Darželyje vaikai ugdomi pagal įvairias programas, kurios skatina jų visapusišką raidą. Viena iš tokių programų yra „Vaikystės takeliais“, kurią Panevėžio lopšelyje-darželyje „Diemedis“ naudoja ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui. Ši programa, pritarta Panevėžio miesto savivaldybės mero potvarkiu, orientuota į vaikų pasirengimą mokytis pagal pradinio ugdymo programą.
Priešmokyklinis ugdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais, yra privalomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Jo tikslas - padėti vaikams pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą.
Įstaigoje veikia vaiko gerovės komisija (VGK), kurios paskirtis - spręsti vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo organizavimo ir turinio klausimus, organizuoti prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą bei kurti saugią ir palankią vaiko ugdymui aplinką. VGK atlieka ikimokyklinio amžiaus vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių pradinį įvertinimą ir, prireikus, siunčia vaiką pas specialistus nuodugnesniam įvertinimui ir rekomendacijoms.
Didžioji dalis vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, yra tie, kuriems būdingi kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimai. Įstaigos pedagogai glaudžiai bendradarbiauja su logopedu, kuris vertina šiuos sutrikimus ir, esant reikalui, kreipiasi į Pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT) dėl specialaus ugdymo skyrimo.
Ugdymo aplinka darželyje priderinama prie nuolat kintančių vaikų interesų ir galimybių. Kiekvienoje grupėje yra priėmimo ir nusirengimo patalpa, kurioje kiekvienam vaikui skirta spintelė daiktams laikyti, suoleliai, skelbimų lenta tėvams ir vieta vaikų darbams eksponuoti. Grupių patalpos padalintos į erdves, skirtas įvairioms veikloms: vaidmenų žaidimams, konstravimui, meninei veiklai, skaitymui, tyrinėjimams ir gamtos pažinimui. Vaikai miega atskirose patalpose, įrengtos atskiros tualeto, prausyklos ir virtuvėlės patalpos.
Muzika turi ypatingą poveikį vaikų raidai: ji ugdo jautrumą, veikia vaizduotę, jausmus, emocijas ir elgesį. Muzikinės veiklos metu vaikai susipažįsta su įvairia muzika, mokosi skirti nuotaikas ir tempą, turtina savo dvasinį pasaulį. Dainuodami liaudies dainas ir šokdami ratelius, vaikai susipažįsta su tautos papročiais. Grojimas ir improvizavimas įvairiais instrumentais teikia daug teigiamų emocijų ir padeda pažinti instrumentų įvairovę.
Žaidžiant muzikinius ir ritminius žaidimus, lavėja vaikų dėmesys, pagarba vienas kitam, ugdoma socialinė kompetencija ir ritmo pojūtis.
Šokis, kaip meno forma, suteikia galimybę bendrauti ir išreikšti jausmus bei mintis judesiu. Šokio raiškos užsiėmimų tikslas - visapusiškai lavinti 4-6 metų vaikus, sudarant sąlygas jų emocinei, socialinei ir mąstymo raidai. Žaidimų pagalba, klausantis ritmingų melodijų, vaikai mokomi reikšti emocijas, šokti, ritmingai judėti ir koordinuoti judesius. Kūrybinės užduotys skatina vaikus pajusti kūną, jo padėtį erdvėje, tyrinėti judėjimą įvairiomis kryptimis, ritmo ir tempo variantus.
Du kartus per savaitę kiekvienai grupei vyksta muzikiniai užsiėmimai, atitinkantys vaikų amžių ir grupės teminį planą. Kūno kultūros užsiėmimai vyksta salėje arba lauke du kartus per savaitę, dažnai per žaidimus ar siužetus, todėl vaikams jie labai patinka.
Kiekvieną rytą visi darželio vaikai atlieka bendras muzikines rytines mankštas sporto salėje. Šviesiuoju metų laiku vaikai du kartus per dieną vedami į lauką, tamsiuoju - vieną kartą. Veikla lauke daugiausia susijusi su gamtos stebėjimais ir tyrinėjimais.

