Kontraceptinių priemonių įtaka pastojimui ir nėštumui
Kontracepcija - tai priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią nėštumui arba sumažinti pastojimo tikimybę, visuma. Žodis „kontracepcija” kilęs iš lotyniškų žodžių: „contra” - prieš ir „conceptio” - pastojimas. Populiariausios kontracepcijos priemonės yra prezervatyvai ir geriamieji hormoniniai preparatai. Prie kontracepcijos nėra priskiriama abortas bei nėštumo nutraukimo tabletės (angl. day - after - pill).
Šiandien galime pasidžiaugti, kad XX amžiuje išplitę kontracepcijos būdai bei sukurtos naujos kontracepcijos priemonės, dabartinių mokslininkų ištobulinti taip, kad būtų efektyvūs ir nekeltų nepageidaujamų šalutinių poveikių.
Poros, turinčios lytinių santykių, bet nenorinčios susilaukti vaikų, saugojasi įvairiausiais būdais. Vienos renkasi natūralius šeimos planavimo metodus, kitos - į pagalbą pasitelkia skirtingas kontraceptines priemones. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė dr. Sonata Barilienė sako, kad šių metodų suteikiamas apsaugos lygis - skirtingas.
Kontracepcijos būdai
Yra įvairių kontracepcijos būdų:
- Barjerinė kontracepcija
- Cheminė kontracepcija
- Hormoninė kontracepcija
- Gimdinė kontracepcija
- Chirurginė kontracepcija
- Natūrali kontracepcija
Hormoninės kontracepcijos poveikis ir mitai
Neigiamas hormoninės kontracepcijos poveikis vaisingumui yra vienas iš labiausiai paplitusių mitų. Pavyzdžiui, remiantis statistikos duomenimis, nutraukus kontraceptinių tablečių vartojimą, per pirmuosius 12 mėnesių pastoja nuo 70 iki 95 proc. moterų. Tyrimų rezultatai taip pat rodo, jog net ilgalaikis kontraceptikų vartojimas nesumažina tikimybės pastoti.
Vienas dažniausių mitų, kad kontraceptines hormonines tabletes, kad jas vartojant - moterys priauga svorio. Vaistininkės teigimu, vartojant kontraceptines tabletes užsilaiko skysčiai ir svoris šiek tiek šokteli į viršų, bet vartojant nuo nuosekliai, organizmas prisitaiko ir svoris stabilizuojasi.
Dar vienas klaidingas įsitikinimas, kad kontraceptikai sukelia krūties vėžį. Iš tikrųjų, didžiausią riziką susirgti vėžiu turi moterys su BRCA1 ir BRCA2 genais, kurie yra paveldimi, todėl prieš vartojant bet kurias kontraceptines tabletes, pirmiausia, reikėtų pasidaryti tyrimą dėl šių genų. Taip pat reikėtų pasidomėti ar kitos šeimos moterys nėra turėjusios vėžinių susirgimų. Tuomet reikėtų ieškoti kitų kontraceptinių priemonių, kurių sudėtis skiriasi.
Moterims, kurios turi aukštą kraujospūdį, serga širdies ir kraujagyslių ligomis bei migrena yra būtina gydytojų konsultacija dėl tinkamos kontracepcijos pasirinkimo, nes kontraceptinės hormoninės tabletės gali susirgimus paūminti.
Klaidinga manyti, kad skubios pagalbos kontracepcija prilygsta abortui. Iš tiesų, skubios pagalbos kontracepcija apsaugo nuo nėštumo, bet nėra nėštumą nutraukianti kontracepcija. Skubiosios kontracepcijos tabletės nenutraukia nėštumo, jos apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, tačiau svarbu šią tabletę išgerti ne vėliau kaip 72 val. po lytinio akto.
Dar vienas mitas, kad kontraceptinės priemonės apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, tačiau nuo šių ligų apsaugo tik prezervatyvai.
Kontracepcijos efektyvumas ir vaisingumo atstatymas
Nustojus vartoti hormoninius kontraceptikus, daugumai moterų menstruaciniai ciklai sunormalėja greitai. Tačiau daliai moterų nors iki hormoninių kontraceptikų buvo reguliarūs mėnesinių ciklai, po jų vartojimo tampa visiškai nereguliarūs. Viena vertus maždaug 75 proc. moterų ovuliacija įvyksta pirmojo ciklo metu (Jankūnas, 2001), kita vertus mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys, kad moterys kurios yra vartojusios kontraceptikus gali pastoti sunkiau nei niekada nevartojusios.
