Išsami informacija apie neveiksnumą ir globą Lietuvoje

Šiame straipsnyje išsamiai aptariama neveiksnumo nustatymo ir globos institucija Lietuvoje. Siekiama pateikti aiškią ir suprantamą informaciją tiek pradedantiesiems, tiek specialistams, atsižvelgiant į įvairius aspektus - nuo teisinio reglamentavimo iki praktinių patarimų. Globos ir rūpybos institutai yra esminiai teisiniai mechanizmai, skirti apsaugoti asmenų, negalinčių savarankiškai pasirūpinti savo interesais, teises ir gerovę. Šiame straipsnyje išsamiai nagrinėsime, kas yra globa ir rūpyba, kaip jie nustatomi, kokie yra jų tikslai ir kam jie skirti, apžvelgiant tiek vaikų, tiek suaugusiųjų globos ir rūpybos aspektus.

Kas yra neveiksnumas ir ribotas veiksnumas?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 2.5 straipsnyje yra įtvirtinta veiksnumo sąvoka. Veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą.

Neveiksnumas - tai teisiškai apibrėžta būsena, kai fizinis asmuo dėl psichikos ar elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės arba jų valdyti tam tikroje srityje. Svarbu pabrėžti, kad neveiksnumas nustatomas tik teismo tvarka, remiantis medicininiais įrodymais ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.

Gyvenime neretai pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, kuriais yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises.

LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.

Pažymėtina, jog asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Todėl ir teismas, priimdamas sprendimą, nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.

Teisinis pagrindas ir reglamentavimas

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis neveiksnumo nustatymą ir globą Lietuvoje, yra Civilinis kodeksas (CK) ir Civilinio proceso kodeksas (CPK). CK 2.10 straipsnis apibrėžia fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje sąlygas. CPK nustato procesinę tvarką, kaip inicijuojamas ir vykdomas neveiksnumo nustatymo procesas teisme.

Globos ir rūpybos klausimus Lietuvoje reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Civilinis kodeksas nustato bendruosius globos ir rūpybos principus, o kiti teisės aktai reglamentuoja konkrečius globos ir rūpybos nustatymo ir vykdymo aspektus. Svarbiausi teisės aktai: Civilinis kodeksas - reglamentuoja bendruosius globos ir rūpybos principus; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas - nustato vaiko teisių apsaugos principus ir priemones; Kiti teisės aktai - reglamentuoja konkrečius globos ir rūpybos nustatymo ir vykdymo aspektus.

Neveiksnumo ir riboto veiksnumo nustatymo tvarka

Dažnai gaunu klientų užklausas, ką daryti, jeigu notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu, nes mano, jog asmuo yra neveiksnus. Ką daryti? Kaip artimojo vardu atsiimti pensiją? Kaip disponuoti jo gaunamomis socialinėmis išmokomis? Deja notaras, manydamas, jog asmuo galimai yra neveiksnus (nesupranta savo veiksmų reikšmės), negali išduoti įgaliojimo kitiems asmenims veikti šio žmogaus interesais. Asmenys, ieškodami atsakymų į šiuos klausimus ar pasikonsultavę su advokatu, atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo, turintis psichinę negalią, pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu). Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo) ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos. Vadinasi, globėjas (rūpintojas), gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose. Paprastai tariant, teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.

Neveiksnumo nustatymo procesas yra sudėtingas ir reikalauja kruopštaus pasiruošimo bei atidumo. Žemiau pateikiami pagrindiniai etapai:

1. Pirmieji žingsniai: kreipimasis į Socialinio paramos skyrių

   Pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus). Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės. Taigi, Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo, yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta. Taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai. Socialinio paramos skyriaus darbuotojas, aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą), surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.

2. Pareiškimo padavimas teismui

   Procesas prasideda nuo pareiškimo padavimo teismui dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Pareiškimą gali paduoti asmens artimieji (sutuoktinis, tėvai, vaikai, broliai, seserys), globos (rūpybos) institucija arba prokuroras, jei jie mano, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali adekvačiai įvertinti savo veiksmų ir jų valdyti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - LR CPK) numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

   Pareiškime turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių.

3. Dokumentų rinkimas ir pateikimas

   Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą (toliau - Išvada), kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių). Prie pareiškimo būtina pridėti šiuos dokumentus:

   • Medicininiai dokumentai: Išrašai iš medicinos įstaigų, gydytojų psichiatrų išvados, ambulatorinės kortelės kopijos, patvirtinančios asmens psichikos būklę.
   • Kiti įrodymai: Dokumentai, patvirtinantys asmens socialinę padėtį, šeiminę padėtį, turtą, įsipareigojimus.
   • Pareiškėjo asmens dokumentas: Kopija.

   CPK 465 straipsnis detaliai nurodo, kokie dokumentai turi būti pateikti teismui kartu su pareiškimu. Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas, tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą.

