Kūdikio Judesiai Gimdoje ir Žagsulys: Nuo Pirmųjų Spurdėjimų iki Po Gimimo Refleksų

Kūdikio žagsulys - tai reiškinys, su kuriuo jaunieji tėveliai susiduria jau nuo pirmųjų mažylio gyvenimo dienų. Vieniems tai atrodo miela ir juokinga, kitiems - kelia nerimą bei klausimų, ar kūdikiui viskas gerai. Žagsulys yra vienas dažniausių naujagimių ir kūdikių refleksų, kuris atrodo, jog dažniausiai pasireiškia be jokios aiškios priežasties ir išnyksta savaime. Šis refleksas stebimas dar kūdikiui būnant motinos įsčiose, todėl jis nėra naujas reiškinys net naujagimiui.

Žagsėjimą sukelia staigūs pasikartojantys diafragmos susitraukimai, kai greitai įkvepiamas oras. Šie judesiai sudirgina diafragmos nervą. Tai lyg kvėpavimo sutrikimas, kuris dažniausiai nėra pavojingas.

Nepaisant to, daugeliui tėvų kyla klausimų: ar žagsėjimas kūdikiui nekelia diskomforto? Ar tai normalu? Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją? Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kūdikiai žagsi, kokios yra dažniausios šio reiškinio priežastys ir kaip atskirti normalų žagsėjimą nuo galimų sveikatos problemų. Taip pat pasidalinsime praktiniais patarimais, kaip sumažinti žagsulio epizodus ir užtikrinti, kad jūsų kūdikis jaustųsi patogiai.

Labiausiai jaudinantis jausmas besilaukiant - vaikučio judesiai. Pagal vaisiaus judesių dažnį ir pobūdį bei pokyčius galima spręsti apie tai, kaip vaikutis jaučiasi gimdoje, ar neiškilo pavojus jo gyvybei. Nėra jokių griežtų normų ar lentelių, kiek ir kaip intensyviai turėtų judėti vaikelis, nes kiekvienas vaisius turi savitą ramybės ir budrumo ciklą, kuris gali keistis skirtingais nėštumo tarpsniais.

Vaisiaus Judesiai Nėštumo Metu

Kada pajuntami pirmieji vaisiaus judesiai?

Literatūroje teigiama, kad pirmojo nėštumo metu vaisiaus judesiai pirmą kartą pajuntami apie 20-tąją nėštumo savaitę, pakartotinai besilaukianti juos pajunta anksčiau - apie 18-tąją savaitę. Vaikelis gimdoje spurda nuolat, tiesiog iš pradžių tie judesiai labai nestiprūs, todėl nejuntami, vėliau kyla neaiškumų, ar tai ne oras keliauja žarnynu. Tačiau visai realu net ir pirmą kartą besilaukiančiai moteriai pirmuosius judesius pajusti 15-16-tąją nėštumo savaitę.

Didesnės įtakos pajutimui turi placentos vieta. Jei ji prisitvirtinusi pilvinėje gimdos pusėje - judesiai gali būti pajuntami vėliau ir jaučiami silpniau. Pojūčius moterys apibūdina įvairiai - vienoms atrodo, kad pilve suspurdėjo žuvytė, kitoms - plasnoja drugeliai, trūkčioja nervas ar tarsi kažkas nutirpsta. Tai labai individualu ir pirmaisiais kartais tikrai gali būti sunku atskirti kada juda vaisius, o kada tiesiog dirba žarnynas. Nuo maždaug 16 savaitės moterys ima jausti lengvus kaip drugelio sparnų plasnojimas judesius.

Kas lemia, kad antrakartės judesius pajunta anksčiau? Pagrindinė priežastis - pakartotinai besilaukianti moteris jau yra patyrusi, kaip jaučiami vaisiaus judesiai, todėl tiesiog anksčiau sugeba juos atskirti nuo žarnyno veiklos. Jei placenta prisitvirtinusi priekinėje gimdos sienoje arba moteris turi antsvorio, vaisiaus judesiai gali būti jaučiami silpniau ir identifikuojami vėliau.

