Kiek embrionų galima šaldyti: išsamus vadovas
Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę vaisingumo išsaugojimo būdų, tarp kurių svarbią vietą užima lytinių ląstelių ir embrionų šaldymas. Ši procedūra, atliekama tiek privačiose klinikose, tiek valstybinėse ligoninėse, suteikia vilties ir galimybių tiems, kurie susiduria su nevaisingumo problemomis, planuoja šeimos pagausėjimą vėlesniame gyvenimo etape, ar susiduria su kitomis aplinkybėmis, galinčiomis paveikti jų reprodukcinę sveikatą.
Kas yra embrionų šaldymas?
Embrionų šaldymas - tai procesas, kurio metu laboratorijoje sukurti embrionai užšaldomi ir saugomi ateities naudojimui. Ši procedūra ypač aktuali poroms, kurioms taikomas apvaisinimas in vitro (IVF) metodu. Daugeliu atvejų, atlikus IVF procedūrą, lieka nepanaudotų, tačiau kokybiškų embrionų, kuriuos galima sėkmingai užšaldyti ir panaudoti vėliau.
Pagalbinio apvaisinimo metu sėkmė nėra labai didelė, jeigu Europos vidurkis pagal nėštumo skaičių siekia maždaug 25 proc., o gimdymų vos 15 proc. Vadinasi, vienas iš pagalbinio apvaisinimo 5-6 ciklų yra sėkmingas ir žmonės turėtų būti tam pasiruošę, kad jiems gali tekti kartoti daug kartų šią procedūrą.
Dėl pažangių medicinos technologijų, vaisingumo išsaugojimas tapo realybe daugeliui žmonių, ypač tiems, kurie susiduria su nevaisingumo problemomis ar planuoja šeimos pagausėjimą vėlesniame gyvenimo etape. Viena iš tokių technologijų yra embrionų šaldymas, leidžiantis išsaugoti ląsteles ateities naudojimui.
Embrionai gali būti šaldomi įvairiose stadijose, t. y. esant vienai ląstelei arba ląstelėms pradėjus dalytis. Pagal LR pagalbinio apvaisinimo įstatymą į gimdą galima perkelti ne daugiau 3 embrionų. Kiekvienu atveju sprendimą dėl šaldytinų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju.
Vilniaus universiteto ir Balstogės universiteto ekspertų nuomone, apvaisinamų kiaušialąsčių skaičiaus neribojimas ir pritaikymas individualiai pacientų situacijai užtikrina efektyvų gydymą ir atitinka „auksinį pagalbinio apvaisinimo technologijų standartą“. Tokia praktika taikoma daugumoje ES valstybių narių.
Kada rekomenduojamas embrionų šaldymas?
- Jei po perkėlimo in vitro apvaisinimo metu liko nepanaudotų sveikų embrionų.
- Jei šeimoje yra buvę ankstyvos menopauzės.
- Jei yra mažai kiaušinių atsargų.
- Jei bus taikomos medicininės intervencijos, kurios gali turėti įtakos kiaušinėlių rezervui (chirurginė intervencija, chemoterapija, radioterapija ir kt.).
- Prieš operaciją, ypač besilaukiančioms motinoms, kurioms bus atlikta operacija dėl endometriomos (šokolado cistos).
- Jei pora negalvoja turėti vaikų dabar, bet nori turėti vaikų ateityje, rekomenduojama embrionus užšaldyti.
Taip pat embrionų šaldymas naudojamas kaip sėkmės didinimo būdas, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti „gimdos poilsį“ po hormoninės stimuliacijos arba planuojant genetinę embrionų diagnozę.
Embrionų šaldymo privalumai ir trūkumai
Pagrindiniai privalumai:
- Galimybė išvengti rizikos, susijusios su kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromu.
- Tausojama moters sveikata, nes keliant atšildytus embrionus nereikia stimuliuoti kiaušidžių hormonais.
- Didėja procedūros sėkmės procentas ir optimizuojami kaštai.
- Suteikia galimybę susilaukti daugiau vaikų iš vienos kiaušidžių punkcijos.
Trūkumai ir rizikos:
- Ne visi užšaldyti embrionai išgyvena atšildymo procesą.
- Kiaušialąsčių šaldymas yra labiau eksperimentinis nei embrionų šaldymas.
- Kiaušinėlių paėmimo metu gali pasireikšti nepageidaujami šalutiniai poveikiai, susiję su hormonų terapija ir anestezija.
Sėkmingam šaldymo ir atšildymo procesui svarbiausi yra naudojamas metodas (pvz., vitrifikacija - greitojo šaldymo metodas, kurio metu nesusidaro ledo kristalai), technologinė įranga ir embriologų patirtis. Dėl šių veiksnių, skirtingose klinikose gydymo sėkmės rodikliai gali labai skirtis.