Bracken (1990) su bendraautoriais pastebėjo, kad moterys po hormoninių kontraceptikų vartojimo pastoja po 5,88 ciklo (95% CI 5,38- 6,38), o nevartojusios - po 3,64 ciklų (95% CI 3,49- 3,79). Šie skirtumai rodo, kad hormoninius kontraceptikus vartojusiosios pastoja maždaug dvigubai vėliau. Tai ypač aktualu moterims, kurios turi genetinį polinkį susilpnintai ovuliatorinei funkcijai (Bracken, 1990).
Kitas tyrimas buvo S. Linn publikuotas prestižiniame JAMA žurnale: ištyrus 3 214 ištekėjusias moteris nustatyta, kad iš planuojančių nėštumą moterų 13 ir daugiau mėnesių nepastojo 24,8 proc. praeityje vartojusių hormoninius kontraceptikus, kai iš nevartojusiųjų tablečių toks pat ilgas nepastojimo laikotarpis pasitaikė tik 10,6% (Linn, 1982). Tačiau duomenys apie vaisingumo atsistatymą po hormoninių kontraceptikų vartojimo nėra vienareikšmiai. Tyrimai publikuoti žurnale Fertility and Sterility pateikia išvadas, kad po vartotų hormoninių kontraceptikų, pastojimo tikimybė 12 mėnesių laikotarpyje yra 72-94 proc. ir yra panaši kaip ir po gimdos spiralės naudojimo (71-92 proc.), prezervatyvų (91proc.) ir natūralaus šeimos planavimo (92 proc) (Barnhart, 2009).
Svarbius duomenis pateikia studija tyrusi 69 pacientes su antrine amenorėja (mėnesinių išnykimas, kai praeityje jos yra buvusios), trukusią daugiau nei 12 mėnesių, kuri buvo sukelta hormoninių kontraceptikų vartojimo. Suprantama pacientėms nesant mėnesinių jos negalėjo pastoti. Iš šių moterų tik 19 minėjo, kad prieš vartojant hormoninius kontraceptikus jų mėnesinių ciklai nebuvo reguliarūs.
Hormoninių kontraceptikų poveikis vėlesniam vaisingumui susijęs ne tik su ovuliacijos slopinimu, tačiau ir su jų poveikiu į organizmo imlumą infekcijoms. Kontraceptinės tabletės sudaro ypač palankias sąlygas chlamidijų užkratui: šia infekcija po kontraceptikų susergama net 70% dažniau (Šaulauskienė, 2001). Tarp chlamidijų infekcijos ir negimdinio nėštumo yra vienareikšmis ryšys. Todėl geriančioms šias tabletes negimdinio nėštumo pavojus didesnis. Išplitusi chlamidijų infekcija sukelia kiaušintakių ir kiaušidžių uždegimus. Dėl negimdinio nėštumo ir infekcinių komplikacijų, suprantama, prarandamas neretai ir vaisingumas. Be to, kontraceptiniai hormonai priskiriami steroidinių preparatų grupei ir veikia panašiai kaip kortizonas: mažina imunologinę organizmo reakciją, jautrumą. Tačiau uždegimo nestabdo, ir moterys dėl to laiku nesikreipia į gydytoją ir ilgai nesigydo (Šaulauskienė, 2001).
Svarbu žinoti apie kontracepciją
Iš 100 lytiškai aktyvių, bet jokių kontraceptinių priemonių nenaudojančių moterų net 85 pastoja per vienerius metus. Tad jei artimiausiu metu nenorėtum sūpuoti kūdikio, svarbu pasirinkti tinkamiausią apsisaugojimo nuo nėštumo priemonę.
Kontraceptinių priemonių yra labai daug - jos skiriasi efektyvumo laipsniu, veikimo principu ir kaina. Viena tokių priemonių - prezervatyvai. Juos gali naudoti visi norintys turėti sveiką lytinį gyvenimą, nepriklausomai nuo amžiaus. Prezervatyvų nesunku nusipirkti - juos rasi ne tik vaistinėse, bet ir įprastose maisto prekių parduotuvėse, degalinėse už nepalyginamai mažesnę nei kitų kontraceptinių priemonių kainą. Jie apsaugo ne tik nuo neplanuoto nėštumo, bet ir nuo daugumos lytiškai plintančių ligų ir infekcijų bei padeda kontroliuoti priešlaikinį sėklos išsiliejimą.
