Senjorų globa Lietuvoje: tarp augančio poreikio, finansinių iššūkių ir orumo dilemų

Demografiniai rodikliai rodo, kad Lietuva yra viena labiausiai senstančių šalių Europoje. Lietuvoje bene penktadalis gyventojų - 65-erių metų amžiaus ir vyresni, o 2050 metais, spėjama, net trečdalis visuomenės bus senyvo amžiaus žmonės. Senėjimo tendencija kelia nemažai iššūkių. Vienas jų - iki šiol vis dar neišspręsta senelių globos namų trūkumo problema. Vis dėlto, ne mažiau svarbu ir tai, kaip užtikrinti orumą ir tinkamas sąlygas senjorams globos įstaigose.

Visuomenės požiūris į globos namus ir jų trūkumas

Apie artimojo priežiūrą globos namuose senatvėje svarsto net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų, tačiau kas penktas bent kol kas nemano, kad jiems tinkami globos namai Lietuvoje apskritai egzistuoja. Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra.

Akivaizdu, kad šeimos nariai paprastai negali kiaurą parą rūpintis senyvo amžiaus šeimos nariais, todėl vis dažniau tokiose situacijose jau ir lietuvių akys krypsta į senelių globos namus. Paradoksas: kažkada tokios įstaigos vertintos neigiamai, o dabar jos nebesutalpina visų norinčiųjų. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė apie eiles kalba: „Į Šiaulių globos namus tikrai yra laukiančiųjų eilė. Todėl, kad artimieji (dažniausiai dukros, sūnūs, kartais - anūkai, broliai ar seserys) renkasi Šiaulių globos namus, nes jie - čia pat.“

Situacija Lietuvos savivaldybėse liudija apie didelį poreikį. Pavyzdžiui, Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Jolanta Puidokienė sakė, kad „Poreikis teikti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje išlieka aktualus“. Rietave veikiantys vieninteliai senelių globos namai taip pat priklauso parapijai. Čia gyvena apie dvi dešimtys senolių ir laisvų vietų taip pat nėra. Eilėje į senelių namus laukia kone 20 norinčiųjų. Skuodo rajono savivaldybėje veikia trys senelių globos namai. Mažeikių rajone tokia įstaiga tik viena - Plinkšių globos namai, galintys apgyvendinti iki 40 asmenų. Socialinių paslaugų paklausa yra didelė.

Kaip patekti į globos namus: procesas ir reikalavimai

Norintieji apsigyventi senelių globos namuose turi kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Asmens socialinių paslaugų poreikį bei finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą.

Asmuo arba jį prižiūrintis asmuo gali rinktis tarp apgyvendinimo savivaldybės paskyrimu arba tiesioginiu susitarimu su įstaiga. Jei norite apgyvendinti savivaldybės paskyrimu, tuomet turėtų pats asmuo arba jį prižiūrintis asmuo kreiptis į savo savivaldybės socialinių paslaugų skyrių, ten supildyti reikiamus dokumentus ir sulaukus savivaldybės sprendimo, kuris dažniausiai priimamas per 30 kalendorinių dienų bei gavus teigiamą savivaldybės sprendimą, bus galima įstaigoje priimti ir apgyvendinti Jūsų tėvą/motiną/senelį. Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.

Jei norite apgyvendinti savo tėvą/motiną/senelį tiesioginiu susitarimu su įstaiga, tam tereikia pasirašyti dvišalę komercinių paslaugų sutartį, pristatyti reikiamus asmens, kuriam reikalinga ilgalaikė socialinė globa, dokumentus (turėti galiojantį asmens dokumentą, medicininius gydytojo išrašus apie vaistus ir ligas), atlikti mokėjimą už pirmą mėnesį ir asmuo bus apgyvendinamas. Išrašai iš medicininių dokumentų turi būti ne senesni nei 3 mėn. Asmens socialinių paslaugų poreikis bei finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas vertinamos asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybėje. Žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų.

Asmenims su negalia ar su sunkia negalia taip pat gali būti teikiamos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos įstaigoje. Trumpalaikė (6 mėn. per metus) socialinė globa teikiama ne mažiau kaip 12 val. per parą, iki 6 mėn. Ilgalaikė socialinė globa teikiama daugiau nei 6 mėn. per metus, neterminuotai.

