Dažnai girdime, kad mažylių plukdymas - itin svarbi patirtis, skatinanti jų fizinę ir emocinę raidą, stiprinanti imunitetą. Baseinas kūdikiui - ir pramoga, ir nauda. Baseinas kūdikiams yra ne tik smagus malonumas, bet ir grūdinimas bei sveikatinimas. Šiuolaikiniai vaikai labai daug laiko praleidžia sėdimoje pozicijoje, dažnai net netaisyklingoje, jie nedaug būna gryname ore, dažnas nesugeba susikoncentruoti, atsipalaiduoti, susidoroti su stresu bei nerimu ir pan. Plaukimas nuo seno žinomas kaip viena geriausių sveikatą palaikančių veiklų. Paradoxalų tai, jog plaukiant dirba kone visi raumenys, tačiau drauge kūnas, organizmas geba ir atsipalaiduoti. Laikas baseine bus labai gera fizinio aktyvumo forma.

Nuo kada pradėti lankyti, kaip nugalėti savo ir vaiko baimes ir ko geriau nedaryti? Manoma, kad geriausias laikas kūdikį atvesti į baseiną - 3-4 savaitės. Kai kurie specialistai įsitikinę, kad skubėti nereikėtų: į baseiną galima keliauti nuo 3-4 gyvenimo mėnesio, kai kūdikis jau tvirtai savarankiškai laiko galvą, o iki tol visiškai užtenka maudynių vonioje. Tačiau jei planuojate lankyti baseiną, tikrai nereikėtų atidėti vizitų į jį po 4-ojo kūdikio gyvenimo mėnesio: iki 4 mėn. kūdikiai, visus 9 mėn. įsčiose išbuvę vandenyje, jame jaučiasi kuo puikiausiai. Baseine galima lankytis jau nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo savaičių, tačiau tik su sąlyga, kad yra atlikti „namų darbai“ ir mažylis paruoštas didesnei vandens erdvei - namuose maudomas vėsesniame 34-35 laipsnių vandenyje, saugiai prilaikant jam leidžiama paplūduriuoti vonioje. Pirmieji kartai baseine truks 10-15 minučių, lėti ir atsargūs judesiai labiau primins pratinimąsi prie vandens, siekiant neišgąsdinti mažylio galima net nesušlapinti galvytės - taip daroma, jei kūdikis įsitempęs ir nėra tam pasiruošęs.
Baseinas rekomenduojamas kūdikiams nuo trijų mėnesių. Manoma, kad iki trijų mėnesių pakanka plukdyti vaiką vonioje. Vėliau, kai jis tvirtai laiko galvą ir vonia tampa per maža, galima lankyti baseiną. Kita priežastis neskubėti - didelė baseino erdvė. Mamos pilve mažylis pratęs būti ankštai, tad dideliame baseine gali išsigąsti. Na, ir dar viena priežastis - moters organizmas po gimdymo. Mamos taip pat brenda į baseiną, todėl joms turi pasibaigti pogimdinis laikotarpis. Rizikingiausia pradėti lankyti baseiną, kai kūdikiui 8-12 mėn., mat tada jiems būdingas baimės jausmas. Neretai tokio amžiaus kūdikiai apsiveja mamai aplink kaklą ir tenka ilgai juos pratinti prie vandens.
Svarbu žinoti, kad kūdikiams tinka specialiai pritaikyti baseinai. Visų pirma juose vanduo būna šiltesnis (bent +32-33 °C), o vandens dezinfekavimui naudojama kur kas mažiau chloro ir kitų chemikalų arba taikomos pažangios vandens valymo bei dezinfekavimo technologijos. Be to, visa aplinka kūdikių baseinuose taip pat idealiai pritaikyta mažyliams ir jų tėvams: tokiuose SPA kūdikius patogu perrengti, pervystyti, persirengimo kambariuose yra maniežai, kuriuose vaikutį galima padėti, kol mama ar tėtis rengiasi, dažniausiai įrengta ir speciali patalpa, kurioje mama ramiai galėtų kūdikį žindyti. Pagal šiuo metu galiojančias higienos normas nėra atskirų reikalavimų kūdikių baseinams, tačiau praktika tokia, kad kūdikių baseinuose yra palaikomas minimalus chloro kiekis, kuris tikrai susitvarko su visu „bloguoju“ turiniu vandenyje. Higieniškumo klausimą galbūt kelčiau bendruose baseinuose, kur arba bus didelės chloro normos, arba atsiras nešvaraus vandens rizika. Specializuoti kūdikių baseinai yra tam pritaikyti - mažesnis klientų srautas, atsakingesni lankytojai. Juk tokiuose baseinuose lankosi tik šeimos su kūdikiais ir nėščiosios.
