Knygų skaitymas nuo gimimo: kelias į ryšį, lavinimą ir atradimus

Ar knygos kūdikiams reikalingos? Vienareikšmiškai taip! Skaitymas nuo pat pirmųjų dienų padeda sukurti ne tik pozityvų santykį tarp vaiko ir knygų ateityje, tačiau ir sustiprina vaiko bei tėvų ryšį.

Kodėl skaitymas nuo gimimo toks svarbus?

Tai vienas iš geriausių būdų lavinti bendravimo įgūdžius, kalbą ir atmintį, plėsti žodyną, skatinti smalsumą, pažinimą, domėjimąsi aplinka. Jeigu kūdikis dar nemoka kalbėti, nesupranta žodžių prasmės - nereiškia, kad jis nesimoko ar kad nesusidomės knygelėmis.

Kuo anksčiau pradedama skaityti ir kuo dažniau skaitoma, tuo didesnė nauda kalbos raidai. Patiems mažiausiesiems svarbu tiesiog girdėti skaitančius ar pasakojančius suaugusiuosius. Ūgtelėjusiems mažyliams, gebantiems sutelkti dėmesį į paveikslėlius, knygelės suteikia galimybę tiesiogiai plėsti žodyną, visą platų pasaulį „sutraukdamos“ į saugų tėčio ar mamos glėbį. Realybėje nesutiktume tigro ar krokodilo ir neturėtume progos jų mažyliui parodyti ir pavadinti, o knygelėje jie ranka pasiekiami.

Moksliniai įrodymai: skaitymas prasideda dar įsčiose

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina tarptautine patirtimi paremtą ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“. Pagrindinis projekto tikslas - užauginti pirmąją Lietuvoje vaikų kartą, kurios skaitymo patirtis būtų prasidėjusi nuo pat pirmų dienų. Skaityti vaikams ir su vaikais yra vertinga, tad nekyla abejonių, jog tėvai gali ir turi skaityti vaikui, kuris pats to dar nemoka.

Esama patikimų mokslinių įrodymų, kad pirmąją knygą savo mažyliui pradėti skaityti verta jau septintą mėnesį nuo nėštumo pradžios. Dar 1986 m. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai Anthony’is J. DeCasperas ir Melanie J. Spence paprašė besilaukiančių moterų paskutiniais nėštumo mėnesiais kasdien garsiai skaityti savo negimusiems mažyliams tą pačią vaikišką knygelę.

Praėjus vos porai dienų po gimimo, mokslininkai davė naujagimiams žįsti čiulptuką, prijungtą prie specialios aparatūros, leidžiančios fiksuoti kūdikių žindimo judesių intensyvumą bei dažnį. Tuomet už jiems neįprastus žindimo judesius kūdikius apdovanodavo per ausines leidžiamu istorijos įrašu. Naujagimiai greitai perprato ryšį tarp žindimo ir garsų ir stengdavosi žinduką žįsti taip, kad ausinėse skambėtų pažįstama istorija, o ne kita, panašių sąskambių, taip pat skaitoma mamos. O kontrolinės grupės naujagimiai, kuriems mamos prieš gimimą neskaitė, vienodai mielai klausėsi abiejų istorijų.

Mamos skaitymo patirtį turėję naujagimiai ne tik atpažino mamos įsčiose girdėtą istoriją, bet ir aiškiai pademonstravo, kad ją mėgsta labiau nei kitas ir yra pasiryžę padirbėti, kad galėtų klausytis jos vėl ir vėl! Nėra teigiama, kad mažyliai suprato istorijos prasmę, tačiau akivaizdu, kad mamos skaitomo teksto patyrimas paliko ženklą jų itin sparčiai besivystančiose smegenyse. Jei skaitomą knygelę įsidėmėjo ir pamėgo net negimę kūdikiai, juo labiau tą geba gimę mažyliai, net jei skaitantiems tėvams tuo metu atrodo, kad jie labiau domisi savo kumštukais ar knygos „skoninėmis savybėmis“.