Vaisiaus judesių stebėjimo svarba

„Kūdikio judesių skaičiavimo tikslas - laiku nustatyti vaisiaus hipoksiją, t.y. VAISIAUS JUDESIŲ SKAIČIAVIMAS IR REGISTRAVIMAS - tai paprasčiausias vaisiaus būklės tyrimo metodas, kurį nuolat turi atlikti pati nėščioji. Pakankami judesiai rodo, kad vaisius pakankamai aprūpinta krauju.

Kol jaučiate, kad vaikelio judesių dažnumas ir intensyvumas iš esmės nepasikeitė, galite manyti, kad jam viskas gerai. Paprastai sakoma, kad vaikelis turėtų judėti taip pat dažnai, kaip judėjo paskutines kelias savaites. Nuo 28 savaitė vaisius juda daug. 36 savaitę gimdoje vietos vis mažiau, todėl judesiai šiek tiek sulėtėja, tampa panašesni į rąžymąsi, nei į aerobiką. Kiekvienas žmogus yra kitoks, todėl jau ir gimdoje skiriasi judesių dažnis ir aktyvumas.

Nuo 30 nėštumo savaičių galima aiškiai išskirti vaisiaus ramaus miego, aktyvaus miego ir pabudimo (būdravimo) būsenas, kurios nepriklauso nuo motinos aktyvumo. Vaisius gimdoje miega vidutiniškai 17 val. per parą, dažniausiai po 40-50 min. vieną kartą. Nėštumui artėjant prie pabaigos, vaisius gali miegoti 20-75 min. Ramus vaisiaus miegas trunka 20 - 40 min., išnešioto vaisiaus - 50 - 75 min., tačiau retai būna ilgesnis nei 90 min.

Kaip skaičiuoti vaisiaus judesius?

Iki 30 nėštumo savaitės nėščiosioms tik atkreipti dėmesį į vaikučio judesius kasdien. To pakanka. Iki 30-osios nėštumo savaitės pakanka kasdien atkreipti dėmesį, ar jaučiate vaikelio judesius. Nei judesių kiekis, nei jų pobūdis šiuo laikotarpiu neparodo vaisiaus būklės. Gydytojai pataria nėščiosioms stebėti judesius trečiąjį trimestrą tam, kad suvoktų vaikelio ritmą, jo ramius ir aktyvius periodus, judėjimo dažnį, intensyvumą.

1 BŪDAS. Judesių serijų stebėjimas

Vaisiaus būklė gera, jei būdama aktyvi, nėščioji pajunta ne mažiau kaip 10 judesių per 12 val. Kai vaikutis sujuda be pertraukos kelis kartus iš eilės, tai reikia vertinti kaip vieną judesių seriją. Pavyzdžiui, pradedate 8 val. ryto, gyvenate įprastu ritmu ir stebite judesius.

2 BŪDAS. Registravimas lentelėje

Skaičiuojant vaisiaus judesius, svarbu sužinoti kiek ilgai užtrunka vaisiui atlikti 10 judesių. Dažniausiai tam pakanka 30 min., bet normalu, jei užtrunka iki 2 valandų. Vaisiaus būklė gera, kai vaisius sujuda ne mažiau kaip 4 kartus per valandą arba 10 kartų per 2 val. Jei pajutote 4 ar daugiau judesių, tą dieną galite daugiau nebeskaičiuoti, tačiau jeigu mažiau nei 4, tyrimą pratęskite papildomai.

Pasirinkite Jums patogų laiką, tik pageidautina, kad kasdien tai darytumėte panašiu laiku ir ne trumpiau kaip 30 minučių. Optimalus vaisiaus judesių skaičiavimo metas - popietė ir vakaras. Vaisiaus judesius stebėkite atsipalaidavusi, gulėdama ant kairiojo šono, nes būtent taip gulint pagerėja vaikelio kraujo apykaita.

Jei moteris pastebi, kad jau kurį laiką nejuto vaisiaus judesių, nerimauti yra normalu. Tačiau dažniausiai taip nutinka, jei vaikelis miega arba moteris buvo užsiėmusi kitais reikalais. Pasirinkite laiką, kuriuo mažylis paprastai būna aktyvus, dažniausiai tai yra laikas po valgio arba ruošiantis miegoti. Jums turi būti patogu, galite sėdėti, gulėti (geriau pusiau gulomis arba ant kairiojo šono). Atsipalaiduokite ir sutelkite dėmesį į vaikelio judesius.