Gydytojo pažyma, kad vaikas sveikas, yra būtina. Prieš einant į baseiną reikia gydytojo pažymos, kad vaikas sveikas ir gali jį lankyti. Kaip rodo patirtis, dažniausiai mamos ateina su vaikučiais profilaktiškai, kitaip sakant, savo malonumui. Tik nedaugelis kūdikių vedami dėl sveikatos, pavyzdžiui, padidėjusio raumenų tonuso, įgimtos raumeninės kreivakaklystės, stuburo skoliozės. Kartais ateinančios į baseiną mamos skundžiasi vėluojančia mažylio raida, tarkim, 8 mėnesių kūdikis nesėdi, neropoja.

Baseino nauda kūdikiui įvairiapusė. Vanduo mažiems vaikams - tobula aplinka, kurioje jie gali aktyviai judėti ir stiprinti raumenis.
Štai pagrindinės plaukimo naudos vaikams:
Į baseiną geriausia išsiruošti, kai kūdikis yra išsimiegojęs, sočiai pavalgęs (bet ne permaitintas), todėl reikėtų pasirinkti dienos metą, kai mažylis būna žvalus ir linksmas. Į baseiną neveskite alkano, užsimiegojusio, sudirgusio, bepradedančio sirgti kūdikio. Geriausia maitinti valanda prieš treniruotę.
Su kūdikiu į baseiną rekomenduojama vykti 1-2 kartus per savaitę. Naujagimių ir kūdikių iki 12 sav. maudynės turėtų trukti ne ilgiau nei 20 min., vyresni kūdikiai gali pliuškentis iki 35 min. Pirmoji „treniruotė“ paprastai trunka vos 15 minučių. Kai vaikutis baseine apsipranta, užsiėmimai trunka apie pusvalandį. Jeigu baseinas lankomas kineziterapijos ir gydymo tikslais (esant raidos vėlavimui ar konkrečioms diagnozėms), lankymas gali būti ir dažnesnis, priklausomai nuo sutrikimo ir gydytojo rekomendacijų. Tuo tarpu jei baseine siekiate rezultatų, norite, kad kūdikis kuo greičiau savarankiškai plūduriuotų, kad nardytų - lankykitės kuo dažniau, bent 2 kartus per savaitę, nes apsilankymų skaičius lems rezultatą.
Ką įsigyti prieš pradedant su kūdikiu lankyti baseiną? Einant į baseiną vaikui pakanka turėti plaukimo kepuraitę, šlepetes, rankšluostį, akinukus, maudymosi kostiumėlį. Patys mažiausieji baseine plaukioja su specialiomis sauskelnėmis. Sauskelnės būtinos todėl, kad vandenyje sustiprėja šlapinimosi refleksas, o šiltam vandeniui glostant pilvuką didėja noras tuštintis.
Prieš ir po maudynių baseine kūdikį reikėtų nuprausti po dušu. Vanduo turėtų būti drungnas. Prieš maudynes nieko naudoti nereikia. Prieš ir po baseino būtina abiem - vaikui bei mamai nusiprausti po dušu. Pasimaudžius baseine kūdikių odelę, ypač jei ji sausa ar linkusi į iššutimus, reikėtų patepti kremu, nes tiek pats vanduo, tiek ir chloras, net jei jo koncentracija vandenyje ir labai nedidelė, sausina odą. Jei vaikutis lanko baseiną, nupirkite švelnių prausimosi emulsijų ar prausimosi aliejuko. Paprastai vaikučiai nuprausiami prieš treniruotę ir po jos. Baseine vandenyje yra ištirpusių dezinfekuojamųjų priemonių, kurios agresyviai veikia odą. Todėl į baseiną būtina neštis skystesnio ir riebesnio kremo. Kremu reikia patepti vaiko veiduką prieš treniruotę, o po plaukiojimo ir dušo visą vaiko kūną reikėtų ištepti skystesniu kremu (emoljentu).