Kalbos ir pažintinių gebėjimų raida

Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie skaitymo kūdikiams ir mažiems vaikams poveikį jų kalbinių gebėjimų raidai. Kalbos raida tiesiogiai susijusi su kalbine patirtimi: kuo daugiau kalbame su kūdikiais ir kūdikiams, tuo sparčiau gerėja jų kalbos garsų suvokimas, kalbos supratimas, plečiasi žodynas. Nors pirmojo žodžio tėvams iš savo atžalos tenka laukti beveik metus, kūdikio gimtosios kalbos „studijos“, prasidėjusios dar įsčiose, intensyviai tęsiamos tuoj po gimimo.

Svarbu pažymėti, kad ryšys tarp skaitymo ir kalbos raidos nėra paaiškinamas tėvų išsilavinimu ar kitais šeiminiais ar socioekonominiais veiksniais. Jau šešių mėnesių kūdikiai geba efektyviai sukaupti dėmesį į jiems rodomo personažo paveikslėlį, be to, jų dėmesio sutelkimas efektyvesnis, o smegenų žievės atsakas stipresnis, jei kartu girdi personažo pavadinimą, rodo 2018 metais atliktas Charisse’ės B. Pickron ir bendraautorių tyrimas, taigi jie tiesiog „užprogramuoti“ mokytis naujų žodžių iš knygų.

Vaikučiui augant tėvai ima vis labiau išnaudoti knygų siūlomas ugdymo(si) galimybes: įvardija ne tik objektus, bet ir jų savybes (spalvas, dydį, skaičių), aptaria įvykių priežastis ir pasekmes, sieja knygoje pavaizduotus įvykius su vaiko patyrimu. Taip plečiamos vaiko žinios apie pasaulį ir lavinamas loginis mąstymas. Esama įrodymų, kad skaitymas mažiems vaikams siejasi su įvairiais pažintinės raidos rodikliais. Pavyzdžiui, Aislinga Murray ir Suzanne’a M. Egan (2014) nustatė, kad devynių mėnesių kūdikių, kurių tėvai jiems skaitydavo, problemų sprendimo įgūdžiai yra geresni.

Emocinis ryšys ir saugumo jausmas

Vaikiškose knygelėse dažnai vaizduojamos įvairios socialinės ir emocinės patirtys suteikia galimybę vystyti ir mažųjų socialines bei emocines kompetencijas. Bet svarbiausia, kad skaitymas vaikams ir su vaikais - nesvarbu, visai mažais ar jau ūgtelėjusiais, - yra maloni, suartinanti patirtis.

Skaitymo ritualai, kuriuos susikuriame, tokie kaip skaitymas prieš miegą susirangius šalia vaiko jo lovelėje, stiprina mažylio saugumo jausmą. Knygos suteikia galimybę kartu išgyvenant pačias įvairiausias situacijas, tiek jaudinančias ir džiugias, tiek graudžias ar gąsdinančias, geriau pažinti savo vaiką, o jam geriau pažinti mus. Dažnai girdime sakant, kad skaitydami savo vaikui stipriname ryšį su juo, tačiau yra ne visai taip - jis taip pat stiprina ryšį su mumis, nes vaiko ir suaugusiojo sąveika yra abipusė ir skaitymas kartu yra tarsi dviejų partnerių šokis.

Kada pradėti skaityti su mažyliais? Niekada ne per anksti!

skaitaunuogimimo.lt vaikiško e-knygynėlio įkūrėja Ada Vilke dalinasi: „Čia galioja taisyklė - niekada ne per anksti. Skaitymas nuo pirmųjų dienų gali tapti bendravimo ir pažinimo forma, kuomet mažyliui svarbu girdėti artimo žmogaus balsą kuo dažniau.“

Iki gimstant kūdikiui, besirūpindami kūdikio kraitelio ruošimu, skirkite laiko ir išrinkti pirmąją knygą, kurią jam skaitysite. Tai jau savaime labai maloni užduotis, skatinanti įsivaizduoti gimsiantį kūdikį, spėti, kokie bus jo pomėgiai, stiprinanti emocinį ryšį su juo.