4. Teismo posėdis ir ekspertizė

   Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą nereikia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Gavęs pareiškimą, teismas priima nutartį dėl bylos iškėlimo. Teismo posėdyje dalyvauja pareiškėjas, asmuo, dėl kurio neveiksnumo sprendžiama, ir kiti suinteresuoti asmenys. Teismas gali paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, siekdamas nustatyti asmens psichikos būklę ir jo gebėjimą suprasti savo veiksmus bei juos valdyti.

   Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.).

   Psichozė (šizofrenija) | Psichikos būklės tyrimas (MSE) | OSCE vadovas | SCA atvejis | UKMLA | CPSA

5. Teismo sprendimas

   Būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Remiantis surinktais įrodymais ir ekspertizės išvada, teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba atmeta pareiškimą. Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas. Jei asmuo pripažįstamas neveiksniu, teismas nustato globą ir paskiria globėją.

   Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Teismo sprendime apibrėžiamos sritys, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, pavyzdžiui:

   Srities tipas	Konkrečios sritys
   Turtiniai santykiai	Asmens piniginių lėšų tvarkymas ir disponavimas jomis. Asmens nekilnojamojo turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo. Asmens kilnojamojo turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo. Kitų turtinių teisių ir pareigų vykdymas.
   Asmeniniai neturtiniai santykiai	Asmens gyvenamosios vietos pasirinkimas. Asmens sveikatos priežiūra (medicininiai sprendimai). Asmens švietimo ir profesinio rengimo klausimai. Asmens santuokos sudarymo ir nutraukimo klausimai. Asmens teisių ir laisvių įgyvendinimas.

Globa ir rūpyba: samprata ir tikslai

Globa - tai teisinė priemonė, skirta apsaugoti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo priežiūrą. Globėjas yra asmuo, kuris teismo sprendimu paskiriamas atstovauti neveiksnaus asmens interesams ir valdyti jo turtą. Globa - tai teisinė forma, kuria siekiama užtikrinti visiškai neveiksnaus asmens (dažniausiai dėl psichikos ligos ar kitų sveikatos sutrikimų) interesų atstovavimą ir apsaugą. Globėjas veikia globotinio vardu ir interesais, priimdamas sprendimus dėl jo turto, sveikatos priežiūros ir kitų svarbių gyvenimo klausimų.

Rūpyba - tai teisinė forma, taikoma ribotai veiksniems asmenims. Tai reiškia, kad asmuo gali iš dalies savarankiškai priimti sprendimus, tačiau jam reikalinga pagalba ir priežiūra tam tikrose srityse. Rūpintojas padeda rūpintiniui priimti sprendimus, konsultuoja ir prižiūri, kad rūpintinio interesai būtų tinkamai atstovaujami.

Globos ir rūpybos institutai yra būtini, siekiant apsaugoti asmenų, negalinčių savarankiškai pasirūpinti savimi, teises ir interesus. Svarbu suprasti, kad globa ir rūpyba yra ne tik teisiniai mechanizmai, bet ir moralinė pareiga padėti tiems, kuriems reikia pagalbos.

Globa ir rūpyba: kam skirta?

Globa ir rūpyba yra skirtos apsaugoti asmenų, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi, teises ir interesus. Tai apima:

• Vaikus, likusius be tėvų globos: Tai vaikai, kurių tėvai mirę, netekę tėvų valdžios, pripažinti neveiksniais arba dėl kitų priežasčių negali tinkamai rūpintis savo vaikais.
• Suaugusius asmenis, pripažintus neveiksniais arba ribotai veiksnius: Tai asmenys, sergantys psichikos ligomis, turintys intelekto sutrikimų ar kitų sveikatos problemų, dėl kurių jie negali savarankiškai priimti sprendimų.

Vaikų globa (rūpyba)

Vaikų globa (rūpyba) yra ypač svarbi sritis, kurioje siekiama užtikrinti vaikų gerovę ir apsaugą. Vaikų globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Laikinoji globa nustatoma, kai tikimasi, kad vaikas galės grįžti į biologinę šeimą, o nuolatinė globa nustatoma, kai grįžimas į biologinę šeimą yra neįmanomas arba neatitinka vaiko interesų.

Vaikų globos formos:

• Globos šeimoje: Vaikas apgyvendinamas globėjų šeimoje, kurioje jam užtikrinama priežiūra, auklėjimas ir socialinė integracija.
• Globos vaikų globos institucijoje: Vaikas apgyvendinamas vaikų namuose ar kitose institucijose, kur jam užtikrinama priežiūra ir ugdymas.

Suaugusiųjų globa ir rūpyba

Suaugusiųjų globa ir rūpyba yra skirtos apsaugoti neveiksnių arba ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus. Globėjas arba rūpintojas priima sprendimus dėl asmens turto, sveikatos priežiūros ir kitų svarbių gyvenimo klausimų, atsižvelgdamas į asmens interesus ir gerovę.

