Karolio Grigalausko gimimo metai ir jo ryšys su istorija
Nors tiesiogiai Karolio Grigalausko gimimo metai nėra nurodyti pateiktoje medžiagoje, yra informacijos, kuri gali būti su juo susijusi. Tai apima jo, kaip UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“ vadovo, veiklą, taip pat platesnį kontekstą, susijusį su Lietuvos istorija, ypač tremtimis ir represijomis.
Trėmimų ir represijų kontekstas
1948 m. gegužės 22 d. Lietuvoje įvyko vienas didžiausių trėmimų, kurį okupacinė valdžia vadino „Pavasario“ operacija. Šios operacijos metu buvo ištremta 105 000 žmonių. Viena iš tolimiausių tremties vietų buvo Igarka Sibiro Užpoliarėje. Nustatyti tikslų tremtinių skaičių, patekusį į Igarką ir jos apylinkes, yra sudėtinga. Siekiant tai patikslinti, buvo sudaryti Igarkos tremtinių, gavusių reabilitacijos pažymas Lietuvoje, vardiniai sąrašai, padaryti išrašai iš tremtinių, įdarbintų Igarkos Miško pramonės kombinate, nepilno abėcėlinio sąrašo, taip pat iš Igarkos Civilinės metrikacijos skyriaus archyvo.
Kolekcionuojant medžiagą apie tremtinių skaičių, buvo kaupiami ir tremtinių prisiminimai, atspindintys dalį to, ką teko patirti tremties metu. Daugelis, ypač vaikai, lengviau prisitaikė prie tremties gyvenimo sąlygų, o kai kuriems didesnę įtaką padarė tarybinė mokykla.
Pasakojimai apie tremtį atskleidžia patirtas skriaudas, kurias net ir praėjus 50 metų laikas nepajėgė užgydyti. Tremtiniai nepamiršta 11 metų praleistų toli nuo tėvynės, amžino įšalo žemėje Igarkoje, Krasnojarsko krašte. Patirtos skriaudos neatlygina joks reabilitavimas, nesugrąžinama sveikata ir jaunystė, o tremtinės dalia lieka iki gyvenimo pabaigos.
Rusų rašytojas Maksimas Gorkis teigė, kad žmonės neprivalo atleisti skriaudos. Reabilitavimas yra formalus aktas, tačiau iki šiol nepripažinta nusikalstamą akciją vykdžiusių pareigūnų kaltė, nėra jokio jų atgailos žodžio. Pažymose likę įrašai „be turto grąžinimo“, „be teisės grįžti į tėviškę“ ir „be teisės gyventi Lietuvos TSR“ tik didina skriaudą.
Tylėti negalima, reikia atvirai kalbėti apie sulaužytus gyvenimus, apie nužudytuosius, apie nuo bado mirusius vaikus ir suaugusius, apie laisvo žmogaus pavertimą vergu. Neteisybė, sadizmas, tironija, vagystės, žmogžudystės - tai realybė, su kuria susidūrė daugelis.
Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto represijų Lietuvoje tyrimo centras, Lietuvos gyventojų genocido I tome pateikė dokumentų apžvalgą, kuri padeda suprasti, į kokią sudėtingą padėtį pateko Lietuvos gyventojai, kai nuo 1941 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuva buvo okupuota ir jos teritorijoje veikė svetimos valstybės primesti įstatymai.
Pateikiami konkretūs pasakojimai apie represijas: Adomas Adžijauskas rado sužeistą sūnų, kuris pakeliui į ligoninę mirė, o jo laidotuvės buvo sutrikdytos stribų. Kūčių dieną rusų kareiviai ir liaudies gynėjai suėmė ir kankino vyrą ir jo brolį, o vaikus išmetė į sniegą. Kitoje istorijoje pasakojama apie rusų kareivių „garnizono“ įvykdytą sodybos sudeginimą ir šeimos apšaudymą. Taip pat aprašomas liaudies gynėjų brutalumas prieš vyrus, kurie buvo žiauriai kankinami ir palikti miške. Kiti pasakojimai atskleidžia šeimos narių areštus, išvežimą į Sibirą ir mirtis. Minimas Aleksandro Venslovo, buvusio seniūno, suėmimas ir nušovimas. 1948 m. gegužės 22 d. buvo suimtos seserys ir broliai, kurie tuoj pat išvežti. Kostas Rimavičius, partizanų būrio vadas, buvo žiauriai kankinamas ir paliktas negyvas vidury kiemo. Pasakojama apie stribų savivalę, kai jie šaudė į vaikus, lipančius į obelį, paralyžiuodami juos. Minimas Kazys Grybas, įkalintas už atsisakymą vaišinti stribus. Jonas Žemaitis, 1944 m. suimtas, 1946 m. išteisintas. Jonas Bernatavičius, 1946 m. suimtas, 1948 m. paleistas ir tais pačiais metais su šeimos nariais išvežtas į Sibirą, mirė Igarkoje. Vienas iš pasakojimų apie tremtį į Tolimąją Šiaurę, į Igarką, 1948 m. Minimi žuvę broliai ir kalėjime miręs trečias brolis. Stribai nušovė pusbekonius ir atėmė riešutus. Gimimas valstiečio šeimoje, tėvo mirtis, senelio mirtis, dviejų dėdžių, buvusių partizanų, žūtis. Boleslovas Motiejūnas žuvo miške, jo sesers vyras Medardas Narkevičius buvo įkalintas ir sušaudytas. Du broliai nušauti stribų, trečias grįžęs į tėvų namus taip pat nušautas. Senelis, motina ir brolis 1948 m. išvežti, senelis mirė Igarkoje, motina - 1952 m. Pasakojama apie Alfonsą Kazlauską, kuris buvo pašautas ir pribaigtas prie upelio. Bronius Gvozdas, sužeistas stribų, pabėgo iš ligoninės.