Norint, kad prezervatyvas būtų veiksmingas, svarbu naudoti jį teisingai, nes jis gali plyšti ar nuslysti. Egzistuoja mitas, jog du prezervatyvai - saugiau nei vienas, tačiau tai netiesa -tai tik padidina plyšimo tikimybę dėl atsirandančios trinties. Prieš naudojant prezervatyvą būtina patikrinti jo galiojimo laiką, ar yra CE ženklas bei ar neišsileidęs oras pakelio viduje. Atidarant įpakavimą negalima naudoti aštrių įrankių, dantų, nagų, o panaudotą prezervatyvą reikėtų išmesti į šiukšliadėžę, prieš tai jį tvirtai surišus ir suvyniojus į popierinį rankšluostėlį.
Kitos priemonės, kurias gali įsigyti be gydytojo išrašyto recepto yra spermicidai, diafragma, gimdos kaklelio gaubtuvėlis, kempinė. Jos naudojamos prieš seksą - į makštį įdedama spermicidinio kremo, želė, žvakutė ar gimdos kaklelio gaubtuvėlis su spermicidu, kuris neutralizuoja spermatozoidus neleisdamas jiems judėti ir patekti į gimdą.
Skubiąją kontracepcija vadinamos tabletės, kurios naudojamos „ekstra“ atvejais - po neplanuotų, nesaugių lytinių santykių, plyšus prezervatyvui ar po išprievartavimo. Pirmąją tabletę reikia išgerti per 72 valandas po tokių santykių, antrąją - po 12 valandų. Šios tabletės slopina ir vėlina ovuliaciją, lėtina apvaisinimo procesą arba neleidžia apvaisintam kiaušinėliui implantuotis gimdoje. Deja, skubiosios kontracepcijos vartojimas gali paankstinti ar pavėlinti mėnesines, neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų ir turi labai ribotą veiksmingumo laikotarpį.
Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT) yra saugios ir patikimos, tačiau prieš pradedant jas vartoti būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Sudėtinės kontraceptinės tabletės yra vienas efektyviausių apsisaugojimo nuo nėštumo būdų. Jos slopina ovuliaciją ir gimdos gleivinės gebėjimą priimti apvaisintą kiaušinėlį, tirština gimdos kaklelio gleivines. Tačiau, kaip ir su kitomis priemonėmis, tam, kad jos būtų veiksmingos, svarbu laikytis tikslių vartojimo nurodymų. Nepamiršk išgerti tabletės kiekvieną dieną tuo pačiu metu, jei bent kartą pamiršai, artimiausią savaitę naudok papildomą kontracepciją. Jei atsiranda šalutinių negalavimų būtinai kreipkis į akušerį ginekologą!
Gydytojo konsultacija reikalinga norint naudoti kontraceptinius makšties žiedus, kurie savarankiškai dedami į makštį, bei transderminį kontraceptinį pleistrą. Pastarasis yra klijuojamas ant sėdmenų, pilvo, išorinės žasto dalies arba nugaros, yra patogus bei patikimas. Nei sudėtinės kontraceptinės tabletės, nei makšties žiedas ar kontraceptinis pleistras neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų!
Kontracepcijos rūšys ir jų efektyvumas
Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja akušerė-ginekologė dr. S. Barilienė akcentuoja, kad kontraceptinės priemonės skirtos vartoti visoms moterims, kurios turi lytinių santykių, tačiau neplanuoja nėštumo.
„Labai efektyvios priemonės, priskiriamos ilgalaikei grįžtamajai kontracepcijai ir suteikiančios 99,2-99,9 proc. apsaugą - implantai, hormoninė ir varinė gimdos spiralės. Itin veiksmingą apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo suteikia ir ilgalaikė negrįžtamoji kontracepcija - sterilizacija. Efektyvioms kontraceptinėms priemonėms priskiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės ir progestino tabletės, kontraceptiniai pleistrai, makšties žiedas bei injekuojami hormoniniai vaistai. Teorinis visų šių priemonių patikimumas siekia 99,7 proc., bet dėl galimų vartojimo klaidų jos realiai veiksmingos 91 proc.
Dr. S. Barilienės teigimu, mažiau efektyviems šeimos planavimo metodams priskiriamas barjerinės kontracepcijos (prezervatyvų) ir spermicidų - kremų, žvakučių, makšties tablečių - naudojimas, nutrauktas lytinis aktas bei susilaikymas nuo lytinių santykių vaisingų dienų metu.
Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja sako, kad skubioji kontracepcija, padedanti išvengti neplanuoto nėštumo, turi būti naudojama praėjus ne daugiau kaip 72-120 valandų po nesaugaus lytinio akto. Dažniausiai yra pasirenkamos levonorgestrelio tabletės, kurių veiksmingumas mažėja su kiekviena para: pirmąją siekia 95 proc., antrąją - 85 proc., trečiąją - 58 proc., ketvirtą ar penktą - tik 52 proc., o koks jų efektyvumas vėliau - nežinoma. Jeigu mėnesinės vėluoja 7 dienas ir daugiau, po to, kai buvo suvartota skubioji kontracepcija, reikalinga atlikti nėštumo testą.
„Skubiai kontracepcijai gali būti panaudota ir varinė gimdinė spiralė, kuri turi būti įvesta per 120 val. po nesaugių lytinių santykių, tada jos kontraceptinė apsauga siekia 99 proc.“, - teigia dr. S. Akušerė-ginekologė priduria, kad naudojant skubiąją kontracepciją moteris gauna smūgines hormonų dozes, neretai sutrinka jos mėnesinių ciklas, gali pykinti, kamuoti krūtų veržimas, pykinimas ar nuovargis, todėl šiuo metodu nereikėtų naudotis dažnai.
Konsultacija su gydytoju
Dr. S. Barilienė akcentuoja, kad prieš pradedant naudoti kontraceptines priemones yra reikalinga gydytojo ginekologo konsultacija. Jos metu yra surenkama išsami anamnezė, įvertinama moters sveikatos būklė, turimos ligos, vartojami medikamentai, kraujospūdis ir atliekama ginekologinė apžiūra. Be to, yra reikalinga ultragarsinė ginekologinė patikra, kad būtų įvertinta kiaušidžių struktūra ir gimdos ertmės būklė bei atliktas gimdos kaklelio citologinis tyrimas.
„Įvertinus moters sveikatos būklę, gretutines ligas ir visas galimas rizikas, su paciente aptariami individualiai tinkantys apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo metodai. Tai itin svarbu, nes iš tiesų esama nemažai būklių, kai vienos ar kitos kontraceptinės priemonės - neskiriamos. Pavyzdžiui, onkologinė patologija, nepatikslinti kraujavimai iš genitalijų, buvę venų trombozės, insultai ar infarktai, kepenų ligos, krešumo sistemos sutrikimai, ekstragenitalinės sisteminės ligos, migrena su aura, aukštas kraujospūdis, sunkios eigos cukrinis diabetas ir kita - tai būklės, kurių metu hormoninė kontracepcija yra neskiriama“, - teigia dr. S.
Anot akušerės-ginekologės, nors kai kurių medikamentų vartojimas nėra laikomas kontraindikacija hormoninei kontracepcijai, tačiau gali sumažinti jos efektyvumą. Be to, jeigu moteris serga dubens uždegimine liga ar yra išsivysčiusi makšties infekcija, negalima įvesti gimdos spiralės.
„Kontraceptinės priemonės turi būti naudojamos tol, kol nėštumas yra nepageidaujamas. Kartais kyla klausimų, kiek ilgai galima vartoti hormoninę kontracepciją. Atsakymas - tol, kol nėštumas nepageidaujamas. Nėra metais apribota hormoninės kontracepcijos vartojimo trukmė, kaip ir nėra jokių nuorodų, kad būtų reikalingos vartojimo pertraukos po tam tikro laiko. Vertinant pagal reprodukcinį amžių, moterims virš 40 metų sudėtinė hormoninė kontracepcija nėra absoliučiai netinkama, tačiau tokioms pacientėms dažnėja gretutinių ligų ir būklių, kai labiau tinkamos tik gestagenus turinčios priemonės“, - aiškina dr. S.
Nekontraceptinė nauda ir galimas šalutinis poveikis
Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja sako, kad priklausomai nuo kontraceptinio metodo moters organizme vyksta nepavojingi, kartais net naudingi, pokyčiai. Pavyzdžiui, pastebimos šios nekontraceptinės naudos - mažėja mėnesinių skausmai, kraujavimo gausumas, slopsta endometriozės židiniai, stebimas teigiamas poveikis prieš gimdos ir kiaušidžių vėžį, gydoma aknė ir palengvėja priešmenstruacinio sindromo požymiai.