Išsirinkite mažiems vaikams skirtą knygelę, kuri jums patiems patraukli, o tekstas malonus ausiai, galbūt tokią, kurią patys mėgote, kai buvote maži. Mama ir tėtis gali išrinkti skirtingas knygas ir kiekvienas savąją skaityti, kad kūdikis vieno ir kito teksto skambesį susietų su mamos ir tėčio balsais.

Kaip skaityti su kūdikiais: patarimai ir rekomendacijos

Nuo gimimo iki šešių mėnesių

Pirmaisiais mėnesiais, kol kūdikis pats dar negali vartyti knygų, nėra labai svarbu, kokia literatūra bus skaitoma. Svarbi pati tartis, intonacija, balso tembras, skaitančiojo veido išraiškos bei mimikos. Ada Vilke rekomenduoja dažniau rinktis eiliuotus tekstus - rimas, pasikartojantys skiemenys veikia raminančiai ir labiau patraukia mažylių dėmesį. Skaitymas nuo pirmųjų dienų gali tapti ne tik lavinamuoju užsiėmimu, bet ir vienu iš svarbių dienos ritualų, kai knygelės vartomos norint nuraminti ar paruošti vaiką miegeliui.

Šiuo laikotarpiu svarbu, kad kūdikis kuo daugiau girdėtų jus kalbant. Vienas iš būdų užtikrinti, kad pokalbių temos neišsektų, - pasitelkti knygas. Nors tokiems mažiukams skaitoma retai, iš tiesų prarandama gera proga praturtinti kūdikio kalbinį patyrimą, kol jo motorinės galimybės dar labai ribotos, tad nereikia rūpintis, kad knyga bus išplėšta Jums iš rankų arba klausytojas viduryje puslapio pabėgs. Kūdikiui dar mažai svarbus knygos siužetas, todėl jis neprieštaraus, jei skaitysite balsu ir savo knygą ar žurnalą. Vis dėlto mažiems vaikams skirtų knygų kalba paprastai būna panašesnė į tokią, kuria mes patys kalbame su kūdikiais: jai būdingas melodingumas, trumpi sakiniai, paprasti žodžiai, aiškūs sąskambiai, ritmai, todėl kūdikiui lengviau sutelkti dėmesį į tokį tekstą. Taip pat verta pradėti pažintį su paveikslėliais, mažiausiesiems tinkamiausi kontrastingų spalvų, aiškių ir paprastų formų, tai stimuliuos kūdikio regimąjį suvokimą.

Nuo šešių mėnesių iki pusantrų metų

Paaugusiam mažyliui vis sunkiau išlaikyti dėmesį vien skaitant jam balsu, nes vaikas pats vis aktyviau ima sekti objektus akimis bei mėgina pažinti aplinką per lytėjimą, bando vartyti knygeles. Tuomet jau reikėtų rinktis vaikiškas knygeles pagal amžių. Ne veltui kūdikiams skirtose knygelėse teksto būna labai mažai arba nebūna iš viso. Skaitymui su mažyliais labai svarbu vizualinis knygelių išraiškingumas, galimybė paliesti, atrasti skirtingas tekstūras, pasislėpusius personažus, pačiam versti puslapius, tyrinėti, o ne tik skaityti tekstą pažodžiui.