Jei per dvi valandas nesuskaičiavote 10 judesių, pakartokite skaičiavimą praėjus kelioms valandoms, kurių metu pavalgykite, atsigerkite šalto vandens ar fiziškai pajudėkite. Pasikeitęs cukraus kiekis mamos kraujyje turėtų pažadinti vaisių. Pavojingiausia judesių sumažėjimo priežastis - deguonies trūkumas vaisiui. Po 36 savaitės stipriai sumažėja vietos gimdoje staigiems spyriams ar vartymuisi.

Štai lentelė, padėsianti suprasti vaisiaus judesių skaičiavimo principus:

Vaisiaus žagsėjimas gimdoje

Judesiai būna labai įvairūs: vaisius spardosi, verčiasi, sukasi, rąžosi, žagsi ir kt. Tyrimai rodo, kad nėščiosios junta nuo 37 iki 88 proc. tai ritmiškas žagsėjimas. Kaip atskirti, kada vaisius žagsi? Jūs jaučiate vieną po kito vienodus, lengvus trūkčiojimus pilve. Judesiai dažnai stipresni, keičia vietą, neritmingi. Dažnai jaučiami, kaip smūgis ar sukimasis. Pirmą kartą šį reiškinį nėščiosios gali pastebėti apie 25-28 nėštumo savaitę, tačiau tai gali įvykti ir anksčiau ar vėliau. 30-32 savaitę apie 80-90% jaučia vaisiaus žagsėjimą. Paprastai žagsėjimas trunka apie 4 minutes. Gali būti kasdien arba retkarčiais.

Vaisius būdamas gimdoje apie save gali priminti žagsėjimu. Manoma, kad taip jis mokosi kvėpuoti. Gimdoje aplink yra vaisiaus vandenys, todėl į plaučius įkvepiamas ne oras. Vandenys, patekę į vaisiaus plaučius, sukelia po plaučiais esančio raumens (diafragmos) susitraukimus. Žagsėjimas gali atsirasti ne tik vaisiui geriant vandenis, bet ir judant ar čiulpiant pirštus. Šis procesas, susijęs su vaisiaus nervų sistemos vystymusi, kuris padeda vaisiui lavinti kvėpavimo raumenis ir pasiruošti įkvėpti oro užgimus. Tai paprastai rodo, kad vaisius gerai vystosi ir turi sveiką nervų sistemą.

Įdomu tai, kad gali žagsėti net ir būsimos mamytės pilvukas, nors to priežastys nėra tiksliai žinomos. Vienur teigiama, kad tokiu būdu gamta parengia kūdikio kvėpavimo raumenis darbui po gimimo, o kitur tvirtinama, kad žagsulys - tai kliūtis vaisiaus vandenims patekti į jo plaučius. Skaičiuojant vaisiaus judesius nėštumo metu, žagsėjimas nesiskaičiuoja. Kai kurios moterys nejaučia žagsėjimo. Ir tai laikoma normalu, susirūpinti nereikia. Jeigu pabaigoje nėštumo žagsėjimas labai suintensyvėja apie tai reiktų informuoti jus prižiūrintį ginekologą.

Ultragarsas ir vaisiaus aktyvumas

Ultragarsu matoma, kaip trūkčioja vaisiaus pilvelis, o pirmame nėštumo trimestre atrodo, kad vaisius šokinėja. Ultragarsu žagsėjimą galima matyti nuo 10 savaitės. Jeigu echoskopijos metu matosi, kad vaisius labai spurda ir juda, ar tai gerai? Nėra mokslinių tyrimų, kurie akivaizdžiai teigtų apie ultragarso bangų žalingą poveikį vaisiui. Tačiau žinoma, kad jos sukuria šilumą, todėl laikant daviklį vienoje vietoje ilgiau - gali pradėti šilti ir vaisiaus vandenys. Vis dėlto rekomenduojama nepiktnaudžiauti ir atlikti tik būtinąsias ultragarsines patikras (Lietuvoje rekomenduojama 11-14 ir 18-21 nėštumo savaitę). Nėra kuo džiaugtis, jei ultragarso patikros metu pastebite, kad vaisius čiulpia nykštį - tai rodo padidėjusį raumenų tonusą, t.y. vaikelis yra įsitempęs.

