Kraujavimas nėštumo metu ir po gimdymo: priežastys, diagnostika ir gydymas

Nėštumo metu kraujavimas, ypač pirmąjį trimestrą, yra gana dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria apie 15-25 % besilaukiančių moterų per pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Nors kartais tai gali būti visiškai nepavojinga, svarbu žinoti galimas priežastis ir kada kreiptis medicininės pagalbos. Taip pat svarbu suprasti kraujavimo po gimdymo specifiką, jo priežastis ir kaip užtikrinti motinos sveikatą bei gerovę.

Kraujavimo priežastys nėštumo metu

Kraujavimo nėštumo metu priežastys gali būti labai įvairios, priklausomai nuo nėštumo trukmės:

• Implantacinis kraujavimas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, maždaug 3-4 nėštumo savaitę, apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant gimdos gleivinėje, gali pažeisti kraujagysles ir sukelti nežymų kraujavimą ar tepimą. Tai paprastai būna trumpalaikis ir neskausmingas reiškinys.
• Persileidimas: Kraujavimas pirmąjį nėštumo trimestrą gali būti persileidimo požymis. Iš pradžių kraujavimas gali būti neintensyvus, tačiau palaipsniui stiprėti. Gali pasirodyti kraujo krešulių, tirštų, lipnių išskyrų ar audinių gabaliukų. Jei persileidimas tik gresia, kraujingų išskyrų nebūna arba jos negausios, o tokį nėštumą galima išsaugoti. Jei persileidimas jau prasidėjo, moteris jaučia sąrėmių pobūdžio skausmus ir kraujuoja gausiau. Vaisiaus žūtį ir jo išstūmimą lydi pilvo skausmai. Kraujavimo priežastis gali būti genetiniai apvaisinto kiaušinėlio defektai.
• Negimdinis (ektopinis) nėštumas: Tai reta, bet rimta būklė, kai vaisius pradeda vystytis ne gimdoje, o, pavyzdžiui, kiaušintakyje (apie 98 % atvejų), kiaušidėje, gimdos kaklelyje ar net pilvo ertmėje.
• Trofoblastinė liga (moliarinis nėštumas): Tai reta nėštumo forma, kai kiaušinėlis apvaisinamas, bet vaisius nesivysto arba vystosi nenormaliai.
• Placentos pirmeiga: Tai patologija, kai placenta prisitvirtina apatiniame gimdos segmente, arčiau gimdos kaklelio. Jei gimdos kaklelis pradeda atsiverti arba gimda susitraukinėja, gali prasidėti kraujavimas. Nėštumo pradžioje placenta dažnai prisitvirtina žemai, tačiau augant gimdai ji dažniausiai pakyla.
• Placentos atšoka (atsiskyrimas): Retai (1-2 % nėštumų) placenta gali pradėti atsisiskirti nuo gimdos sienelės dar prieš kūdikio gimimą.
• Vaisiaus virkštelės kraujagyslių pirmeiga (vasa previa): Tai reta komplikacija, kai vaisiaus kraujagyslės yra arti gimdos kaklelio ir gali netekti daug kraujo.
• Priešlaikinis gimdymas: Kraujavimas trečiajame trimestre gali būti ir priešlaikinio gimdymo požymis. Jo požymiai: nereguliarūs gimdos susitraukimai (daugiau nei 3-4 per valandą), sukietėjusi gimda, maudimas pilvo apačioje ir tamsiai rudos arba rožinės spalvos kraujingos išskyros.
• Gimdos kaklelio pažeidimai: Nėštumo metu gimdos kaklelis tampa jautresnis ir labiau pažeidžiamas dėl padidėjusio kraujo pritekėjimo. Kraujo gali pasirodyti po lytinių santykių.

Diagnostika ir gydymas nėštumo metu

Jei pastebėjote tepliojimą ar kraujavimą nėštumo metu, svarbu kreiptis į gydytoją. Jis gali rekomenduoti atlikti šiuos tyrimus:

• Apklausa ir fizinė apžiūra: Gydytojas įvertins jūsų simptomus ir atliks apžiūrą.
• Kraujo tyrimai: Vienas informatyviausių tyrimų yra nėštumo hormono chorioninio gonadotropino (hCG) tyrimas, kurio kiekis gali suteikti svarbios informacijos apie nėštumo eigą.
• Echoskopija (ultragarsinis tyrimas): Padeda vizualizuoti vaisiaus ir gimdos būklę.

Gydytojas gali rekomenduoti tausojantį režimą, riboti intensyvius fizinius pratimus ar sunkių daiktų kėlimą. Daugeliu atvejų gydytojas gali rekomenduoti atlikti ultragarsinį tyrimą ir fizinę apžiūrą, kad nustatytų kraujavimo priežastį.

Pasakojama Sigitos istorija, kuri patyrė nesėkmingą pirmąjį nėštumą dėl kraujavimo ir persileidimo, o vėliau sėkmingai augina dukrelę. Jos patirtis pabrėžia, kaip svarbu nepasiduoti panikai, pasitikėti savo nuojauta ir aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime dėl savo sveikatos.

