Vydūnas, tikrasis vardas Vilhelmas Storosta (vok. Wilhelm Storost), buvo žymus lietuvių filosofas, rašytojas bei Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas. Jis gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičių kaime (Šilutės apskrityje), netoli Žemaitijos ribos. Ši vietovė, priklausiusi Gaidelių valsčiui, yra neatsiejama nuo būsimojo mąstytojo vaikystės ir jo giminės istorijos.

Kai būsimasis Vydūnas atėjo į šį pasaulį, ne tik Jonaičiuose ir Mažiuose, bet ir visoje Šilutės apskrityje Storostų gyventa nemažai. Visi jie bus kilę iš vienos šaknies, čia įsodintos dar šešioliktajame amžiuje. Pirmasis neabejotinas Vydūno protėvių pėdsakas randamas Verdainės parapijos krikšto knygose: 1710 m. sausio 15 d. įraše kaip krikštatėvis pažymėtas Dovid Storasta.
Apie pavardės kilmę egzistuoja kelios hipotezės. Manoma, kad ji gali būti kildinama iš slaviško, greičiausiai lenkiško, žodžio starosta, reiškusio kaimo seniūno pareigybę. Laikui bėgant tas pavadinimas virto pavarde. G. Storostas nepaneigia ir kitos hipotezės, jog Mažoji Lietuva buvusi kraštas, kuriame XV-XVI a. ėmė intensyviai įsikurti kolonistai iš Žemaitijos ir kitų Lietuvos vietų, atsinešę savo bendruomenines pareigybes.
Vydūno atėjimo į šį pasaulį datos ir vietos tiesiogiai paliudijančių archyvinių įrašų kol kas nerasta, tačiau nėra pagrindo abejoti paskutiniuoju 1952 m. gegužės 24 d. išduotu Vydūno pasu, kuriame gimimo data pažymėta 1868 m. kovo 22 d., o vieta - Jonaičiai. Augo jis religingoje šeimoje, kur tėvas buvo mokytojas, o mama - jautrios sielos dievobaiminga moteris.
Kintai ir Tilžė tapo vietomis, kur skleidėsi jo asmenybė. Mokytojaudamas Kintuose, Vydūnas pamatė ir pajuto vietos lietuvininkų gyvenimą ir nuotaikas, atkreipė dėmesį į jų neatsparumą germanizacijai. Būtent čia, būdamas dvidešimtmetis, jis pradėjo stiprinti sveikatą, tapo vegetaru ir pradėjo gilintis į filosofijos bei teosofijos klausimus, kurie vėliau tapo jo kūrybos pamatu.
Nors Vokietijoje įprasta vokiškoji pavardės forma Storost, pats Vydūnas, pateikdamas savo šeimos genealogiją, pavardę rašydavo Storostas. Tai atitinka lietuvišką vardų ir pavardžių darybą. Dr. Vacys Bagdonavičius, tyrinėjęs Vydūno palikimą, pabrėžė, kad rašytojas sąmoningai rinkosi savo esmę atitinkantį vardą - Vydūnas, reiškiantį visą regintįjį.

Vydūno veikla neapsiribojo vien pedagogika; jis harmonizavo lietuvių liaudies dainas, kūrė dramas bei filosofinius traktatus, kuriuose kėlė tautos sąmoningumo ir dvasinio tobulėjimo idėjas. Jo gyvenimas Jonaičiuose ir vėlesnė veikla Tilžėje yra svarbi mūsų kultūros dalis, liudijanti apie žmogų, kuris sugebėjo išlikti šviesuliu net sudėtingiausiais istoriniais laikotarpiais.