Kūdikio Žagsulys Po Gimimo

Kas yra kūdikio žagsulys?

Kūdikio žagsulys - tai reiškinys, su kuriuo jaunieji tėveliai susiduria jau nuo pirmųjų mažylio gyvenimo dienų. Žagsėjimas - nevalingi, trumpi ir staigūs įkvėpimo judesiai, atsirandantys, kai susitraukia diafragmos raumuo ir susiaurėja balso stygų plyšys, per kurį įeinantis oras ir sukelia žagsulį. Dažniausiai tai nutinka, kai suerzinami išsišakoję diafragmos nervai (nervo klajoklio šakos) - sumažėjus kūno temperatūrai, stipriai susijaudinus, per greitai ryjant maistą ar geriant skystį, per trumpą laiką suvalgius daug maisto ir pan. Žagsėti kūdikis pradeda dėl nevalingų diafragmos ir tarpšonkaulinių raumenų susitraukimų.

Dažniausios kūdikio žagsulio priežastys

Žagsi dauguma kūdikių - kai persivalgo arba per godžiai čiulpia mamos krūtį, tai pat - kai pasidaro žvarboka. Ypač dažnai žagsi naujagimiai, tai gali prasidėti net be aiškios priežasties ir savaime liautis po kelių minučių. Dažniausiai žagsulys atsiranda vaikui godžiai ir greitai valgant, sušalus, išsigandus ar po juoko priepuolio.

Kūdikio organizmas yra ne tik mažesnis nei suaugusiojo, bet ir labai jautrus. Jo organai ir sistemos, įskaitant nervų sistemą, dar tik bręsta. Kūdikiai dažnai žagsi dėl dar nevisiškai subrendusio nervų sistemos dirginimo ir slopinimo mechanizmo. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl kūdikiai dažnai žagsi, yra jų nervų sistemos nebrandumas. Žagsulys atsiranda dėl to, kad kūdikio nerviniai impulsai, kontroliuojantys diafragmos veiklą, yra jautresni išoriniams ir vidiniams dirgikliams nei suaugusiųjų.

Kita svarbi priežastis - kūdikio diafragmos dydis ir padėtis. Ji yra maža ir jautri, todėl lengvai reaguoja į spaudimą ar stimuliaciją, pavyzdžiui, dėl pilvuko tempimo arba staigių kvėpavimo pokyčių. Be to, kūdikiai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, o tai gali prisidėti prie papildomo spaudimo diafragmai ir žagsulio suaktyvėjimo.

O kokios dar priežastys sukelia žagsėjimą kūdikiams?

• Greitas valgymas arba oro prarijimas. Kūdikiai dažnai praryja šiek tiek oro žįsdami krūtį ar gerdami iš buteliuko, ypač jei jie valgo labai greitai arba jei buteliuko čiulptuko srautas per stiprus. Oro burbuliukai skrandyje gali sukelti spaudimą diafragmai, dėl kurio atsiranda refleksiniai susitraukimai - žagsulys.
• Virškinimo sistemos nebrandumas. Kūdikių skrandis ir žarnynas dar tik mokosi tinkamai apdoroti maistą. Žagsėti kūdikis gali pradėti po valgio, kai persivalgo, nes mažylių virškinimo sistema dar nesubrendusi. Skrandžio tempimas, kuris vyksta maitinimo metu, gali dirginti diafragmą ir sukelti žagsulį.
• Staigūs temperatūros pokyčiai. Kūdikio organizmas labai jautriai reaguoja į aplinkos temperatūros pokyčius. Jei kūdikis staiga atsiduria vėsesnėje aplinkoje arba jei jo oda greitai atvėsta, tai gali sudirginti nervų sistemą ir sukelti žagsulį. Pradėjo žagsėti oro voniomis ir laisve nuo sauskelnių besidžiaugiantis mažylis arba maudomas vėsokame vandenyje? Gali būti, kad mamytė persistengė - greičiau reikia baigti pramogas ir apsirengti.
• Kiti dirgikliai. Kūdikio nervų sistema dar tik formuojasi ir jį gali sudirginti paprasčiausi dalykai: intensyvus žaidimas, juokas, didelis žmonių būrys. Sukelti mažyliui diskomfortą gali net triukšmas, pasikeitusi aplinka ar kitokia dienotvarkė ir jis ims žagsėti.

