Kūdikio guldymas į lovytę: patarimai ir svarbiausia informacija
Kiekvienas tėvas nori suteikti savo kūdikiui geriausias sąlygas vystytis ir augti sveikai. Naujagimio guldymas ant pilvo, arba "tummy time", yra viena iš svarbiausių veiklų, kuri padeda mažyliui lavinti raumenis, koordinaciją ir motoriką. Nors tai gali atrodyti paprasta veikla, ji turi didelę įtaką kūdikio vystymuisi ir turėtų būti įtraukta į kasdienį kūdikio rutiną nuo pat pirmųjų gyvenimo savaičių. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kodėl naujagimio guldymas ant pilvo yra svarbus ir kaip tai teisingai atlikti.
Kodėl svarbu guldyti kūdikį ant pilvuko?
Guldymas ant pilvo suteikia kūdikiui galimybę išmokti naudoti savo raumenis ir lavinti motorinius įgūdžius. Tai yra vienas iš pagrindinių būdų, kaip kūdikis stiprina kaklo, pečių ir nugaros raumenis. Be to, ši veikla padeda mažyliui išvengti vienos iš dažniausių problema - "plokščios galvutės" sindromo. Kai kūdikiai ilgą laiką guli ant nugaros, jų galvos forma gali pasikeisti, todėl svarbu reguliariai atlikti guldymą ant pilvuko.
Kūdikiui gulint ant pilvuko, jis pradeda kelti galvą ir palaipsniui stiprinti kaklo raumenis. Tai yra pirmas žingsnis, kad vėliau kūdikis galėtų sėdėti, ropoti ir galiausiai vaikščioti. Guldymas ant pilvo taip pat padeda gerinti kūdikio akių ir rankų koordinaciją, nes jis pradeda domėtis aplinka ir siekti daiktų.
Kada pradėti guldymą ant pilvuko?
Naujagimio guldymas ant pilvo gali prasidėti jau nuo pirmųjų gyvenimo savaičių. Nenustokite bandyti! Pradėkite lėtai, neskubėkite. Iš pradžių kūdikio guldymas ant pilvuko neturi trukti ilgai, kūdikiai šią padėtį gali toleruoti tik keletą minučių. Tai visiškai normalu. Todėl pratindami taikykite labai trumpas sesijas. Paguldykite mažylį ant pilvuko 3 - 5 minutėm, po to grįžkite į padėtį ant nugaros. Darykite 2 - 3 kartus per dieną. Kūdikiui augant ir stiprėjant pamažu ilginkite ir dažninkite buvimo ant pilvuko laiką.
Kaip teisingai atlikti guldymą ant pilvuko?
Prieš paguldydami kūdikį ant pilvuko įsitikinkite, kad jis yra sotus, budrus ir patenkintas, nes irzli kūdikio nuotaika nepadės prisijaukinti šios keistos, naujos padėties. Pasirinkite tinkamą vietą - Guldykite kūdikį ant lygios ir minkštos, tačiau stabilios paviršiaus. Idealus pasirinkimas - tai lavinamieji kilimėliai, kurie suteikia komfortą ir saugumą mažyliui. Šie kilimėliai dažnai turi ryškių spalvų ir įdomių tekstūrų, kurios padeda kūdikiui labiau susidomėti aplinka.
Kūdikiui gulint ant pilvuko nusilenkite, pritūpkite ar atsigulkite, kad būtumėte viename akių lygyje su juo („šypsena akių lygyje“), taip jis žinos, kad esate šalia ir tai padės nusiraminti. Tuo pačiu metu kalbinkite, leiskite linksmus garsus ar dainuokite, tai paskatins kūdikį pasukti galvą jūsų balso link ir pamatyti jus. Jei kūdikiui nepatinka būti ant grindų, atsigulkite ant grindų, lovos (tiesiai ar pasiremdami į pagalvę) arba atsisėskite pusiau sėdomis į krėslą ir pasiguldykite kūdikį ant savo pilvo ar krūtinės. Naujagimiai mėgsta gulėti ant tėvų ir žvelgti į jų veidus. Tokiu būdu mažylis įpras gulėti ant savo pilvo, būdamas šalia jūsų.