Eilės ir vietos pasirinkimas

Esant sprendimui skirti asmeniui trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, tačiau globos namuose nesant laisvų vietų, asmuo pagal sprendimų skirti trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą priėmimo datą įrašomas į Socialinės paramos skyriuje esančias eiles trumpalaikei ar ilgalaikei socialinei globai gauti (į kiekvienus globos namus vedamos atskiros eilės), į valstybinius ar kitų savivaldybių globos namus eiles veda valstybės įgaliota institucija ir kitos savivaldybės. Asmenys, kuriems nustatytas socialinės globos poreikis, turi teisę pasirinkti globos namus ir kitose savivaldybėse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šių įstaigų kontrolę ir žmonių skirstymą į juos turėtų atiduoti savivaldybėms. Anot Rūtos Vanagaitės, anksčiau žmonės metų metus laukdavo eilės į kuriuos nors globos namus savo savivaldybėje, o dabar galima surasti vietą, pavyzdžiui, gretimame rajone, kadangi į tarnybą suplaukia informacija apie laisvas vietas iš visos Lietuvos.

Socialinės globos finansavimo ypatumai ir išlaidų padengimas

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą tvarka nustatoma pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna. Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos, iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.

Turto mokestis

Jei asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m. Svarbu žinoti: mokėjimas vykdomas tik iš pajamų (pensijos, kompensacijų). Turimas nekilnojamasis turtas lieka asmens nuosavybe. Jei asmuo turi turto, kurį galima racionaliai panaudoti pajamoms gauti (pvz., išnuomoti butą), į tai gali būti atsižvelgta skaičiuojant finansinį indėlį, tačiau prievartinis turto nusavinimas nevykdomas.

Valstybės kompensacija

Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras). Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis. Pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose. Reikia, kad privatus globos centras turėtų sutartį su savivaldybe arba kad savivaldybė sutiktų pirkti paslaugą būtent iš tos įstaigos.

Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą. Įprastai socialinių paslaugų kaina yra aukštesnė didžiųjų miestų savivaldybėse. Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.

Socialinės globos kainos pavyzdys (nuo 2025 m. sausio 1 d.)

Gyvenimo sąlygos ir orumo iššūkiai globos namuose

„Žinoma, atvykusiuosius lydi baimė, nerimas, nežinia. Tai natūrali kiekvieno žmogaus būsena. Todėl prieš apsigyvenant globos namuose, dažnai kviečiame atvykti iš anksto ir susipažinti su įstaiga, gyvenimo sąlygomis, personalu. Tuomet adaptacinis laikotarpis būna lengvesnis. Kita vertus, pastebime: kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau laiko globos namų darbuotojams tenka skirti jo adaptacijai. Jaunesniems žmonėms sekasi lengviau“, - teigia vienos įstaigos atstovė. Globos namų personalas yra geranoriškas ir draugiškas, jie tikrai padės adaptuotis Jūsų močiutei globos namuose. Jūsų močiutė bus prižiūrėta, pakalbinta ir įtraukta į aktyvų gyvenimą tiek, kiek leis jos sveikatos būklė.

Vis dėlto, Vilniaus savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisija, apsilankiusi keliuose globos namuose, kur gyvena ir seneliai iš Vilniaus, pamatė prieštaringą vaizdą. Pavyzdžiui, Antavilių pensionate gyvena 265 žmonės, senukai gyvena dviviečiuose kambariuose. Ten yra kineziterapijos salė su treniruokliais, relaksacijos kambarys, kuriame vyksta muzikos ir kvapų terapija.

Skundai dėl orumo pažeidimų

Deja, ne visada viskas yra taip sklandu. Socialinių paslaugų priežiūros departamento vadovas Alvydas Masiulis pastebi, kad pastaruosius penkerius metus itin padaugėjo skundų dėl netinkamų sąlygų ar paslaugų socialinės globos įstaigose. Pasak jo, skundų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai - anksčiau per metus Departamentas gaudavo 30-40 skundų, dabar - 80-90 skundų per metus. Tarp dažniausių globos įstaigų trūkumų A. Masiulis išskiria prastą higieną, nepasibeldus įeinantį personalą, o svarbiausia - žmogiškojo orumo pažeminimą, privatumo pažeidimą.

„Tai yra žmogiškojo orumo pažeminimas, privatumo pažeidimas. Būna, darbuotojai įeina į kambarius visiškai nepasibeldę. Didelė problema dėl žmonių išvežimo į lauką, ypač tų, kurie negali patys judėti, juda su vežimėliu“, - teigia Seimo kontrolierių įstaigos vadovė dr. Erika Leonaitė. Pasak I. Širvinskaitės, socialinės globos įstaigose būna naudojamos įvairios žmogaus suvaržymo priemonės, žmonės pririšami prie lovų, kad nejudėtų ir nevaikščiotų. „Tikrai girdime, kad žmonės su negalia, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, grįžta su pragulomis, neaiškiomis žymėmis. (...) Žmonės vis dar laikomi lovose, nejudrūs.“ I. Širvinskaitė atkreipia dėmesį ir į žmogiškumo trūkumą, kai neatsižvelgiama į emocinius žmonių poreikius. „Tai kultūros, kompetencijų klausimas, vertybinis požiūris. Žmogui neužtenka gulėti pataluose, kad būtų pakeistos sauskelnės, pavalgydintas ir viskas. Turėtų būti užtikrinamas orumas, o to pasigendame.“