Dabar pilna visokių pigių, nekokybiškų kiniškų plaukimo akinių ar kaukių, kurių pirkti neverta. Specialūs ausų ir nosies kamštukai vaikams visiškai nereikalingi. Nosies žnybtukai reikalingi nebent sinchroninio plaukimo sportininkėms. Ausų kamštukai net kenksmingi - užkimšus ausis ir neriant negalima išlyginti susidariusio slėgio vidinėje ausyje, tai gali pakenkti būgneliui. Mamos baiminasi, kad į ausis patekus vandeniui, vaikas susirgs. Ausis turi patekti vandens, tai nieko baisaus. Visos kūno dalys turi justi vandenį. Mamos įsčiose vaikutis visą laiką buvo vandenyje, jo ausys buvo pilnos vandens, bet tai nekenkė.

Vos pradėjus kalbėti apie kūdikius baseine, visiems akivaizdu: juos mokome plaukti! Kaip yra iš tikrųjų, ar tiesa, kad nuo pirmųjų mėnesių baseiną lankęs kūdikis labai greitai išmoks plaukti? Ne visai tiesa! Čia dažnai tėvus suklaidina faktas, jog kūdikiai turi įgimtą plaukimo refleksą, kurį palaikant ir ugdant mažylis tiesiog „nepamirš“, kaip reikia plaukti. Deja, refleksai nėra ugdomi, taigi mažyliui augant tas plaukimo refleksas tikrai išnyks. Tiesa, kol šis refleksas stiprus, kūdikį galima mokyti kitų dalykų, vėliau praversiančių mokantis plaukti - pavyzdžiui, sąmoningai sulaikyti kvėpavimą, taip pat bus naudinga skatinti jo susidomėjimą vandeniu. Svarbu suprasti, kad kūdikiai neplaukia taip, kaip mes įsivaizduojame plaukimą. Savarankiškai pats kūdikis nei paners, nei plauks. Užtai jis gali plūduriuoti vandenyje, išsilaikyti ant vandens bei sulaikyti kvėpavimą po vandeniu. Turime labai gražių pavyzdžių, kai reguliariai baseiną lankantys kūdikiai 6 mėnesių be jokios atramos išlaiko save ant vandens ir plūduriuoja. Sąmoningai plaukti gali išmokti kiek paaugęs vaikas.
Nardyti mokoma nuo trijų mėnesių. Maždaug po 5 pratybų baseine kūdikiai pirmą kartą nardinami. Pagal komandą mama skaičiuoja ir ties žodžiu „neriame“ panardina kūdikį. Svarbu, kad pradėjusi nardinti kūdikį šeima tai darytų nuolat - kas savaitę. Antraip po pertraukos teks pradėti mokytis iš naujo. Kokia nardymo prasmė? Suaktyvėja kūdikio medžiagų apykaita, tai gerai veikia kvėpavimo ir kitas sistemas. Vaikai mokosi sulaikyti kvėpavimą, nebijo vandens. Pirmas mokymo etapas - pripratimas prie vandens - trunka tol, kol vaikutis išmoksta panardinti galvą. Tada prasideda antrasis etapas, kai vaikai mokosi plaukti ir nardyti. Maži vaikai greičiau išmoksta nardyti, negu plaukti. Iš pradžių galvą panardinęs išbūna vos sekundę, o paskui gali nardyti nesustodamas ir rankioti nuo baseino dugno žaisliukus.
Kas kūdikiui baseine geresnis pagalbininkas - mama, tėtis ar kineziterapeutas? Tarkim, dėliodami su vaiku kaladėles tėvai dar gali mintyse būti kitur, tačiau baseine jie turi visą savo laiką ir dėmesį sutelkti į mažą žmogutį. Per lytėjimą, akių kontaktą tėvai mažyliui perduoda begalę informacijos. Tačiau itin vertinga patirtis kūdikiui - ir plukdymas su kineziterapeutu. Tai pastaruoju metu ypač populiarėjanti praktika. Tuo metu mama arba tėtis gali įsitraukti į procesą jį stebėdami ir aktyviai dalyvaudami: kalbindami, skatindami vaikutį, palaikydami akių kontaktą, besidžiaugdami jo pasiekimais.
Mamos ar tėčio baimė persiduoda vaikui. Jei tėvai vandenyje bijo laikyti vaiką, abejoja jį nardindami, nerimas persiduos ir vaikui. Kai tėvai drąsūs, vaikas jaučiasi saugus. Fiziškai mamoms tai yra papildomas krūvis, kaip bet kokia veikla su vaikučiu. Kūdikio atvežimas į baseiną sutartu laiku (kaip tyčia jie užmigs nelaiku) kelia tam tikrą stresą, kūdikio perrengimas prieš ir po baseino - tai irgi atskiras darbas. Bet mes, mamos, tą darbą atliekame nuolat.
