių reikia vienam kūdikiui?
Tragiškos istorijos ir prevencijos svarba
Straipsnyje minimos ir skaudžios istorijos, kurios dar kartą pabrėžia prevencijos svarbą. Viena motina pasidalijo naujiena apie itin sudėtingą psichologinę ir finansinę situaciją, kai neturėjo pinigų laidotuvėms. Ji pasakojo apie nelaimingą atsitikimą, galimai staigios kūdikio mirties sindromą, ir apie sunkų patirtą nuovargį, kuris galėjo lemti tragiškas pasekmes. Ši istorija atskleidžia ne tik individualias tragedijas, bet ir socialines problemas, tokias kaip būsto problemos, kaimynystės konfliktai ir nepakankama parama krizinėse situacijose esančioms šeimoms.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai pabrėžė, kad kiekvieno vaiko mirtis yra didelė netektis, ir kad vaiko teisių gynėjai teikia pagalbą šeimoms, reaguoja į pranešimus apie nesaugią aplinką ir vertina situaciją.
Šios skaudžios istorijos rodo, kad kūdikio kraitelio iniciatyva, apimanti ne tik būtiniausias priemones, bet ir edukaciją bei sveikatos priežiūros paslaugas, yra itin svarbi. Ji gali padėti ne tik finansiškai, bet ir informuoti, palaikyti ir apsaugoti pažeidžiamiausias šeimas bei naujagimius.
Paskutiniais duomenimis Lietuvoje 2017-aisiais gimė 28 696, 2018-aisiais - 28 212 naujagimių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