Tokio amžiaus kūdikiai jau yra aktyvūs knygų tyrinėtojai ir „ragautojai“. Nuolatiniai mažylio bandymai išplėšti knygą iš rankų tėvų dažnai klaidingai interpretuojama kaip nepasirengimas leisti laiką su knyga, nors iš tiesų terodo smalsumą ir norą būti aktyviu veiksmo dalyviu. Neverta užsibrėžti būtinai perskaityti knygelę nuo pradžios iki galo, nepatirsite frustracijos, jei nusiteiksite knygas tiesiog kartu vartyti, neprisirišdami prie išspausdintos istorijos. Taip pat visi bus labiau atsipalaidavę, jei neteks rūpintis dėl knygos saugumo, todėl geriau rinktis atsparesnes knygas (pavyzdžiui, storais kartoniniais puslapiais ar pagamintas iš tekstilės).

Skaitydami tokias knygeles bendraukite, aptarkite, komentuokite, pasakokite, kas pavaizduota. Stebėkite, kas labiausiai patraukia vaiko dėmesį puslapyje. Net ir šimtus kartų vartant tą pačią knygelę Jūsų pasakojimas niekada nebus visiškai vienodas, todėl mažyliui neatsibos. Maždaug nuo šešių mėnesių kūdikiai demonstruoja vadinamąjį jungtinį dėmesį, kai supranta, kad savo dėmesio objektu galima dalytis su kitu žmogumi, todėl kuo nors susidomėję rodo piršteliu ir seka akimis, kur rodote jūs. Tai reiškia, kad nuo šiol jau skaitote kartu su vaiku, o ne tik jam (net jei skaitymas reiškia tik penktame puslapyje pavaizduoto traktoriuko aptarinėjimą).

Kartu vartydami knygelę vardykite, ką matote, būtinai atkreipkite dėmesį į jo pažįstamus ir mėgstamus objektus, rodykite pirštu, įtraukite vaiką į dialogą - užduokite klausimų ir atliepkite vaiko reakcijas, taip pat patys į tuos klausimus atsakykite („Kas čia miega? Matai, katė miega!“), kurkite trumpus siužetus apie viename puslapyje vykstantį veiksmą.

Kadangi šio amžiaus skaitytojas „skaito“ vaizdus, svarbu atkreipti dėmesį į knygos iliustracijas. Reikėtų vengti itin gausiai piešiniais, spalvomis, blizgučiais išmargintų puslapių, nes tokiame margumyne sunkiau sutelkti dėmesį į konkretų objektą, išskirti jį iš fono. Apskritai, kalbant apie mažų vaikų knygų estetiką verta vadovautis principu „mažiau yra daugiau“. Taip pat mažiau vertingos ir itin stilizuotos, abstrakčios iliustracijos, kurias kūdikiui būtų sunku susieti su realaus pasaulio objektais. Kita vertus, nereikia pulti ir į kitą kraštutinumą ir ieškoti vien tik itin realistiškų paveikslėlių, mažiesiems vertinga patirti, kad yra įvairiausių būdų pavaizduoti, tarkim, šuniuką.

Nuo pusantrų iki dvejų metų

Daugelis tokio amžiaus vaikų, jau turėjusių patirties su knygomis, geba būti pakankamai atsargūs, kad galėtų su tėvais skaityti knygeles įprastais, popieriniais puslapiais. Tai labai išplečia knygų pasirinkimo galimybes, galite rinktis tarp daugybės autorinių Lietuvos ir užsienio kūrėjų knygų. Tokio amžiaus vaikui patiks knygos apie jam pažįstamus objektus ir reiškinius, kasdienius ritualus ar paprastus nuotykius, pavyzdžiui, gyvūnus, maudynes vonioje ar kelionę traukiniu. Tinka eiliuoti tekstai, tekstai su atsikartojimais. Jei teksto nedaug, vos po vieną ar porą eilučių puslapyje, galite pastebėti, kad mažylis jau geba jį atidžiai išklausyti. Kadangi parašytas tekstas perskaitomas kiekvieną kartą vienodai, vaikas skatinamas jį įsidėmėti, lavinama jo girdimoji atmintis.