Matome, kad tėveliai stresuoja, jeigu kūdikis verkia ir nenori būti vandenyje. Nereikia to bijoti - verksmas yra kūdikio kalba. Geriau pasistengti suprasti, kas jam netinka:

Kalbant apie pagalbines priemones, tai yra ratukus, pripučiamus plaustukus, liemenes ir pan., specialistų nuomonės labai išsiskiria. Pirmiausia šios priemonės, o ypač ant kaklo dedami ratukai, yra pavojingos sveikatai, didelė traumos tikimybė. Pripučiami plaustukai ar liemenės mažina tėvų budrumą, bet tikrai negarantuoja, kad kūdikis neniurktelės. Dėl šių priežasčių labai nerekomenduojame jų naudoti ir namuose. Kitas mums labai svarbus momentas - visos pagalbinės priemonės tik trukdo kūdikiams mokytis natūralaus plūduriavimo, taisyklingai pažinti vandenį ir savo kūnelį jame (vandenyje kūdikis turi būti horizontalioje padėtyje). Deja, dauguma pagalbinių priemonių kaip tik ir neleidžia pasiekti taip visų norimų kūdikių bei vaikų plaukimo rezultatų!
Svarbiausia - taisyklingai laikyti kūdikį. Kartais klausiama, ar neužtenka užuot ėjus į baseiną namuose prisipilti pilną vandens vonią ir joje palaikyti vaiką? Labai svarbu taisyklingai laikyti vaiką. Taip, kad jis būtų saugiai prilaikomas ir tuo pačiu metu nebūtų varžomi judesiai. Jei mama paims kaip papuola, pvz., už pažastų ar dubens, vaikutis gali išslysti iš rankų. Be to, ribojami jo judesiai. Naudos iš to maža. Atėjusios į baseiną mamos pirmiausia išmokomos taisyklingai laikyti ir plukdyti vaiką. Per 1-2 mėn. kūdikis viską pamiršta ir tenka mokytis iš naujo - ir plaukimo judesių, ir nardyti. Tačiau lankyti baseiną niekada ne vėlu.
Baseinas pastaraisiais metais tapo viena geidžiamiausių pomokyklinių veiklų, ir ne tik dėl Lietuvos plaukikų iškovotų svarbių pergalių, bet ir dėl pasikeitusio gyvenimo būdo apskritai. Išaugo žmonių galimybės, daugiau keliaujama, dažnai - ten, kur šilta, baseinas ir jūra. Prie baseinų populiarumo prisideda augantis susidomėjimas sveika gyvensena. Pasak L. Miežienės, sekant gydytojų rekomendacijomis, iki tol, kol vaikui sukanka 12 metų, tinkamiausios sporto šakos jam yra plaukimas ir gimnastika. Kodėl plaukimas? „Tai - grūdinimasis, raumenų stiprinimas ir koordinacija, o viso to vėliau prireikia kitose sporto šakose“, - pažymi trenerė.
Pripažinkime - dauguma mūsų vaikystėje mokėsi pagrindinių plaukimo įgūdžių atviruose vandens telkiniuose. Kodėl? Nes norint tinkamai paruošti vietą plaukimo mokymams atviruose telkiniuose, reikėtų atsižvelgti į saugumo priemones - reiktų įvertinti vandens tėkmės greitį, vandens gylį, dugno ypatumus bei vandens sanitarinę būklę. Ir svarbiausia - vanduo turėtų būti ne šaltesnis kaip +18°C. Statistika byloja, jog iki 2023 m. liepos mėn., PAGD duomenimis, vanduo pasiglemžė net 50 gyvybių, iš kurių net 2 vaikai! Gąsdinanti statistika verčia susimąstyti ir prisiminti - niekada nevėlu mokytis plaukti!

Tėvams kartais atrodo, kad laikymasis ant vandens, kapstymasis „šuniuku“ ar „varlyte“ - tai jau plaukimas. Tačiau profesionalų požiūris į tai, ką reiškia mokėti plaukti, yra kitoks. Visų pirma, vaikas vandenyje turi jaustis laisvai. Jis turi gebėti išsikapanoti iš įvairiausių situacijų ir išlįsti į vandens paviršių, iškelti galvą virš vandens, plūduriuoti ir nuplaukti tam tikrą atstumą. Yra keturi sportinio plaukimo stiliai - peteliškė, kraulis, plaukimas nugara ir brasas krūtine - ir visais jais reikia mokėti plaukti, norint jaustis vandenyje visiškai laisvai. Plaukimo pagrindas - plūduriavimas, kvėpavimas ir judesiai. Kaip ir statant namą, taip ir mokantis plaukti svarbiausia tvirti pagrindai. Mokant plaukti skiriama daug dėmesio ir laiko įvairiems judesių ugdymo pratimams vandenyje, naudojant pagalbines priemones - lenteles, kaladėles, vadinamuosius „makaronus“. „Atliekame šias užduotis, kadangi siekiame ugdyti vaikų kinestetinį intelektą - tai gebėjimas valdyti savo kūną. Kuo daugiau judesių vaikas išmoksta, tuo geriau jis juos vėliau pritaikys gyvenime.