Vaisingumo išsaugojimas onkologiniams pacientams
Visame pasaulyje onkologinės ligos vis dažniau diagnozuojamos jauno amžiaus asmenims. Ankstyvoji diagnostika ir pažangus gydymas ženkliai gerina šių pacientų išgyvenamumą, tačiau dažnai jie susiduria su nevaisingumo problema. Vaisingumo išsaugojimo būdai, tokie kaip lytinių ląstelių ar audinių šaldymas, gali padėti šiems pacientams turėti biologinių vaikų ateityje.
Prieš pradedant antinavikinį gydymą, jauniems asmenims galima pasiūlyti įvairių vaisingumo išsaugojimo būdų:
- Kiaušidžių funkcijos slopinimas gonadotropiniais preparatais.
- Kiaušidžių transpozicija prieš radioterapijos kursą.
- Kiaušidės ir sėklidės audinio, spermatozoidų, kiaušialąsčių ar embrionų užšaldymas.
Spermos šaldymas - procedūra, leidžianti išsaugoti spermatozoidus gyvybingus ilgą laiką, naudojant specialias apsaugines chemines medžiagas (krioprotektorius). Tai ypač svarbu vyrams, kurių vaisingumą gali paveikti priešvėžinis gydymas.
Kiaušialąsčių šaldymas, panaudojant krioprotektorius, leidžia išsaugoti kiaušialąstes ilgą laiką. Nors kiaušialąstės yra jautresnės užšaldymui nei embrionai, jos gali būti sėkmingai saugomos audinių ir lytinių ląstelių bankuose 10 ir daugiau metų.
Embrionų šaldymas - vienas iš būdų vaisingumui išsaugoti. Pacientams, sergantiems sunkiomis ligomis, gali būti atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros prieš gydymą, sukuriami embrionai, kurie vėliau užšaldomi ir saugomi ilgą laiką.
Reprodukcinių audinių šaldymas (kiaušidžių ar sėklidžių audinys) dažniausiai siūlomas jauno amžiaus asmenims, kuriems diagnozuota onkologinė liga. Taikant pažangias biotechnologijas, šie audiniai gali būti užšaldomi ir saugomi ultražemoje temperatūroje, o vėliau, ligos remisijoje, grąžinami į organizmą (reimplantuojami).
Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymas ir embrionų šaldymas
Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos nuo 2017 m., kai buvo priimtas LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja lytinių ląstelių ir embrionų šaldymą bei saugojimą.
Nuo 2022 m. liepos mėn. įsigaliojo pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos embrionų šaldymas ir jų saugojimas pirmiesiems dviems metams nevaisingumo problema susiduriančioms poroms kompensuojamas iš valstybės biudžeto. Vėliau, dar aštuonerius metus, užšaldyti embrionai gali būti saugomi sutuoktinių (partnerių) lėšomis.
Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad vienu metu į moters organizmą negali būti perkeliama daugiau kaip trys embrionai. Jei pacientas nusprendžia nebesaugoti embrionų, jie, gavus sutikimą, gali būti perduoti nuolatiniam saugojimui, vadovaujantis LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymu. Tai užtikrina, kad biologinė medžiaga būtų panaudota atsakingai.
Taip pat svarbu pažymėti, kad lytinių ląstelių donorystės draudimas, numatytas įstatyme, yra siejamas su etiniais ir socialiniais aspektais, įskaitant vaiko teisę žinoti savo tėvus ir išvengti galimų genetinių ligų plitimo.
Sėkmės rodikliai ir pasirinkimo svarba
Nors embrionų šaldymas ir atšildymas yra pažangi procedūra, jos sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių: naudojamo metodo, technologinės įrangos ir embriologų patirties. Todėl renkantis kliniką labai svarbu pasidomėti jos patikimumu ir sėkmės rodikliais.
Vienas iš svarbių rodiklių yra kumuliacinis nėštumų dažnis (knd), kuris skaičiuojamas įvertinant pastojimų skaičių ir kiaušidžių punkcijų skaičių. Geri embrionų šaldymo-atšildymo rezultatai ženkliai didina pastojimo galimybę ir procedūros sėkmės procentą, taip pat optimizuoja pagalbinio apvaisinimo procedūros kaštus.
Remiantis gauta informacija, lyginant kūdikius, gimusius su šaldytu embrionu, įgimtų anomalijų dažnis nesiskiria su kitais. Tai rodo, kad šaldytų embrionų naudojimas yra saugus ir efektyvus būdas susilaukti vaikų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