Kraujavimas po gimdymo (pogimdyminis kraujavimas)

Kraujavimas po gimdymo, dar žinomas kaip pogimdyminis kraujavimas, yra būklė, kai moteris po gimdymo netenka didelio kiekio kraujo. Tai gali įvykti per pirmąsias 24 valandas (ankstyvas kraujavimas) arba per pirmas šešias savaites po gimdymo (vėlyvas kraujavimas). Ši būklė yra viena iš pagrindinių motinystės komplikacijų ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Pagrindinės pogimdyminio kraujavimo priežastys:

• Gimdos tonuso praradimas: Gimda po gimdymo nesusitraukia pakankamai, kad užspaustų kraujagysles. Tai viena dažniausių ir pavojingiausių priežasčių.
• Placentos likučiai gimdoje: Likučiai gali sukelti uždegimą ir kraujavimą.
• Gimdymo takų plyšimai ar traumos: Gimdos, gimdos kaklelio, makšties ar tarpvietės plyšimai ar įkirpimai.
• Kraujo krešėjimo sutrikimai: Apsunkina kraujo sustojimą.
• Infekcijos: Gali sukelti uždegimą ir kraujavimą.

Mokslinės literatūros duomenimis, pogimdyminio kraujavimo rizika svyruoja nuo 3 iki 5 % gimdymų. Vidutiniškai moteris gimdydama natūraliais takais netenka iki pusės litro kraujo, o atliekant cezario pjūvį - iki 1 litro. Gausus kraujavimas laikomas, kai netenkama daugiau nei 1-1,5 litro kraujo. Grėsmė gyvybei kyla, kai netenkama daugiau nei 30 % cirkuliuojančio kraujo, o tai sudaro apie 1,5 litro kraujo vidutinio svorio moteriai.

Rizikos veiksniai ir prevencija:

Nors kraujavimas gali prasidėti ir be aiškių rizikos veiksnių, kai kurie veiksniai gali jį lemti:

• Buvusi cezario pjūvio operacija.
• Kraujavimai ankstesnių gimdymų metu.
• Placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimai ar įaugimas.
• Gimdos pertempimas (didelis vaisius, daug vaisiaus vandenų).
• Daugiavaisis nėštumas.
• Skubi cezario pjūvio operacija ar kitos medicininės intervencijos gimdymo metu.
• Ilgai užsitęsęs gimdymas.

Siekiant sumažinti pogimdyminio kraujavimo tikimybę, svarbu:

• Nėštumo metu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste, ir ją gydyti.
• Taikyti profilaktines priemones gimdymo metu, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra, oksitocino suleidimas po gimdymo, virkštelės perspaudimas ir traukimas, gimdos masažas.
• Skatinamas ankstyvas žindymas.
• Reguliarus gimdos susitraukimo tikrinimas per pilvo sieną pirmas dvi valandas po gimdymo.
• Esant dideliai rizikai, gali būti skiriamas gimdą sutraukiantis medikamentas.

Kada kreiptis į gydytoją po gimdymo?

Nors po gimdymo kraujingos išskyros (lochijos) yra normalios 6-8 savaites, svarbu stebėti jų pobūdį. Reikėtų sunerimti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei:

• Kraujavimas tampa gausus, su dideliais krešuliais (didesniais nei citrinos dydžio).
• Atsiranda pūlinių, nemalonaus kvapo išskyros.
• Sutrikus lochijų kiekiui, vėl pasirodo šviežias, raudonas kraujas.
• Atsiranda šaltkrėtis, karščiavimas, stiprus pilvo skausmas.
• Po gimdymo visiškai nėra lochijų.
• Paketą reikia keisti dažniau nei kas valandą.
• Atsiranda pykinimas, bendras silpnumas, svaigsta galva.

Pirmosiomis dienomis po gimdymo kraujavimas būna intensyvesnis, išskyros ryškiai raudonos, kartais su krešuliais. Vėliau spalva blunka, tampa rudos ar rožinės, o galiausiai - balkšvos ar gelsvos. Jei kraujavimas sustiprėja po fizinio krūvio, rekomenduojama daugiau ilsėtis.

Svarbu nepainioti gimdos skausmų su involiucija (gimdos susitraukimais) po gimdymo, ypač žindant. Tačiau stiprūs skausmai, karščiavimas ar nemalonus kvapas gali signalizuoti gimdos uždegimą.

Kraujo donorystė yra gyvybiškai svarbi, ypač pogimdyminio kraujavimo atvejais. Kaip teigiama, donorų dėka pavyko išgelbėti keturias gimdyves, todėl kviečiama visus galinčius atvykti į kraujo centrus ir paaukoti kraujo.

tags: #kraujavima #gimdymo #metu #sam

• Kaip skaičiuojami etatai darželiuose?
• Emanuelis, Dievas su Mumis
• Skaitykite apie motinystės išmokas Lietuvoje
• Sprendimų veiksniai ir adaptacija globos namuose
• Kaip išsirinkti vaikišką piniginę ant juosmens