Jaunesnis nei dvejų vaikas dar, ko gero, nemokės versti knygos puslapių po vieną, tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte tai daryti už jį. Galima paėmus už viršutinio kampo atskirti verčiamą puslapį nuo kitų, o mažylį paskatinti versti puslapį laikant už apatinio kampo. Jei dažnai tai darysite, tikėtina, kad dvejų metų jau gebės tvarkingai versti knygos puslapius savarankiškai, be to, tai puikios smulkiosios motorikos pratybos.

Dvejų-trejų metų

Šio amžiaus vaikai - jau visai rimti skaitytojai, kuriems įkandami kiek ilgesni, sudėtingesni siužetai. Kartu vartant knygelę verta aptarti ir tai, kas lieka tarp eilučių: kodėl ežiukas liūdi, kas supykdė varną, ko nori mergaitė. Tokios diskusijos apie veikėjų vidines psichines būsenas, įrodyta, skatina vaikų socioemocinę raidą. Jei jaučiate, kad vaikas neblogai sutelkia dėmesį klausydamasis, pabandykite paskaityti kiek ilgesnę istoriją be iliustracijų. Nors paveikslėlių knygos labai vertingos dėl to, kad leidžia mažyliui pačiam „skaityti“ ir įsitraukti į aktyvią sąveiką su suaugusiuoju, klausydamasis skaitomos istorijos be iš anksto paruoštų vaizdų jis turi galimybę susikurti savo paties vaizdinius.

Jei to dar nepadarėte, būtinai pradėkite skaityti ar, dar geriau, sekti liaudies pasakas. Mažiausiesiems geriausiai tinka gyvulinės, ritminės pasakos su atsikartojimais - „Dangus griūva“, „Senelio pirštinė“, „Vištytė ir gaidelis“ ir kitos. Nenustebkite, jei iš visos knygų gausos vaikas rinksis ir prašys skaityti vis tą pačią - jam smagu ir vertinga vėl ir vėl girdėti, matyti ir patirti tą pačią knygelę.

Kaip sudominti mažylius knygelėmis?

skaitaunuogimimo.lt vaikiško e-knygynėlio įkūrėja Ada Vilke dalinasi patarimais, kaip skaityti su kūdikiais bei kokias knygeles jiems išrinkti. Štai keletas jų:

• Pažintį su knygelėmis pradėkite po truputį ir nenuvarginkite mažylio - jiems sunku sukoncentruoti dėmesį ilgesniam laikui.
• Nenuobodžiaukite: neužsibūkite viename puslapyje per ilgai, stebėkite vaiką. Jam pradėjus nuobodžiauti - verskite kitą puslapį.
• Rinkitės knygeles pagal vaiko amžių.
• Leiskite vaikui liesti, čiupinėti, vartyti knygas - todėl svarbu pirmųjų knygelių puslapių tvirtumas. Susitaikykite, kad tikrai bus plyšusių puslapių, apkramtytų kampų ir vakarų, kuriuos praleisite tas knygeles „remontuojant“ - toks yra pažinimo kelias ir jis labai svarbus.
• Neskubėkite iš karto užpildyti visą vaiko bibliotekėlę - pradžioje rinkitės skirtingo stiliaus knygeles ir atraskite, kas Jūsų vaikui yra įdomu. Vienam gali patikti stambūs paveikslėliai, kitam - smulkūs piešinukai, dar kitam - būtinos įvairios liečiamos tekstūros puslapiuose.
• Laikykite vaiko knygeles lengvai jam pasiekiamoje vietoje - kad galėtų bet kada pats pasiimti. Jeigu turite knygų plonesniais lapais, kurias labai norite išsaugoti, - jas laikykite atskirai, ištraukite vaikui jau paaugus arba jas vartykite kartu. Tačiau tokių neturi būti dauguma - vaikui reikia leisti tyrinėti pačiam, o dažnai tariamos pastabos „negalima“, „atsargiai“ gali nuteikti neigiamai, atstumiančiai.
• Rodykite pavyzdį! Juk niekam ne paslaptis, kad vaikai mėgsta kopijuoti mus. Taigi, jei mažylis matys tėvus su knyga rankose, natūralu, kad ir vaiko domėjimasis knygomis bus didesnis.