Dailės studija darželyje aprūpinta priemonėmis, pritaikytomis meninei kompetencijai ugdyti, vaikų saviraiškai ir kūrybiškumui plėtoti. Vaikai tyrinėja aplinkos daiktus, susipažįsta su jų savybėmis, liečia ir čiupinėja įvairias priemones: teptukus, dažus, kreideles, smėlį, molį, manų kruopas ir kt.
Vaikams sudaroma galimybė dirbti įvairiomis technikomis: piešti ant įvairių paviršių, naudoti pirštukus, teptukus, volelius, štampuoti, tapyti ant apšviečiamo molberto, kurti vaizdus iš birių produktų. Vizualinės raiškos užsiėmimų metu lavėja smulkioji ir stambioji motorika, akies ir rankos koordinacija. Kūryba leidžia vaikams atskleisti savo vidinį pasaulį, nuotaikas, jausmus ir santykį su aplinka bei kitais žmonėmis.

Darželyje įgyvendinama tarptautinė programa „Zipio draugai“, skirta padėti 5-7 metų vaikams lengviau įveikti kasdienius sunkumus, pagerinti emocinę savijautą ir įgyti socialinių bei emocinių gebėjimų. Programa suskirstyta į dalis: „Jausmai“, „Bendravimas“, „Tarpusavio santykių užmezgimas ir nutraukimas“, „Konflikto sprendimas“, „Pasikeitimo ir netekties išgyvenimas“ bei „Įveikiame“.
Taip pat įgyvendinama „Kimochis“ socialinių-emocinių įgūdžių ugdymo programa. „Kimochis“ - tai minkšti žaislai, turintys jausmus, kurie padeda vaikams mokytis atpažinti ir įvardyti jausmus, bendrauti ir valdyti emocijas. Kiekvienas personažas turi savo charakterio savybes, pomėgius ir jausmų kišenėles, kurios padeda kalbėtis apie emocijas.
Ugdymo procese vadovaujamasi svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais: ugdymo(si) ir priežiūros vienovės, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo, vaiko ir mokytojo bendro veikimo, lėtojo ugdymo(si), reflektyvaus ugdymo(si) ir šeimos bei mokyklos partnerystės.
Remiantis ugdymo gairėmis, ikimokyklinio ugdymosi sritys yra penkios: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės ir orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vaikų vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir gebėjimus. Pasiekimai suskirstyti į 18 sričių, kurios užtikrina optimalią vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena ugdymo sritis plėtoja visų šių 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pavyzdžiui, srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“ vaikai mokosi atpažinti sveikus maisto produktus, gaminti maistą, naudotis tualetu, praustis, apsirengti, laikytis saugaus elgesio taisyklių gatvėje ir gamtoje, atpažinti tinkamus ir netinkamus prisilietimus.
Srities „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“ veiklų metu vaikai tyrinėja aplinką, susipažįsta su jos objektais ir reiškiniais, mokosi įvairių pažinimo ir mokymosi būdų. Kūrybinės veiklos kontekstai skatina vaikų vaizduotę, smalsumą, nuostabą, kūrybos laisvę ir džiaugsmą.

Vaikų ugdymasis vyksta įvairiose aplinkose: mokyklos vidaus ir lauko erdvėse, taip pat už mokyklos ribų (parkuose, muziejuose ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesys skiriamas vaikams aktualioms, dėmesį patraukiančioms, iniciatyvas skatinančioms ir estetiškai patrauklioms aplinkoms. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Ypač svarbus yra universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir procesas, kuriame visi vaikai, nepriklausomai nuo jų skirtumų, turi galimybę žaisti, patirti ir ugdytis. Tai skatina vaikų savarankiškumą, gebėjimą rinktis veiklas, priemones ir mokytis vieni iš kitų.
Žaismės kontekstas palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, skatina judesiu, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote ir mintimis tyrinėti save ir pasaulį. Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą.
Kultūrinių dialogų kontekstas padeda vaikams kurti savo individualų tapatumą, dalyvaujant įvairiuose kultūriniuose kontekstuose. Kalbų įvairovės kontekstas kuria palankias sąlygas skirtingiems komunikavimo būdams, žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas atliepia vaikų smalsumą, skatina aplinkos tyrinėjimą ir giliau suprasti objektus, reiškinius bei jų ryšius. Realūs ir virtualūs aplinkų kontekstai papildo realybės patirtis skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.
Kūrybinių dialogų kontekstas sukuria vaizduotę, smalsumą ir nuostabą keliančią aplinką, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, netikėtumą, džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.