„Hormoninė kontracepcija slopina ovuliaciją, tirština gimdos kakelyje esančias gleives, plonina gimdos gleivinę ir sutrikdo apvaisinto kiaušinėlio implantaciją. Pradėjus ją vartoti gali atsirasti nuotaikos pokyčiai, lytinio potraukio sumažėjimas, krūtų jautrumas, galvos skausmai, pykinimas ar acikliniai negausūs kraujavimai, tačiau šie negalavimai neretai po 3-4 mėnesių išnyksta savaime“, - teigia dr. S. Akušerė-ginekologė priduria, kad nutraukus kontracepcijos vartojimą, vaisingumas visiškai atsistato. Tačiau reikia nepamiršti, kad metams bėgant natūralus vaisingumas mažėja.
Kontraceptikų injekcijos
Kontraceptikų injekcija - tai dar vienas ilgalaikis būdas apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Į injekcijos sudėtį įeina vienas hormonas - progestinas, estrogeno joje nėra. Stabdo ovuliaciją. Vykstant ovuliacijai subrendusi kiaušialąstė palieka kiaušidę, patenka į kiaušintakį ir laukia galimo apvaisinimo. Kontraceptikų injekciją gali suleisti tik gydytojai arba slaugytojai. Injekcinė suspensija parduodama tik su receptu. Injekciją reikia suleisti kartą per 3 mėn. (t. y. Per pirmąsias 5 ciklo dienas. Tokiu atveju kontraceptikai pradeda veikti po 24 valandų. Bet kuriuo ciklo metu. Tarp mėnesinių gali pasirodyti kraujo (pateplioti). Po 1 metų nuo pirmosios leidžiamųjų kontraceptikų dozės mėnesinės išnyksta 46 proc. Po 2 metų nuo pirmosios leidžiamųjų kontraceptikų dozės mėnesinės išnyksta iki 68 proc. Tinka moterims, kurios dėl sveikatos problemų negali rinktis kontraceptikų, sudėtyje turinčių estrogeno (tai 35 m. Lėtai sugrįžtantis vaisingumas. Nustojus švirkšti kontraceptikų injekcijas, gali prireikti mažiausiai kelių mėnesių, kol vėl normaliai pradės vykti ovuliacija. Nustojus leisti kontraceptikus dėl planuojamo nėštumo, per 1 metus pastoti pavyksta iki 50 proc. moterų, o per 2 metus - 90 proc. Tiesa, yra moterų, ypač vyresnio amžiaus, kurioms vaisingumas atsinaujina tik po kelerių metų arba, siekiant pastoti, ilgus metus tenka varstyti vaisingumo klinikų duris: apie tai diskutuojama ir „Tėvų darželio“ forume.
Didesnė osteoporozės (kaulų retėjimo) rizika. Kaulų mineralų praradimas dažniausiai yra laikinas: nustojus leisti injekcijas, situacija įprastai pasitaiso. Tačiau osteoporozės rizika gali padidėti injekcijas leidžiantis ilgesnį laiką. Tad jei injekcijos buvo leidžiamos 2 metus, pasitarkite su šeimos gydytoju ir gydytoju akušeriu ginekologu, kaip galima apsisaugoti nuo kaulų retėjimo.
Neįmanoma nutraukti ar sutrumpinti preparato poveikio. Pasireiškus šalutiniam poveikiui ar dėl kitų priežasčių nusprendus atsisakyti kontracepcijos, nepavyks „ištraukti“ jau suleistos injekcijos. Galimas šalutinis poveikis. Tinka ne visoms moterims. Kontraceptikų injekcijų negalima suleisti, jei moteris serga kai kuriomis ligomis (širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, diabetu, epilepsija ir kt.). Jei injekcija buvo suleista nuo ankstesnės dozės suleidimo praėjus 13 sav., apsauga vis dar turėtų veikti. Tačiau suėjus lygiai 14 sav. Informaciniuose šaltiniuose teigiama, kad kontraceptikų injekcijas galima suleisti bet kuriuo metu po gimdymo. Jei injekcija suleidžiama per 3 sav. Taip pat injekciją galima suleisti iš karto po aborto ar patirto persileidimo. Tai padarius nedelsiant, per ~5 dienas, apsauga pradeda veikti iškart.
tags: #kontraceptiniu #priemoniu #itaka #nestumui
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