Skaitydami su kūdikiu, laiką su mažyliu ir knyga galite paversti jūsų kasdiene tradicija. Tam užteks 15-30 minučių per dieną. Leiskite vaikučiui pačiam išsirinkti, ką jis norėtų skaityti iš jūsų pasiūlytų dviejų knygelių. Tuomet atkreipkite dėmesį, kaip gi pats vaikas nori skaityti tą dieną: ar pasyviau stebėti ir klausyti jūsų pasakojimo, o gal aktyviai įsitraukti, liesti, vartyti pats, žaisti su knygele. Pagal tai keisis ir jūsų rolė - nuo istorijos vedlio iki pasyvesnio stebėtojo, tik įvardijančio, ką mažylis liečia bei daro.

Pirmųjų metų bibliotekėlė: kaip ją formuoti?

Ada Vilkė pataria: „Rekomenduočiau iš pradžių įsigyti po vieną ar keletą skirtingo tipo knygelių. Jas skaitinėdami su kūdikiu pamatysite, kuriomis labiausiai žavisi mažylis. Tuomet bus lengviau surasti, kuo papildyti pirmąją bibliotekėlę, kad jam būtų įdomu.“

Rekomenduojami knygelių tipai pagal amžių

Bibliotekėlės plėtra ir temų įvairovė

Mažyliui augant jo bibliotekėlėje po truputį atsiras knygelių su daugiau teksto, prasmingu, pamokančiu turiniu, bet vizualinis išpildymas dar ilgai išliks itin svarbus.

Atradę patraukliausius skaitymo būdus bei knygelių formatus, toliau bibliotekėlę plėskite ir formuokite jau pagal temas. Atkreipkite dėmesį, kad dauguma knygų nebūtų, pavyzdžiui, tik apie ūkio gyventojus ar naminius gyvūnėlius. Stenkitės rinktis kuo įvairesnes temas bei objektus: transportas, vaisiai ar daržovės, vandens gyvūnai, gamta, žmonės ir taip iki begalybės.

Turėdami įvairią biblioteką, skaitinius vakare galėsite pasirinkti pagal dieną patirtus nuotykius - prisiminti, ką matėte, atrasti tai knygoje ir beskaitant pasikartoti, geriau suprasti bei įsiminti naujus atradimus. Ne veltui M. Montessori savo ugdymo metodikoje ragino rinktis realų gyvenimą atvaizduojančias ir atitinkančias knygas bei vizualines priemones - jose esančius objektus ar veiksmus vaikai greičiau atpažįsta, perpranta ir sieja su realiu gyvenimu bei savo patyrimais.

Rekomenduojamos knygelės ir projektai

„Skaitau nuo gimimo“ - tai mamos patirties įkvėptas projektas, kuriame knygos vaikams yra kruopščiai atrinktos. Šis projektas siūlo gerai žinomas pasakas vaikams su judančiomis detalėmis, nuostabiomis iliustracijomis ir gražiausiomis istorijomis, kurios bus įdomios tiek vaikams, tiek tėvams.

Be knygelių, „Skaitau nuo gimimo“ yra išleidę ir Lietuvoje jau gerai žinomas korteles vaikams: „Paukščiai“, „Vabzdžiai“, „Miško gyvūnai“, „Kosmosas“. Šios kortelės vaikams pamėgtos ne tik tėvų, bet ir ugdymo įstaigų, vaikų darželių ar bibliotekų.

tags: #knygu #skaitymas #nuo #gimimo

• Išsami informacija apie naujagimių sepsį
• kada pradėti papildomą maistą
• Stilius ir šiluma vaikiškoms movoms
• Priežastys ir sprendimai dėl konfliktų senjorų namuose
• Susipažinkite su tarpdisciplininio meno kūrėju Sigitu Staniūnu