Kristaus Gimimo bazilika: istorija, reikšmė ir piligrimystė Betliejuje
Betliejus, miestas Judėjos kalvose, vos už 10 kilometrų į pietus nuo Jeruzalės, yra viena svarbiausių krikščionių piligrimystės vietų pasaulyje. Būtent čia, pasak Evangelijų, gimė Jėzus Kristus, todėl šis miestas laikomas ne tik religiniu, bet ir istoriniu centru. Pats miesto pavadinimas savyje slepia gilią simboliką - jo hebrajiškas vardas „Bet Lechem“ dažniausiai aiškinamas kaip „duonos namai“. Pasak krikščionių tradicijos, tai aiški nuoroda į Jėzų - Gyvybės Duoną.
Kristaus Gimimo bazilika (arab. knīsat al-mahd, hebr. knesijat ha-molad) - krikščionių bazilika, stovinti Vakarų Kranto mieste Betliejuje, prie Mangero aikštės. Tai yra viena seniausių pasaulyje veikiančių bažnyčių, pastatyta 327 m. imperatoriaus Konstantino I iniciatyva virš vietos, kurioje, kaip tikima, gimė Jėzus Kristus. 2012 m. Kristaus Gimimo bazilika įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (pirmasis ten įrašytas Palestinos objektas).
Istorijos vingiai: nuo pirmosios šventovės iki šiandienos
Naujausi archeologiniai tyrimai rodo, kad pirmoji bazilika buvo labai didelė - beveik tokio pat dydžio kaip dabartinė. Seniausi istoriniai liudijimai siekia II amžių, imperatoriaus Adriano valdymo laikus, ir yra susiję su mėginimu nuslopinti krikščionių kultą. Betliejuje virš Jėzaus gimimo grotos buvo pastatyta pagoniško dievo Adonio šventyklėlė. Visgi krikščioniškoji legenda ištvėrė, o 326 m. toje vietoje buvo pastatyta pirmoji gimimo bažnyčia.
Tikra gimimo istorija | Visas filmas
Ypatingas istorinis momentas įvyko 614 m., kai persai, užkariavę Šventąją Žemę ir sunaikinę daugybę bažnyčių, Kristaus Gimimo bazilikos pasigailėjo dėl to, kad mozaikose ant jos fasado buvo pavaizduoti Trys Karaliai, vilkintys drabužius, būdingus to meto persams. Kryžiaus žygių laikotarpiu Betliejus įgavo naują politinę reikšmę. 1099 m. miestą užėmę kryžiuočiai pasirinko jį vieta, kurioje buvo karūnuojami Jeruzalės Lotynų Karalystės valdovai.
Architektūros ansamblis ir „Nuolankumo durys“
Visas architektūrinis ansamblis sudaro tvirtovės įspūdį. Vienas ryškiausių bruožų - neįprastai žemos durys - vos 130 cm aukščio. Kadaise buvusios didingos durys buvo sumažintos, kad saugotų šventovę nuo išniekinimo - kad į jos vidų negalėtų įjoti raiteliai ar būti įvedami žirgai. Šiandien jos vadinamos „Nuolankumo durimis“, primenančiomis, jog kiekvienas, norintis įžengti, turi nusilenkti žmogumi tapusiam Dievo Sūnui.
Bazilikos vidus stebina didžiule erdve ir harmonija - penkios navos, 28 kryžiuočių laikų kolonos su šventųjų atvaizdais ir graikiškais bei lotyniškais užrašais. Kadaise sienas dengė mozaikos, vaizdavusios Jėzaus genealogiją ir pirmuosius Bažnyčios susirinkimus.
Status quo: bazilikos valdymas
Ginčai dėl nuosavybės paskatino Osmanų imperijos valdžią 1852 m. paskelbti vadinamąjį „Status quo“ dekretą, kuris galioja iki šiol. Juo griežtai reglamentuojamos trijų pagrindinių bendruomenių - graikų ortodoksų, lotynų katalikų (pranciškonų) ir armėnų - teisės ir pareigos. Šiandien prie Kristaus Gimimo bazilikos glaudžiasi graikų ortodoksų ir armėnų vienuolynai bei pranciškonų kompleksas su Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčia ir piligrimų namais.
| Bendruomenė | Teisės bazilikoje |
|---|---|
| Graikų ortodoksai | Bazilikos valdymas, grotos priežiūra |
| Lotynų katalikai (pranciškonai) | Grotos priežiūra, Šv. Kotrynos bažnyčia |
| Armėnų apaštališkoji bažnyčia | Dalinis grotos naudojimas, liturgija |
Gimimo grota: svarbiausia piligrimystės vieta
Svarbiausia bazilikos vieta - Gimimo grota, į kurią galima nusileisti laiptais iš bazilikos transepto. Tikslią gimimo vietą žymi altorius su 14-kampe žvaigžde, apsupta žvakių, ant marmurinių grindų. Pagal „Status quo“, grota dalijasi graikai ortodoksai ir pranciškonai, o armėnai turi teisę joje švęsti savo Kalėdas, pagal jų kalendorių minimas pora savaičių vėliau.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