Štai pagrindiniai žingsniai mokantis plaukti:
Vaikų baseine mažyliai plaukia su įvairiais plaukmenimis (pripučiamomis rankovėmis, palaikančiomis juostomis, plaukimo lentelėmis). Besimokantiems plaukti vaikams siūloma užsimauti mažus plaukmenis (pelekus), kad tiestųsi kojos. Plaukti su plaukmenimis gerokai lengviau.
Nepasitikėjimas - viena didžiausių kliūčių mokantis plaukti, o juo vaikai kartais užsikrečia nuo įsibaiminusių ar pernelyg susirūpinusių tėvų. Trenerės susiduria su atvejais, kuomet vaiko mama ar tėtis patys buvo skendę, tuomet tampa ypač sunku įveikti vandens baimę. Laimei, tai - reti atvejai. Ne ką mažiau rūpesčių kelia ir pernelyg didelė drąsa, kuomet vaikai į baseiną eina „stačia galva“, visiškai nemąstydami apie pasekmes. Vaiko mokymas plaukti - bendras darbas: tėvų, trenerio, vaiko. Viena svarbiausių sėkmingo proceso sąlygų - abipusis trenerio ir tėvų pasitikėjimas bei supratimas, o geriausias tėvų indėlis - pasyvus: pasitikėti plaukimo mokytoju ir leisti jam dirbti savo darbą. „Nei vaikas, nei mokytojas nesijaus laisvai, jei plaukimo pamokos metu jie bus akylai stebimi tėvų. Žinoma, tėvai gali ir turi atlydėti vaikus, bet praleiskite tą laiką skaitydami knygą, o ne kišdamiesi ir aiškindami vaikui, ką ir kaip jis turi daryti. Dažnas pavyzdys, kai tėvai skuba vaikui pataisyti plaukimo kepuraitę ar ragina užsidėti plaukimo akinius. Bet juk mūsų tikslas - išmokyti vaikus plaukti natūraliai. Kai šeima poilsiaus Turkijoje, vaikas į baseiną tikriausiai šoks be kepurės ir akinių, tiesa?“ - retoriškai klausia L. Miežienė. Plaukimo mokytojos ragina tėvus netrukdyti vaikams būti savarankiškiems. „Būna, kad močiutė ar mama 10-ies metų vaikui džiovina plaukus ar šluosto rankšluosčiu. O kur kas geresnis ūpas būna to vaiko, kuris ateina prie baseino laiptelių pats ir visiškai nesvarbu, kad gal maudymosi kostiumas kiek persisukęs“, - patirtimi dalijasi trenerė.
Kviečia į atvirus užsiėmimus. Siekdamos užmegzti abipusį kontaktą su tėvais, plaukimo pedagogės siūlo jiems apsilankyti atviruose užsiėmimuose ir savo akimis įsitikinti, kad vaikai uoliai laikosi saugaus elgesio baseine taisyklių. Per kiek laiko galima išmokti plaukti? Tikslaus atsakymo nėra. Teoriškai kartais kalbama apie 3 mėnesių kursą - per tiek laiko iš tiesų galima išmokyti vaiką plaukti, bet tik tuo atveju, jei vaikas motyvuotas, susitelkęs ir jau mokyklinio amžiaus. Beviltiškų atvejų - kuomet vaiko neįmanoma išmokyti plaukti - beveik nebūna. Kartais psichologiniai veiksniai, baimė gali paimti viršų, bet ir tai įveikiama, jei vaikas jaučia tvirtą tėvų palaikymą, o tarp tėvų ir trenerio vyksta nuoširdus bendravimas. „Pasitikėkite mumis, palaikykite savo vaiką, pagirkite jo pasiekimus, nebauginkite, kad vanduo yra pavojingas - ir ilgainiui jis jausis lyg žuvis vandeny“, - drąsina trenerės Lina ir Diana.