Neringos istorija: sukrečiantys patyrimai globos namuose

Išbadėjusi, su dingusiu rijimo refleksu ir nepastovinti ant kojų - tokią mamą iš socialinės globos namų pasakoja parsivežusi Neringa. „Mama labai silpo, labai lyso, liko tik skeletas“, - interviu LRT.lt pasakoja Neringa. Socialinės globos namuose Neringa savo mamą rado gyvenančią baisiomis sąlygomis. Jai skaudu, kad, keičiant mamai sauskelnes, ši vis prašydavo nepykti ir jos nebarti. Po to, kai sesuo pranešė, kad mamai "paskutinės dienos", Neringa apsilankė pas mamą globos namuose. „Nuvažiavome su sese jos aplankyti, jai pasakiau: mes netenkame mamos. Mamos rankos - kaip lavondėmėmis raudonomis dėmėmis nusėtos, ji jau nereagavo, nesuprato, kas atvažiavo. Mama paprašė nuvesti ją į tualetą, radau kruvinas sauskelnes. Patalynė buvo kruvinais dryžiais. Personalas liepė mums išvažiuoti, nes mamą apžiūrės gydytojas.“ Neringos teigimu, vėliau nei sesuo, nei globos namai nenuvežė mamos į ligoninę, kad būtų atlikti pakartotiniai tyrimai.

Galiausiai Neringai pavyko įkalbėti seserį leisti pasiimti mamą gyventi su ja. „Ji nevaikščiojo, nepastovėjo ant kojų, buvo tiek išsekusi, kad nemoku papasakoti... Buvo dingęs rijimo refleksas, ji negalėjo gerti vandens, nes springdavo. Man liepė virti kisielių, kad jai būtų lengviau ryti, kad ji galėtų valgyti.“ Grįžusi iš globos namų, mama nesuvokė, kur esanti, neatpažino aplinkos. Neringa taip pat turėjo vilties išgelbėti mamai regėjimą. Operacija buvo sėkminga - mama atgavo regėjimą viena akimi. Kitos, deja, nebebuvo galima išgelbėti. Dėl to Neringa apgailestauja ir svarsto - galbūt būtų pavykę išgelbėti ir kitos akies regėjimą, jei tik mama būtų anksčiau pakliuvusi pas gydytojus. Dabar mama jau vaikšto su vaikštyne, valgo pati, skaito laikraštį, žiūri televizorių.

Sisteminės problemos ir žmogaus teisių pažeidimai

Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis pasisako už sistemines permainas Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros bei socialinės globos sistemose. Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Ši konvencija aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja valstybes užtikrinti, kad visi žmonės galėtų laisvai rinktis, kur ir su kuo gyventi, turėtų galimybę gyventi bendruomenėje, nebūtų atskirti nuo visuomenės, sukūrus oriam ir savarankiškam gyvenimui reikalingą paslaugų infrastruktūrą, tinkamai pritaikius įvairias sąlygas ir suteikiant reikalingą individualią pagalbą, pagal kiekvieno individualius poreikius.

Deja, Lietuvoje iki šiol apie 6000 suaugusiųjų gyvena atskirtyje, socialinės globos namais pavadintose uždarose įstaigose, iš jų yra atimta teisė gyventi bendruomenėje, būti pilnaverčiais visuomenės nariais, turėti geresnę gyvenimo kokybę. Tai yra įstaigos, kurių pavadinimai buvo pakeisti ir kurių patalpos buvo renovuotos. Tačiau svarbiausias dalykas išlieka nepasikeitęs - tai yra įstaigos, egzistuojančios visuomenės „paraštėse“, o jų gyventojai patiria ne tik žmogaus teisių pažeidimus, tačiau ir itin plačiai paplitusią stigmą. Faktiškai, visi šie 6000 mūsų bendrapiliečių yra įkalinti valstybės ir mūsų visų netiesioginiu bendru sutarimu.

