Nevaisingumas - tai medicininė būklė, apibūdinama kaip negalėjimas pastoti per vienerius reguliaraus lytinio gyvenimo metus nenaudojant jokių kontraceptinių priemonių. Pasaulio sveikatos organizacija nevaisingumą laiko liga, kuri gali būti dviejų formų: pirminis nevaisingumas, kai moteris niekada nebuvo pastojusi, ir antrinis, kai nėštumas buvo patirtas, neatsižvelgiant į jo baigtį. Manoma, kad nevaisingumas šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų.
Kada verta kreiptis į specialistus?
Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau, arba jei moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė. Taip pat į specialistus būtina kreiptis, jei žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pavyzdžiui, sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, endometriozė, kiaušintakių patologija ar vyro spermos rodiklių pakitimai.
Išsamūs vaisingumo tyrimai
Tiriami abu partneriai, o tyrimus rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę specialistai. Pagrindiniai diagnostikos etapai:
- Spermograma: leidžia įvertinti spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę.
- Kiaušintakių pratekamumo tyrimai: pasitelkiant ultragarso ar rentgeno įrangą nustatomi galimi užakimai bei pažeidimai.
- Hormonų tyrimai: atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis, nustatomi ovuliacijos sutrikimai ar skydliaukės ligos.
- Endoskopinės operacijos: histeroskopija ir laparoskopija atliekamos tiek diagnostiniais, tiek gydymo tikslais.
Pagalbinio apvaisinimo metodai
Kai natūralus pastojimas neįmanomas, taikomi pagalbinio apvaisinimo būdai. Pagal tai, kur įvyksta apvaisinimas, jie skirstomi į dvi grupes:
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Tai pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra, atliekama natūraliame cikle arba stimuliuojant vaistais. Specialiai paruošta vyro sperma suleidžiama tiesiai į moters gimdą. Procedūra nereikalauja nejautros ir dažnai atliekama ambulatoriškai.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Viena pažangiausių procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas esant kiaušintakių nepratekamumui, ovuliacijos sutrikimams ar endometriozėms.
Pažangios laboratorinės procedūros
- ICSI: kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas atrinktas spermatozoidas.
- PICSI: ICSI atmaina, skirta atrinkti fiziologiškai brandesnius, genetiškai kokybiškesnius spermatozoidus.
- TESA: spermos išgavimas tiesiai iš sėklidžių audinio, kai ejakuliate nėra spermatozoidų.
Kaip veikia apvaisinimas in vitro (IVF)? Žingsnis po žingsnio paaiškinimas
| Nevaisingumo priežastis | Dažnis (apytikslis) |
|---|---|
| Kiaušidžių patologija | 30-40% |
| Kiaušintakių patologija | 30-40% |
| Spermos patologija | 26% |
| Endometriozė | 10% |
Vaisingumo išsaugojimas
Šiuolaikinė medicina leidžia išsaugoti vaisingumą net ir tada, kai gresia jo praradimas, pavyzdžiui, prieš onkologinį gydymą. Vyrų vaisingumui išsaugoti taikomas lytinių ląstelių arba sėklidžių audinio šaldymas. Moterims siūlomas kiaušialąsčių, embrionų arba kiaušidžių audinio šaldymas (vitrifikacija). Šis metodas leidžia užšaldyti ląsteles ar embrionus, išsaugant jų gyvybingumą ateičiai be ledo kristalų susidarymo.
Kiekviena pora yra unikali, todėl gydymo procesas prasideda nuo nuoširdaus pokalbio ir individualaus plano sudarymo. Svarbu atsiminti, kad nevaisingumo gydymas yra jautrus procesas, todėl dėmesys skiriamas ne tik medicininiams aspektams, bet ir emocinei bei psichologinei poros būklei.
tags: #kas #gydo #nuo #nevaisingumo