Anykščiai – Literatūros Lopšys: Rašytojai, Gimę ir Kūrę Šiame Krašte
Anykščiai, nors ir nedidelis miestas, garsėja savo turtingu literatūriniu palikimu. Šiame krašte gimė ir kūrė daugybė talentingų rašytojų, kurių darbai praturtino ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio literatūrą.
Iš Anykščių kilę Literatūros Klasikai
Anykščių kraštas davė pradžią daugeliui ryškių literatūros asmenybių. Tarp jų - Antanas Žukauskas-Vienuolis, Antanas Baranauskas, Jonas Biliūnas ir Bronė Buivydaitė.
Antanas Žukauskas-Vienuolis (1882-1957)
Antanas Žukauskas-Vienuolis gimė 1882 m. balandžio 7 d. Užuožerių kaime, Anykščių valsčiuje, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Mokėsi Anykščių valsčiaus mokykloje, vėliau - Liepojos gimnazijoje. Tėvai tikėjosi, kad A. Vienuolis bus kunigas, tačiau jis jautė pašaukimą kitur. 1900 m. išvyko į Maskvą, kur dirbo vaistinėje ir studijavo farmaciją. Kūrybinį darbą pradėjo gyvendamas Kaukaze, kur buvo ištremtas dėl dalyvavimo revoliuciniame judėjime. Pirmąjį apsakymą išspausdino 1907 m. Po ilgų klajonių, 1918 m. grįžo į Lietuvą, o 1922 m. apsigyveno Anykščiuose, kur įsigijo savo vaistinę. Jis globojo A. Baranausko klėtelę ir jo literatūrinį palikimą, aktyviai dalyvavo literatūriniame gyvenime. A. Vienuoliui buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos liaudies rašytojo vardas.
Antanas Baranauskas (1835-1902)
Vyskupas Antanas Baranauskas gimė 1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose. Jis buvo ne tik poetas ir kalbininkas, bet ir nuo 1897 m. Seinų vyskupas bei rašytojo A. Vienuolio dėdė. Tėvas išmokė jį skaityti ir rašyti lietuviškai, vėliau leido į mokyklą, kurioje buvo mokoma lenkiškai ir rusiškai. Baigęs valsčiaus raštininkų mokyklą, Antanas dirbo įvairiose vietovėse. 1856 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją, vėliau studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, kurioje įgijo teologijos magistro laipsnį ir buvo įšventintas kunigu. Dvejus metus studijavo Miunchene, Romoje ir Liubline. Grįžęs į Lietuvą, profesoriavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, dėstė lietuvių kalbą Žemaičių kunigų seminarijoje. Kaip vyskupas, jis vedė rekolekcijas, rašė ir vertė giesmes, įvedė naujas pamaldas. Nors pradėjo versti Šventąjį Raštą, spėjo išversti tik mažiau nei pusę. Didelio populiarumo susilaukė jo poema „Kelionė Peterburkan“, o 1858-1859 m. vasaros atostogų metu sukūrė poemą „Anykščių šilelis“, apdainuojančią Lietuvos gamtą.
Jonas Biliūnas (1879-1907)
Jonas Biliūnas gimė 1879 m. balandžio 11 d. Niūronių kaime, Anykščių valsčiuje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Jis buvo XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių rašytojas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas, politinis veikėjas. Mokėsi Liepojos gimnazijoje, kur įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą. Po tėvų mirties, netekęs jų paramos, vertėsi privačiomis pamokomis. 1900 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Tartu universiteto medicinos fakultetą, tačiau už dalyvavimą studentų demonstracijose buvo pašalintas. Vėliau studijavo Leipcigo universitete, kur svajojo tapti vien literato darbu. Pašlijus sveikatai, 1905 m. grįžo į Lietuvą ir gydėsi Zakopanėje. Būtent sunkiai sirgdamas sukūrė geriausius savo apsakymus, tarp jų ir stambiausią kūrinį „Liūdna pasaka“. J. Biliūnas mirė 1907 m. gruodžio 8 d. Zakopanėje, o 1953 m. jo palaikai buvo perlaidoti Liudiškių kalvoje šalia Anykščių.
Bronė Buivydaitė (1895-1984)
Bronė Buivydaitė gimė 1895 m. gruodžio 8 d. Svėdasuose, smulkaus amatininko šeimoje, augo Anykščiuose. Ji buvo poetė, prozininkė, daug rašė vaikams. Tarpukario metais išleido tris eilėraščių rinkinius ir kelias prozos knygas, tarp jų - eiliuotų padavimų rinkinį "Anykščių baladės" (1930). Po Antrojo pasaulinio karo mokytojavo Alytuje, sukūrė naujų eilėraščių, perredagavo ir išleido prozos kūrinius vaikams. Apie 1960 m. neteko regėjimo, tačiau ir toliau kūrė, išleido apysaką "Pro vaikystės langą" (1969), "Karklo švilpa" (1972), atsiminimus "Vargai vartus kilnoja" (1982). Išleido eilėraščių knygas: ,,Vasaros šnekos“ (1921), ,,Skudučiai“ (1933), ,,Po žilvičiais“ (1939). Taip pat parašė pjesių pasakų, libretą K. Banaičio operai ,,Jūratė ir Kąstytis“ ir romaną ,,Atversti lapai“ (1934).
Tadas Žvirinskis: Šiuolaikinė Poezija ir Ryšys su Anykščiais
Tadas Žvirinskis - poetas, prozininkas, vertėjas ir vaistininkas, kurį su Anykščiais sieja glaudus ryšys. Jo mama kilusi iš Anykščių krašto, o senelių namai iki šiol stovi Kiaušų kaime. „Anykščiai man yra vienas svarbiausių miestų, - sako rašytojas. - Jie vis šmėsteli viename ar kitame mano kūrinyje.“ Jo sonetų rinktinė „Sonetariumas“ apima ir Anykščiams skirtą skyrių, kuriame autorius atskleidžia savo asmeninį santykį su šiuo miestu ir jo apylinkėmis. T. Žvirinskis pabrėžia, kad svarbu domėtis savo tautos kultūra ir skaityti literatūros klasikų kūrinius, net jei šiuolaikiniam jaunimui jie atrodo neaktualūs.
Anykščiai - Literatūros Mokymosi Centras
Anykščiai ne tik garsėja savo rašytojais, bet ir aktyviai skatina literatūrinę veiklą. Nuo 2024 m. spalio mėnesio Anykščiuose veikia Rašytojų mokykla, kurioje būsimi autoriai gali tobulinti savo įgūdžius. Ši iniciatyva, organizuojama Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos, siūlo teorines paskaitas ir praktinius užsiėmimus, padedančius kurti įsimintinus personažus, valdyti erdvę ir laiką kūrinyje, suprasti literatūros žanrus ir įveikti rašymo blokus. Mokyklos absolventų kūryba bus pristatyta 2025 m. Anykščiuose vyksiančiame kūrybos festivalyje.
Anykščiai iš tiesų yra ypatinga vieta, kurioje literatūros dvasia persmelkia viską. Nuo klasikų, tokių kaip A. Baranauskas ir J. Biliūnas, iki šiuolaikinių autorių, tokių kaip T. Žvirinskis, šis kraštas nuolat įkvepia kurti ir puoselėti lietuvių literatūrą.
tags: #kokie #rasytojai #gime #anyksciuose
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