Kas gali būti globėju ar rūpintoju?

Globėju gali būti skiriamas pilnametis, veiksnus asmuo, kuris yra tinkamas rūpintis neveiksniu asmeniu. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, jeigu yra jo rašytinis sutikimas. Prioritetas teikiamas asmens artimiesiems - sutuoktiniui, tėvams, vaikams. Jei artimųjų nėra arba jie negali būti globėjais, globėju gali būti skiriamas kitas asmuo, atitinkantis keliamus reikalavimus. Svarbu, kad globėjas būtų sąžiningas, atsakingas ir gebėtų tinkamai atstovauti neveiksnaus asmens interesams.

Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr.).

Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtu toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas).

Globėjo ir rūpintojo pareigos ir atsakomybė

Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje. Globėjas turi šias pagrindines pareigas:

• Rūpintis neveiksnaus asmens sveikata, gerove ir priežiūra.
• Atstovauti neveiksnaus asmens interesams visose institucijose.
• Tvarkyti neveiksnaus asmens turtą ir pajamas, užtikrinant, kad jie būtų naudojami jo interesais.
• Teikti ataskaitas globos (rūpybos) institucijai apie savo veiklą.

Globėjas atsako už savo veiksmus, susijusius su neveiksnaus asmens turto valdymu ir interesų atstovavimu. Jei globėjas netinkamai vykdo savo pareigas, jis gali būti atleistas nuo globos ir jam gali būti taikoma teisinė atsakomybė.

Socialinių išmokų disponavimas

Jei neveiksnus asmuo gauna socialines išmokas, globėjas privalo užtikrinti, kad šios išmokos būtų naudojamos tik neveiksnaus asmens interesais. Globėjas turi atsiskaityti globos (rūpybos) institucijai apie gautas ir panaudotas socialines išmokas. Turint teismo sprendimą, globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.

Sandorių sudarymas

Globėjas turi teisę sudaryti sandorius neveiksnaus asmens vardu, tačiau kiekvienas sandoris turi būti naudingas būtent neveiksnaus asmens interesams. Prieš sudarant svarbius sandorius (pvz., nekilnojamojo turto pardavimas, paskolos ėmimas), globėjas privalo gauti globos (rūpybos) institucijos leidimą. Jei neveiksnus asmuo pats sudaro sandorį, kuris jam yra naudingas, teismas išimties tvarka gali pripažinti tokį sandorį teisėtu ir galiojančiu.

Teismo priežiūra

Teismas prižiūri globėjo arba rūpintojo veiklą, siekdamas užtikrinti, kad asmens teisės būtų apsaugotos.

Globos ir rūpybos pabaiga

Globa pasibaigia šiais atvejais:

• Neveiksnus asmuo miršta.
• Teismas panaikina sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
• Globėjas atleidžiamas nuo pareigų ir paskiriamas kitas globėjas.
• Globa arba rūpyba pasibaigia, kai asmuo pripažįstamas veiksniu arba ribotai veiksniu, arba kai vaikas sulaukia pilnametystės.

Socialinė globa: atskiras paslaugos tipas

Socialinė globa yra viena iš socialinių paslaugų rūšių. Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam gebėjimų ar galimybių rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Paprastai socialinė globa yra skiriama suaugusiems asmenims su negalia arba senyvo amžiaus asmenims. Dėl socialinės globos asmeniui skyrimo gali kreiptis pats asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas. Kreiptis reikia raštišku prašymu į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis yra nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą. Socialinės globos negalima tapatinti su LR Civilinio kodekso (CK) 3.238 straipsnyje nustatyta globa.

Klaidų vengimas ir praktiniai patarimai

Svarbu atkreipti dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas, susijusias su neveiksnumo nustatymu ir globa:

• Netinkamas dokumentų parengimas ir pateikimas teismui.
• Globėjo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas.
• Sandorių sudarymas, pažeidžiant neveiksnaus asmens interesus.
• Neatsiskaitymas globos (rūpybos) institucijai apie savo veiklą.

Norint išvengti šių klaidų, rekomenduojama konsultuotis su teisininkais ir globos (rūpybos) institucijų specialistais.

Praktiniai patarimai:

• Kruopščiai rinkite ir tvarkykite visus reikalingus dokumentus.
• Reguliariai bendraukite su globos (rūpybos) institucija ir laiku teikite ataskaitas.
• Priimkite sprendimus, atsižvelgdami į neveiksnaus asmens interesus.
• Kreipkitės į teisininkus, jei kyla neaiškumų ar sudėtingų situacijų.

Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje.

tags: #blogas #nuteikimas #del #globos

• Visapusiškas pasiruošimas tėvystei
• daugiau apie Vilniaus „Twinsbet“ areną skaitykite čia
• žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG)
• Kelias į bendruomeninę vaikų priežiūrą Šilutės rajone
• sužinokite daugiau apie stalo teniso legendą Romualdą Garkauskienę