Krizinis nėštumas - tai daugialypė problema, apimanti ne tik moralinius-kultūrinius ar ekonominius aspektus, bet ir demografinius klausimus bei šalies ateities perspektyvas. Lietuva yra kaip niekada sudėtingoje demografinėje situacijoje, todėl valstybė negali nusišalinti. Krizinio nėštumo situacija visų pirma yra žmonių santykių problema: sutuoktinių, šeimos, supančios aplinkos. Kartu tai - kultūrinės, ekonominės, socialinės aplinkos problema.

Siekiant užtikrinti laiku prieinamą, kvalifikuotą ir individualizuotą pagalbą kiekvieno krizinio nėštumo atveju, Seime svarstomas siūlymas įstatyme įtvirtinti kompleksinės pagalbos sistemą krizinį nėštumą patiriančioms pacientėms. Pagal siūlomą projektą pacientė, svarstanti nėštumo nutraukimą, patyrusi persileidimą ar nėštumo nutraukimą, turi iš sveikatos priežiūros specialisto gauti informaciją dėl krizinio nėštumo pagalbos paslaugų teikimo ir konsultavimo galimybių.
Tikimasi, kad ši nauja įstatymo nuostata padės užtikrinti, jog moterys nėštumo metu galėtų gauti informaciją, nepatirdamos papildomo streso ir kitų nemalonių pojūčių. Visgi, krizinio nėštumo problematikos suvokimo ribotumą sąlygoja įsitikinimai, nuostatos, moralinės vertybės ir informuotumo stoka. Dėl reglamentavimo spragų specialistai dažnai linkę likti neutralūs, o moterys paliekamos su savo problemomis.
Ekspertai pabrėžia, kad kompleksinė problemos prigimtis reikalauja kompleksinės pagalbos krizinio nėštumo atveju. Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė doc. dr. Ramunė Jurkuvienė akcentuoja, jog valstybė turi pasirūpinti krizinio nėštumo prevencija, padėti sumažinti krizinio nėštumo padarinius, apsaugoti ir užtikrinti vaisingumui ir sklandžiam nėštumui bei gimdymui palankias sąlygas. Krizinio nėštumo centrų veiklos užtikrinimas - nacionalinis interesas ir žmoniškumo išraiška.
Psichologės, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentės dr. Giedrės Širvinskienės teigimu, intensyvus, ilgalaikis stresas nėštumo metu daro žalą vaiko raidai ir sveikatai. Dėl šios priežasties būtina valstybiniu mastu sukurti sistemą, kuri leistų:

Mokslininkė prof. dr. Birutė Obelenienė atkreipia dėmesį, kad kalba kuria tikrovę. Neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu yra taip įsitvirtinusi mūsų kasdienėje kalboje (pavyzdžiui, „neplanuotas“, „nenorimas“, „nelauktas nėštumas“), kad nepastebime ją vartojantys. Šios sąvokos sėkmingai įsitvirtino ir ugdymo turinyje bei medikų kalboje, darydamos žalą moters savivokai ir žmogaus gyvybės vertės suvokimui.
Siekiant pakeisti situaciją, pirmiausiai reikėtų ugdymo turinyje pakeisti kalbą ir paauglių nėštumą sieti ne su kontracepcijos nevartojimu, bet su džiaugsminga galimybe ateityje tapti mama ir tėčiu. Negatyvą, gąsdinimą nėštumu, reikėtų keisti pozityvu.
| Paslaugų kryptis | Pagalbos pobūdis |
|---|---|
| Psichologinė | Konsultacijos, emocinis palaikymas, palydėjimas krizės metu |
| Socialinė-materialinė | Kūdikio kraitelio surinkimas, finansinė pagalba, pagalba daiktais |
| Teisinė | Informavimas apie teises, pagalba tvarkant dokumentus |
Krizinio nėštumo centrai siūlo visokeriopą palaikymą: nuo psichologinės konsultacijos iki materialinės ar teisinės pagalbos. Svarbiausias žingsnis moteriai, atsidūrusiai krizėje, - kreiptis pagalbos. Palydėjimas, buvimas šalia, nesmerkiant ir nepriekaištaujant, yra esminis sėkmingos pagalbos veiksnys. Tai leidžia moteriai išsaugoti viltį, pamatyti šviesią perspektyvą ir priimti sprendimą vaikelio naudai.
Dažnai moteris, patirianti krizinį nėštumą, jaučiasi palikta viena, todėl specialistų, savanorių ir visos bendruomenės santalka tampa gyvybiškai svarbi. Kiekvienas geras žodis ir suteikta pagalba turi didelės teigiamos įtakos, padedant ne tik išsaugoti gyvybę, bet ir sugrąžinti viltį krizę išgyvenančioms šeimoms.
tags: #krizinis #nestumas #sistemingos #kompleksines #ir #testines