Kūdikis nešiojamas pilvuku žemyn ant suaugusiojo dilbio, kuris atsiduria po mažylio pilvuku ir tarp kojyčių. Kita ranka kūdikis prilaikomas. Artimas kūdikio priglaudimas prie suaugusiojo kūno padės kūdikiui pamėgti šią padėtį.
Nuraminimas gulint ant kelių. Paguldykite kūdikį ant savo kelių, kad atsirūgtų ar nusiramintų. Padėkite atverstą knygą ar mėgstamą žaislą prieš savo kūdikį, šalia ar virš jo. Pasinaudokite lavinimo kilimėliais ar žaislais, skirtais laikui būnant ant pilvuko, kai kurios priemonės turi žibintus, veidrodžius, judančius paveikslėlius, muzikos ar cypiančius žaislus.
Maždaug trijų mėnesių amžiaus kūdikis gali pradėti pasiremti savo rankomis (pasikelti ant dilbių). Norint jį paskatinti šiam veiksmui, reikėtų pakabinti mėgstamą žaisliuką virš jo, tai motyvuotų mažylį pažiūrėti aukštyn ir naudoti rankas, kad pakeltų save žaislo link. Šešių mėnesių kūdikio rankų, pečių ir nugaros raumenų jėga jau daug didesnė. Dabar galima pradėti laikyti daiktą nedideliu atstumu jo akių lygyje. Tai paskatins kūdikį visiškai ištiesti ranką ir bandyti pasiekti žaislą.
Bandydami „pilvuko laiką“ įtraukti į savo kasdienę veiklą, paverskite rutinos dalimi. Paguldykite vaikutį ant pilvuko po tokių kasdienių veiksmų, kaip sauskelnių keitimas ar maudymas. Įtraukite brolius ar seseris. Jei turite vyresnį vaiką, paskatinkite jį atsigulti ant grindų ir pažaisti su mažuoju broliu ar sese (suaugusiajam prižiūrint).
Jeigu jūsų vaiko kaklas sutvirtėjęs ir galvos kontrolė pakankama (apie 3-4 mėn), bet neužtenka jėgų pasiremti dilbiais, susukite ploną rankšluostį ar paklodėlę ir padėkite po kūdikio krūtine bei pažastimis, sudėkite jo rankas priešais. Sustiprėjus rankų atramai volelio nebenaudokite.
Saugus kūdikio miegas ir staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS)
Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS) apima visas staigias, netikėtas vaikų iki vienerių metų amžiaus mirtis, kurių priežastys yra neaiškios iki pomirtinės ekspertizės (o kartais ir po jos). Dar 1994 metais JAV vyriausybė vykdė kampaniją „Back to Sleep“, skatindama tėvus guldyti vaikus į lovytę ant nugaros, nes miegojimas ant pilvo buvo pripažintas didžiausiu staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksniu, - rašo healthday.com. Po jos kūdikių mirčių dėl šios priežasties sumažėjo perpus - tai buvo sėkmingiausia 20 amžiaus kampanija.
Tačiau naujas tyrimas parodė, kad dabar tik pusė motinų JAV laikosi šios rekomendacijos. Manoma, kad staigios kūdikių mirties sindromas yra susijęs su smegenų sritimis, atsakingomis už kvėpavimo kontrolę ir pabudimą. Staigios kūdikių mirties sindromas išlieka viena pagrindinių kūdikių mirtingumo priežasčių daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių. Žurnale „Pediatrics“ prieš kelias dienas buvo publikuotas tyrimas, įtraukęs 3300 motinų, auginančių 2-6 mėnesių kūdikius. 77 procentai apklaustųjų atsakė, kad paprastai kūdikius miegoti guldo ant nugaros ir tik 49 procentai atsakė, kad taip elgiasi visada.