Jau nuo 2014 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo pertvarką ir deda pastangas, kad dalis šiose įstaigose apgyvendintų žmonių persikeltų, apsigyventų bendruomenėje. Yra labai svarbu ne vien tik vystyti naujų kokybiškų, į asmenį orientuotų ir žmogaus teisių standartus atitinkančių paslaugų spektrą bendruomenėje, tačiau ir siekti, kad į vis dar egzistuojančias nuolatinės socialinės globos įstaigas nebebūtų siunčiami gyventi nauji asmenys. Deja, bet psichikos sveikatos priežiūros sistemai, už kurią atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, tokia užduotis net nėra iškelta. Tai yra labai didelė spraga, nes realybėje socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos yra glaudžiai susijusios, egzistuoja aiški sistemų sinergija, šios dvi sistemos viena kitą palaiko.

O psichikos sveikatos priežiūros sistema iki šiol yra perdėm medikalizuota, diagnozavus psichikos sveikatos sutrikimą - tai dažnai atsitinka paauglystėje arba jaunystėje - ambulatorinė sistema labiausiai rūpinasi gydymu psichotropiniais vaistais, trūksta galimybių žmonėms pasirinkti platesnio spektro paslaugas, kurios papildytų arba tam tikrais atvejais net ir pakeistų vien tik vaistų skyrimą ar vartojimą. Nėra sukurtos kompleksinės paslaugų sistemos, kuri pakankamai užtikrintų psichosocialinių aspektų bei žmonių individualaus atsistatymo poreikių atliepimą, tęstines psichoterapijos paslaugas, profesinę reabilitaciją bei užimtumo paslaugas, asmeninio asistento pagalbą, apsaugotą būstą. Taigi, daugumos šių žmonių poreikiai nebūna patenkinami, o jų prasta būsena dažnai vertinama kaip „simptomų paūmėjimas“, ir jie guldomi į psichiatrijos stacionarą.

Taigi, turime paradoksalią situaciją. Kol socialinės apsaugos sistema stengiasi mažinti socialinės globos įstaigose gyvenančių žmonių skaičių, tą skaičių kasmet papildo sveikatos apsaugos sistema. Kiekvienas atvejis, kuomet dar vienas žmogus nusiunčiamas gyventi į tokią įstaigą, reiškia dar vieną valstybės pralaimėjimą ir dar vieno asmens pažeistas teises. Išbadėjusi, su dingusiu rijimo refleksu ir nepastovinti ant kojų - tokią mamą iš socialinės globos namų pasakoja parsivežusi Neringa.

Personalo trūkumo problema

Pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentės Ievos Širvinskaitės, „Vienam darbuotojui tenka pasirūpinti 20-30 žmonių. Natūralu, jei tai sunkios negalios žmonės, jiems tikrai reikia dėmesio, padėti judėti. Kai nėra darbuotojų, fiziškai nėra resursų visus užimti, prižiūrėti.“ Socialinių paslaugų priežiūros departamento vadovas A. Masiulis patvirtina: „Įstaigos susiduria su socialinių darbuotojų, individualios priežiūros darbuotojų trūkumu. Būna bandymų kažkokiu būdu sutaupyti ir darbuotojams mokant kiek galima mažiau.“ Šis personalo trūkumas tiesiogiai veikia paslaugų kokybę ir galimybes užtikrinti orų senjorų gyvenimą.

Alternatyvos ir tinkamų globos namų pasirinkimas

Ne visi senjorai nori palikti savo namus, ir ne visoms šeimoms priimtina mintis apie globos įstaigą. Tokiu atveju verta pasidomėti integralia pagalba į namus. Ši komanda gali atlikti medicinines procedūras (suleisti vaistus, prižiūrėti pragulas), padėti nusiprausti, pavalgyti bei sutvarkyti buitį. Tai kainuoja gerokai pigiau nei stacionari globa, be to, asmuo lieka jam įprastoje aplinkoje.

Ką svarbu įvertinti renkantis globos namus?

• Kaina neturėtų būti vienintelis rodiklis. Svarbu fiziškai nuvykti į vietą ir įvertinti atmosferą.
• Atkreipkite dėmesį į kvapą patalpose - nemalonus kvapas dažniausiai signalizuoja apie prastą higieną ir per mažą personalo skaičių.
• Taip pat svarbu išsiaiškinti užimtumo veiklas.
• Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai išsiaiškinant nepatikimo priežastis, jei nepatiktų kambario kaimynas.

tags: #kabakaite #j #globos #namuose #orumo #nera

• Ką veikti sode ir darže gegužės mėnesį
• Nauda vaikams: laipiojimo rinkinio instrukcija
• ką skaityti tėvams ir vaikams: „Alma littera“ rekomendacijos
• Kaip išsirinkti tinkamiausią krepšinio stovą vaikams?
• Išsami instrukcija dėl kūdikio nosies lašinimo