Kada žagsulys yra normalus, o kada reikėtų sunerimti?

Kūdikio žagsėjimas paprastai yra visiškai normalus reiškinys, dažniausiai nesukeliantis jokio diskomforto. Sveiki mažyliai, ypač pirmaisiais jų gyvenimo metais, žagsi dažnai. Tai jiems visai netrukdo. Trumpas žagsėjimas normalus ir visiškai toleruojamas, o žagsėjimo periodų pirmaisiais gyvenimo metais pasitaiko labai dažnai. Sveikas kūdikis gali žagsėti net kelis kartus per dieną, ypač po maitinimo ar esant staigiems temperatūros pokyčiams. Daugeliui mažylių žagsulys praeina savaime vos per kelias minutes ir netrukdo jų įprastai veiklai, miegui ar maitinimuisi. Kai kūdikis žagsi, tai dažniausiai nėra skausminga ir netrukdo jų kvėpavimui. Žagsėjimo epizodai, trunkantys iki 10-15 minučių, yra visiškai normalūs, o kai kurie kūdikiai žagsi dar ilgiau, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tai rodo jų aktyvią nervų sistemos veiklą ir jautrią diafragmą. Todėl vienkartinis ir ilgai netrunkantis žagsėjimas neturėtų tėveliams kelti nerimo.

Tačiau yra situacijų, kai reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją. Tik labai reta žagsėjimo priežastis yra kokia nors liga. Jeigu mažylį vargina nepertraukiamas žagsulys, neretai apsunkinantis net kvėpavimą, ir jis tęsiasi ilgesnį laiką, reikėtų kreiptis į gydytoją. Jei žagsėjimas yra labai dažnas, trunka ilgą laiką (daugiau nei kelias valandas), trukdo kūdikiui miegoti ar valgyti, tai gali būti požymis, kad kažkas negerai. Be to, jei žagsėjimas pasireiškia kartu su kitais simptomais, tokiais kaip vėmimas, dirglumas, kosulys ar sunkumas kvėpuoti, tai gali rodyti rimtesnes problemas, tokias kaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kitus virškinimo trakto sutrikimus ar kvėpavimo sutrikimus. Dažnai ir ilgai žagsi nervų sistemos ligomis sergantys mažyliai, turintys virškinimo sutrikimų. Kartais žagsulį gali sukelti ir rimtos ligos, pavyzdžiui, pleuritas, perikarditas, plaučių uždegimas, gastroezofaginis refliuksas, stemplės uždegimas, skrandžio, kasos, kepenų ligos. Taip pat svarbu stebėti, ar žagsėjimas nesusijęs su tam tikrais veiksniais, pavyzdžiui, maitinimu ar kūdikio padėtimi. Jei kyla abejonių dėl žagsėjimo pobūdžio arba jei žagsėjimas atrodo neįprastas, nedelskite pasitarti su gydytoju, kad greičiau nustatyti galimą priežastį ir išspręsti šią problemą.

Pagrindinis tyrimas bandant rasti pasikartojančio, labai varginančio žagsėjimo priežastis - krūtinės ląstos rentgenograma. Išskirtiniais atvejais, kai žagsėjimas jau tampa problema, gali prireikti sudėtingesnio gydymo ir medikamentų.

Kaip padėti žagsinčiam kūdikiui?

Kai kūdikis pradeda žagsėti, daugeliu atvejų galite jam padėti naudodami paprastus metodus, kurie sumažina diafragmos dirginimą ar padeda atsipalaiduoti:

• Laikyti kūdikį vertikaliai. Po maitinimo kūdikį reikėtų palaikyti vertikalioje padėtyje bent 15-20 minučių. Tai leidžia maistui natūraliai nusėsti skrandyje ir sumažina spaudimą diafragmai. Priglaustas glėbyje mažylis greitai nurims. Pamaitintam ar pavalgiusiam kūdikiui reikėtų bent 20-30 min. pabūti ramiai, vertikalioje padėtyje. Jeigu taip nutinka bevalgant, padarykite pertraukėlę ir palaikykite mažylį vertikaliai, kad atsirūgtų, o paskui vėl pasiūlykite krūtį arba buteliuką.
• Raminantis pilvo masažas. Galite pamasažuoti švelniai spausdama kairę pilvuko pusę po šonkauliais, paplekšnoti delnu per nugarą. Švelniai masažuokite kūdikio pilvuką sukamaisiais judesiais.
• Neleiskite kūdikiui sušalti. Kartais žagsulys gali būti susijęs su temperatūros pokyčiais. Apklokite kūdikį šilta antklode arba aprenkite šiltesniais drabužiais, jei patalpoje vėsu.
• Čiulptukas. Kai kurie kūdikiai nustoja žagsėti, jei pradeda čiulpti čiulptuką. Tai padeda atpalaiduoti diafragmą ir sukurti tolygesnį kvėpavimą.
• Vanduo. Duokite mažais gurkšneliais išgerti vandens, nes žagsulį sustabdyti padeda ryklės dirginimas.
• Čiaudulys. Pamasažuokite didžiuoju pirštu panosę arba pabandykite sukelti čiaudulį.

Žagsulio prevencija

Tam tikros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti žagsulio atsiradimo dažnumą. Visų pirma, tai tinkama maitinimo technika. Įsitikinkite, kad kūdikis valgo lėtai ir kad spenelis ar buteliuko čiulptukas tinkamai priglunda, kad mažylis neprarytų per daug oro. Jeigu maitinate mišiniu, patikrinkite, ar pienas nebėga per stipria srove. Pažiūrėkite, ar kūdikis gerai apžioja krūtį - ne tik spenelį, bet ir rusvąjį plotelį aplink jį. Jeigu žagsi krūtimi maitinamas kūdikis, žindydamos darykite pertraukėles, leiskite vaikui atsirūgti ir žindykite toliau. Taip bus sumažinamas skrandžio tūris (jame esantis oras pasišalins), skrandis prisipildys tolygiai, mažiau bus dirginamas nervas klajoklis ir vaikutis nežagsės.

Taip pat svarbu ir reguliarios pertraukos maitinimo metu. Jei kūdikis linkęs praryti daug oro, darykite pertraukas, kurių metų kūdikį reikia atrūginti. O taip pat venkite staigių temperatūros pokyčių kūdikio aplinkoje. Be abejo, svarbu stebėti ir kūdikio reakcijas. Kai kurie mažyliai ima žagsėti, jei yra permaitinami arba jei juos stipriai paveikia aplinkos temperatūra. Stenkitės išlaikyti ramią aplinką, ypač maitinimo metu ir po jo.

Mokslinis požiūris į žagsulį

Tačiau nors žagsėjimas atrodo gana įprastas, ne visi žino, kodėl jis atsiranda ir kaip su tuo susijusi kūdikio fiziologija. Daugelis mano, kad naujagimių žagsėjimas yra susijęs su jų mityba ir aktyvumo/poilsio režimu. Tačiau iš tikrųjų mokslininkai jau seniai žino, kad žagsėjimas yra ne virškinimo ar kvėpavimo sistemų, o nervinės sistemos funkcija. Mokslas nežino, kodėl žmonės žagsi. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, nei vienas tyrimas nepajėgė įminti šios paslapties.

Ypač dažnai žagsi neišnešioti naujagimiai - per dieną jie įprastai net 15 minučių praleidžia žagsėdami. Dabar Londono universiteto mokslininkai galbūt turi paaiškinimą, kodėl taip yra. Mokslininkai tyrimui pasitelkė 13 neišnešiotų naujagimių. Jie visi dažnai žagsėjo, kas šiam tyrimui buvo labai svarbu. Prie jų galvų buvo priklijuoti elektroencefalografo elektrodai, kita įranga stebėjo ir fiksavo judesius, išduodančius, kad prasideda žagsėjimas. Mokslininkai nustatė, kad kiekvienas žagtelėjimas naujagimio smegenyse sukėlė dvi dideles aktyvumo bangas, paskui kurias ritosi ir trečioji šiek tiek silpnesnė. Ta trečioji banga primena reakciją į garsą tikėtina, kad taip vaikas reaguoja į savo paties skleidžiamą žagsėjimo garsą. Ir tai mokslininkus labai sudomino.