Paklausus motinų, kaip jos guldė savo kūdikius pastarąsias savaites, pastebėta, jog žemesnį išsilavinimą turinčiosios dažniau guldė kūdikius miegui ant pilvo. Tad kodėl vis daroma ši klaida? Tyrimo autorių nuomone, kai kur vis dar gajus senelių pamokymas, kad kūdikis gulėdamas ant pilvo neva miegos giliau. Pastebėta, kad aplinkinių nuomonė daro itin didelę įtaką - kuomet mamoms artimieji patarė guldyti kūdikius ant pilvo, jos taip ir elgėsi net 12 kartų dažniau. Taip pat yra bijančių, jog kūdikis gali užspringti. Taigi svarbiausias išlieka visuomenės švietimas. Apie staigios kūdikių mirties sindromą reikėtų pasakoti dar nėštumo metu ir šią informaciją nuolat kartoti.
Patarimai dėl kūdikio migdymo
Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Svarbu! Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis. Subalansuotą spaudimą galima pavaizduoti piramide, kuri savo struktūra primena mitybos piramidę (viršuje tai, ką reikėtų vartoti saikingai, apačioje daugiausiai vartotini dalykai). Šioje piramidėje raudona spalva pavaizduotos pozicijos, kuriose kūdikiai dažnai praleidžia daugiausia laiko ir kurios pasižymi spaudimu į tą pačią vietą, t,y. miegantis lovelėje, besisupantis gultuke (įrangos naudojimas) ar besispardantis ant lavinamojo kilimėlio (guli ant nugaros ir žiūri į viršų) kūdikis, patiria spaudimą į tą pačią kaukolės vietą. Ši piramidė neapibrėžia konkrečių laiko intervalų, kiek kūdikis turėtų gulėti ant pilvuko ar miegoti ant nugaros. Saugus kūdikio miegas yra svarbiausias, kadangi šioje pozicijoje jis praleidžia daugiausiai laiko.
Švelniai pakreipkite kūdikio galvą į kairę arba dešinę pusę kiekvieną kartą guldydami į lovelę. Keiskite savo kūdikio padėtį lovelėje, t.y. jeigu turite galimybę stebėti savo kūdikį, migdykite jį ant įvairių šonų. Jeigu kūdikis atsiverčia atgal ant nugaros, galite pakišti susuktą rankšluostį po šonu. Nuo gimimo naudokite Mimos pagalves, kurios specialiai sukurtos kūdikiams migdyti ant nugaros.
Kūdikių priežiūrai skirta įranga (automobilinės kėdutės, gultukai, vibro kėdutės, supynės, pagalvės ir kt.) dažniausiai turi pusiau gulimą padėtį ir neužtikrina laisvų kūdikio judesių. Yra atlikta tyrimų, kurių metu paaiškėjo, kad kūdikiai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 val. įvairiose kūdikių priežiūros priemonėse. Visgi, jeigu jūsų gyvenimo būdas ir įpročiai tokie, kad kūdikis turi praleisti daug laiko automobilinėje kėdutėje, rekomenduojame įsigyti specialią Mimos pagalvę, skirtą automobilinėms kėdutėms ir vežimėliams.
Kūdikio guldymas ant šonų yra labai svarbi padėtis, siekiant išvengti kreivos galvytės. Kūdikio galva - tai ne popieriaus lapas, taigi, jeigu kūdikis guldomas tik ant nugaros ir pilvuko, kaukolės kaulams trūksta šoninio spaudimo. Kūdikis ant abiejų šonų turėtų praleisti maždaug vienodai laiko. Guldymas ant šonų yra efektyvus tol, kol kūdikis nesivarto. Jei kūdikis dar mažas ir atsiverčia atsitiktinai, galite paremti jį suvyniotu rankšluosčiu ar net cukraus pakeliu!
Kūdikio guldymas ant pilvuko reikalingas ne tik tam, kad kūdikis išmoktų laikyti galvytę. Paguldytas ant pilvuko kūdikis stiprina krūtinės ir kaklo raumenis. Kaklo raumenys tvirtinasi prie kaukolės kaulų ir gali juos kreipti. Tvirti, vienodai abejose pusėse išsivystę kaklo raumenys, gražiai ir simetriškai kreipia kaukolės kaulus. Jeigu kūdikis turi vienoje pusėje silpnesnius kaklo raumenis, galvytė nevalingai gali svirti į tą pusę, tokiu atveju formuosis plagiocefalija (bus nugulėtas galvytės šonas).
Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Prisiminkite, kad vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga. Naudokite ją tik tuomet, kai būtina. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar nešiojamas kūdikis neturi išreikštų padėčių, gal jam kur kas labiau patinka žiūrėti per kairį jūsų petį. Tai ženklas, kad yra atsiradęs raumenų disbalansas. Taip pat nešiodami kūdikį stenkitės tai daryti vienodai abejomis pusėmis. Dažnai tėvai nešioja kūdikius taip, kaip patogu jiems. t.y. guldo ant tos pačios rankos ar peties, nešioja tik keliomis padėtimis.
Guldymo ant šono padėtį naudokite kaip poilsio pertraukėlę po guldymo ant pilvo. Kai kūdikis gulėdamas ant pilvo pasidaro irzlus, dažnai dar geba išbūti 2-3 minutes padėtyje ant šono. Nešiokite kūdikį šioje padėtyje. Ji ypač naudinga kaklo raumenų tempimui ir sukuria efektyvų spaudimą galvos šonams. Kūdikio nugara turėtų remtis į jūsų krūtinę arba pilvą. Su viena ranka suteikite kūdikiui atramą po kūneliu, o su kita po galvyte. Paguldykite kūdikį ant savo kojų taip, kad kūdikio kojytės būtų nukreiptos į jūsų pilvą, o galva į kelių pusę.
Kūdikių miegas vis kitoje lovytės pusėje. Paprastai vaikai įpranta miegoti nusukę galvą į tam tikrą pusę, nes ten yra kažkas įdomaus, pvz. langas. Kiekvieną kartą guldydami vaiką į lovelę, keiskite puses, kad langas matytųsi galvą pasukus į kitą pusę.
Kaip užmigdyti kūdikį? Veiksminga lopšinė miegui ir nuraminimui | Pagalba migdant mažylį
Maitinimas. Mankšta ant pilvuko. Nors migdyti ant pilvo kūdikių nerekomenduojama, būdravimo metu tai puiki mankšta, stiprinanti nugaros, pečių ir kaklo raumenis, kurie reikalingi pasukti galvą į kitą pusę. Rekomenduojama pradėti nuo gimimo. Priklausomai nuo amžiaus tokioje padėtyje kūdikis turėtų praleisti 30-60 min. Nešiojimas. Palaikau dažną kūdikių nešiojimą ant rankų ar nešynėse, nes jau seniai paneigtas mitas, neva „pripras ir reikės nešioti visada“. Tačiau būti šalia mamos yra fiziologinis kūdikio poreikis!
Jau kuris laikas kalbama apie „ketvirtąjį nėštumo trimestrą“, kurio hipotezė yra tokia: žmonių jaunikliai gimsta nepakankamai subrendę (kaip sterbliniai gyvūnai), nes jei gimdoje vystytųsi ilgiau, moterys tiesiog nesugebėtų jų pagimdyti. Štai kodėl pirmieji trys mėnesiai būna tokie sudėtingi - žindymo problemos, diegliai ir pan. Taip pat daugybė tyrimų skelbia, kad Afrikos kūdikiai iki 6 mėn. (kol nenusileidžia ant žemės ir nekankina badas) stipriai lenkia vakariečius vaikus tiek savo fizine, tiek emocine branda. Kodėl? Jie visada su mama nešynėje, oda prie odos kontakte. Judėdami kartu su mamos kūnu jie treniruoja savo raumenis, matydami besikeičiančius vaizdus ir būdami vertikalioje padėtyje greičiau pažįsta aplinką, lengviau išmoksta vaikščioti. Nuolat girdėdami mamos širdį, balsą, užuosdami kvapą - yra ramesni ir jaučiasi saugesni, nes į poreikius atliepiama tuojau pat. Be to, jie nesumaišo dienos su naktimi, nes dienos miego metu jie vis tiek yra judesyje, bruzdesyje, o naktį miega gulėdami lovoje šalia mamos. Noriu paminėti ir tai, kad nešioti vaikus reikėtų veidu į save (nesvarbu, ant krūtinės, ar ant nugaros), kai pradės rūpėti aplinka - jie tikrai apsidairys. Patartina rinktis ne kelnaičių tipo (jos tinkamos būtent nešiojimui veidu į pasaulį), o stačiakampio pagrindo nešynes. Svarbu sureguliuoti nešynės aukštį, taisyklė paprasta: vos palenkę galvą žemyn, turėtumėte sugebėti pabučiuoti savo vaikui galvytę.