Karolio Grigalausko profesinė veikla
Karolis Grigalauskas yra UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“ vadovas. Įmonės registracijos adresas yra Baltijos pr. 40, LT-93239 Klaipėda. Įmonės kodas - 110740441, PVM mokėtojo kodas - LT107404410. Pagrindinės įmonės veiklos sritys apima vandens transportą, automobilių parkavimą, keleivių pervežimą ir logistikos paslaugas. Šiuo metu įmonėje dirba 10 darbuotojų.
UAB „Baltic transline“ yra tarptautinių krovinių gabenimo kompanija, veikianti nuo 2000-ųjų metų. TWB Logistics siūlo transporto logistikos ir sandėliavimo paslaugas. Breitto yra logistikos įmonė, įsikūrusi Lietuvoje, turinti daugiau nei 12 metų patirtį ir veikianti 50 šalių.
Informacija apie įmonių vadovus ir jų verslo sąsajas yra viešinama rekvizitai.lt. Naudojantis šia informacija, tampama savarankišku duomenų valdytoju, kuriam taikomi ES reglamento Nr. 2016/679 (BDAR) reikalavimai.
Asmenys ir jų ryšiai su istorija
Pateiktoje medžiagoje minimi įvairūs asmenys, kurių likimai susiję su Lietuvos istorijos skaudžiais įvykiais:
- Karolis Grigalauskas: UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“ vadovas.
- Adomas Adžijauskas: Jo sūnus Juozas žuvo.
- Viktoras, Petras, mažiausioji dukra: Kankinti ir išmesti į sniegą.
- Adomas Riklickas: Jo šeima patyrė represijas.
- Petras Repečka, Petras Žvirblis, Matas Kanapienis, Karolis Pociūnas, Stasys Kanapienis, Karolis Kanapienis: Išvaryti ir nužudyti.
- Zuzana ir Pranciškus Vabalai: Jų sūnus Antanas nužudytas, tėvas areštuotas ir išvežtas, kitas sūnus Pranas žuvo armijoje.
- Aleksandras Venslovas: Buvo seniūnas, suimtas ir nušautas.
- Antanina, Zuzana, Augustinas, Kazimieras: Suimti ir išvežti.
- Kostas Rimavičius: Partizanas, žuvo ir buvo kankinamas.
- Kairienė su dukra: Ištremtos į Sibirą.
- Kazys Grybas: Įkalintas už atsisakymą vaišinti stribus.
- Jonas Žemaitis: Suimtas, vėliau išteisintas.
- Jonas Bernatavičius: Suimtas, paleistas ir išvežtas į Sibirą, mirė Igarkoje.
- Vaclovas, Albinas, Juozas: Broliai, du žuvo, vienas mirė po kalėjimo.
- Boleslovas Motiejūnas: Partizanų būrio vadas, žuvo miške.
- Medardas Narkevičius: Įkalintas ir sušaudytas.
- Juozas Naraškevičius: Vienas iš penkių partizanų, rastų nužudytų.
- Henrikas: Nuteistas už pasikėsinimą nužudyti stribą.
- Elena Pociūnaitė, Bronė Sadauskaitė: Jaunos merginos, nuteistos karo tribunolo.
- Antanas Pažereckas, Jonas Pažereckas, Stasys Pažereckas: Trys broliai, nušauti stribų.
- Alfonsas Kazlauskas: Pašautas ir pribaigtas prie upelio.
- Bronius Gvozdas: Sužeistas stribų, pabėgo iš ligoninės.
Šie asmenys ir jų istorijos atspindi didžiulį skausmą ir neteisybę, patirtą daugelio Lietuvos gyventojų sovietinės okupacijos metais.
Nors Karolio Grigalausko gimimo metai tiesiogiai nenurodyti, jo, kaip verslo vadovo, profesinė veikla ir ryšys su Klaipėdos uostamiesčiu leidžia jį sieti su šiuolaikine Lietuva, kurios istorija yra neatsiejama nuo praeities išgyvenimų.
tags: #karolis #grigalauskas #gimimo #metai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