Gali būti, kad taip kalibruojamas naujagimio organizmas. Nevalingi diafragmos judesiai (žagsėjimas) taip gali būti siejamas su tam tikrais pojūčiais. Kiekvienas žagtelėjimas yra registruojamas smegenyse - štai kaip juda diafragma, kokį jausmą sukelia jos susitraukimai ir koks garsas pasigirsta žagtelėjus. Su laiku tai, greičiausiai, kūdikį išmoko valingai kontroliuoti kvėpavimą, kas labai svarbu kalbai. Žmogus pačiose ankstyviausiose savo gyvenimo stadijose turi išmokti valdyti savo kūną. Būtent dėl to kūdikiai taip intensyviai stebi savo pačių pirštus ir kitus žmones - jie pasąmoningai tikrina kiekvieno raumens funkciją, mokosi valdyti galūnes, įsimena, kokį jausmą sukelia vienoks ar kitoks judesys. Naujagimis yra tarsi nesukalibruotas robotas - kiekviena funkcija ir jos sukeliamas jausmas yra registruojamas neuronų tinkluose ir žagsulys šioje vietoje gali padėti suprasti, kaip veikia kvėpavimo sistema.

Kodėl tuomet žagsi suaugę žmonės? Mokslininkai mano, kad tai - tik užsilikusi funkcija, kuri suaugusiems žmonėms neduoda jokios naudos. O galbūt smegenys tik iš naujo tikrina, ar gerai suprato diafragmos mechanizmą.

Maitinimo buteliukų pasirinkimas

Tinkamas maitinimo buteliukas gali padėti sumažinti oro prarijimą maitinimo metu, o tai yra viena iš žagsulio priežasčių. Geriausio maitinimo buteliuko pasirinkimas kūdikiui priklauso nuo individualių poreikių, tačiau renkantis svarbu atsižvelgti į keletą pagrindinių kriterijų. Pirmiausia, buteliukas turėtų būti pagamintas iš saugių medžiagų, tokių kaip BPA neturintis plastikas, pavyzdžiui, Medela ar Mother-K buteliukai, o taip pat iš stiklo ar silikono. Antra, buteliuko čiulptukas turi būti minkštas ir anatomiškai pritaikytas kūdikio burnai. Taip pat svarbu buteliuko dydis - naujagimiams tinka mažesni (apie 120 ml) buteliukai, o augant kūdikiui verta pereiti prie didesnių. Be to, patogumas valyti ir sterilizuoti yra labai svarbus, todėl patariama rinktis buteliukus su plačiu kakleliu. Bet visgi, svarbiausia yra atsižvelgti į kūdikio reakciją - jei kūdikis jaučiasi patogiai ir gerai valgo, tikėtina, kad pasirinktas buteliukas yra tinkamas.

Buteliukai kūdikiams nuo dieglių yra specialiai sukurti siekiant sumažinti kūdikio patiriamą diskomfortą dėl pilvo pūtimo ar dieglių. Jie išskiria inovatyviomis technologijomis, kurios padeda sumažinti oro patekimo į kūdikio skrandį riziką maitinimo metu. Daugelyje tokių buteliukų naudojamos pažangios ventiliacijos sistemos arba vožtuvai, kurie leidžia išvengti vakuumo susidarymo ir sumažina oro burbuliukų patekimą į mažylio skrandį. Vienas populiariausių yra Avent buteliukai, pavyzdžiui, Anti colic buteliukas naujagimiams. Šie buteliukai itin naudingi, nes oro nurijimas yra viena pagrindinių kūdikio pilvo dieglių priežasčių. Taip pat gamintojai atsižvelgia į čiulptukų formą, kad jie kuo labiau primintų motinos spenelį, skatinant natūralų čiulpimą ir palengvinant perėjimą nuo žindymo prie buteliuko. Renkantis buteliuką nuo dieglių, svarbu atsižvelgti į kūdikio amžių, maitinimo poreikius ir individualius poreikius, kad maitinimas būtų kuo patogesnis ir malonesnis.

tags: #kudikio #judesiai #zagsulys

• Sveikas kūdikio primaitinimas: patarimai ir receptai
• Nuotraukos: senoviniai lopšiai ir vežimėliai
• Briko Gim Sa 2/20 grindų mišinys
• Kaip pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
• Vaikų džiaugsmas Dainų gatvėje