Gultukų nerekomenduoju naujagimiams iki mėnesio. Vėliau, jei vaikui jame būti patinka, tai gali būti didelė pagalba mamai. Tačiau gultukas turi būti naudojamas tik retkarčiais, kai mama tikrai negali užsiimti su vaiku (pvz. nori nusiprausti duše). Nei gultuke, nei autokėdutėje negalima palikti miegančio vaiko be priežiūros - nesvarbu tai dienos ar nakties miegas. Jei vaikas miega autokėdutėje kelionės metu, jis taip pat turi būti nuolat stebimas, nes daugiau nei 90 proc.
Dažniausiai sutinkama rekomendacija yra guldyti ant nugaros, kartais leidžiama guldyti ant šono (tačiau gulintis ant šono kūdikis labai greitai gali nusiversti ant pilvo), o miegas gulint ant pilvo visada nurodomas kaip vienas iš staigios kūdikio mirties sindromo rizikos faktorių. Tačiau tiksli šio sindromo priežastis iki šiol nėra žinoma, bet vis daugiau mokslininkų pritaria hipotezei, kad tai susiję su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu. Kitaip tariant, staigios mirties sindromas ištinka tada, kai kūdikis pats nustoja kvėpuoti.
Tai iš senų laikų išlikęs mitas, jog negalima miegoti su kūdikiu vienoje lovoje, kad jo neužspaustum ir neuždusintum. Aš pritariu prieraišiosios tėvystės principams ir netgi rekomenduoju su kūdikiu nuo gimimo iki bent jau pusės metų miegoti kartu. Tyrimais įrodyta, kad jei mama (natūralu, kad tai ji miega su vaikučiu) yra sveika, nepervargusi, neapsvaigusi nuo kvaišalų, ji niekaip negali uždusinti vaiko savo kūnu netyčia. Praktikoje sutampa, kad jei mama išimtinai žindo, tai ji beveik visada miega kartu su kūdikiu, nes taip paprasčiau jiems abiems. Be to, tokia mama miega žymiai jautriau - kaip katė - girdi, jaučia kada kūdikis verčiasi, bunda, ieško krūties.
Kūdikiams iki metų pagalvės nerekomenduojamos. Jei atsiranda sloga, kosulys, galima po galva dėti sulankstytą vystyklą, kuris šiek tiek ją pakels ir palengvins gleivių nutekėjimą, bet tikrai nereikia suteikti pusiau sėdimos padėties. Čiužinių įvairovė tikrai didelė, visi turi savų privalumų ir trūkumų, tačiau pagrindinė taisyklė - čiužinys turi būti tvirtas (nebūtinai tai reiškia kietas), jokiu būdu ne poroloninis ar poliuretaninis, į kurį vaikas tiesiog „įsminga“. Taip pat labai svarbu, kad ant čiužinio būtų lygiai, be raukšlių užklota tinkamo dydžio paklodė, kuri nesusijauktų miego metu. Lovytės užuolaida sumažina erdvę, kuri naujagimiui ir kūdikiui gali būti bauginanti, nes neįprasta po gyvenimo gimdoje patirties. Įsivaizduokite, jei Jums reikėtų visą dieną, ar didžiąją jos dalį, gulėti lovoje ir žiūrėti į lubas. Ir taip kasdien. Tikriausiai nelabai įdomu. Didesni vaikai labai nemėgsta sirgti, nes reikia gulėti lovoje, juk daug smagiau būti ir bendrauti su šeima, lankytojais. Kodėl galvojame, kad kūdikiui to nereikia?
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
