Karas, tiek dideli konfliktai tarp tautų, tiek kasdienės kovos asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, dažnai yra prastai valdomo pykčio ir negatyvių emocijų pasekmė. Tačiau jis taip pat ir gimdo dar daugiau pykčio, sukurdamas uždarą ratą. Šventieji raštai nuo seno perspėjo apie visuotinius sukrėtimus, kuriuose pyktis ir nesantaika vaidina pagrindinį vaidmenį.
Biblija perspėja: „Rūstaukite ir nenusidėkite.“ Šie žodžiai pabrėžia, kad nors pyktis gali būti natūrali emocija, svarbu, kad ji neperaugtų į nuodėmę ar destruktyvius veiksmus. Yra aiškiai pasakyta: „O Aš jums sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi’, turės stoti prieš sinedrioną.“ Tai rodo, kad net mintyse ar žodžiuose išreikštas pyktis turi rimtų pasekmių. „Liaukis nirtęs ir palik rūstybę,“ - skatina mus atsižadėti niokojančių emocijų.

Gyvenime susiduriame su įvairiomis negatyviomis apraiškomis: „pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai.“ Dėl šių ir kitų neklusnumo apraiškų „ateina Dievo rūstybė neklusnumo vaikams.“ Šventieji raštai taip pat perspėja apie didelius sukrėtimus ir karus, kurie kyla iš žmonijos nesutarimų:
Visa tai veda prie kančios: „Tada jus atiduos kankinti ir žudyti.“ Tačiau net ir didžiausių išbandymų akivaizdoje, dvasinis mokymas skatina nebijoti tų, kurie gali sunaikinti kūną, bet ne sielą: „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos.“
Šiuolaikiniame pasaulyje konfliktų ir nesantaikos apraiškos dažnai pasiekia mus per žiniasklaidą, kartais sukeldamos stiprias neigiamas emocijas. „Jeigu informacija be naujienų ir spalvotų iliustracijų ar kadrų dar ir turėtų kvapą, paskutinės metų žinios apie sveikatos sistemą riestų nosį ir net verstų bėgti iš kambario.“ Tai parodo, kokia stipri neigiama energija gali sklisti iš visuomenės problemų. Pavyzdžiui, „atleista iš darbo slaugė dejuoja, kad dėl mažo atlyginimo namo nešdavusi nuo tuberkulioze sergančių pacientų atlikusią duoną, batoną ir maisto likučius.“ Tokios situacijos gimdo neviltį ir pyktį. Korupcija yra dar viena opi problema, provokuojanti visuomenės pasipiktinimą.

Nors „net 70 proc. teigia, kad kyšių nedavė ir neduos,“ problemos gylis slypi kitur. „Atsidėkodamas medikui vokeliu, jeigu nėra prievartaujamas, sveikatos ieškotojas to niekada nevadina kyšiu ir jokia korupcija.“ Tai leidžia korupcijai egzistuoti ir kurstyti pasipiktinimą tais, kurie bando išsireikalauti tai, kas, jų manymu, priklauso. Tokie žmonės „piktu žviegimu bando išsireikalauti visko, kas, jo manymu, priklauso, tikrai skųs.“
Liūdina ir tai, kad visuomenėje gaji „sovietinė genetika“, kur „kuo žmogus daugiau pasiekęs profesijoje, versle, pagaliau yra gražus ar nori dainuoti, tuo daugiau nekenčiamas.“ Čia „doras - tai ta seselė, kuri batoną vaikams į namus neša. O blogas, kuris dešimt tūkstančių uždirba.“ Toks vertybių iškraipymas sukuria susiskaldymą ir pavydą. „Šventasis karas su korupcija gali atsigręžti antru galu,“ - tai reiškia, kad per agresyvūs, bet neišmintingi kovos metodai gali sukelti dar daugiau problemų, jei neatsižvelgiama į gilesnes priežastis.

Kyla klausimas: „Taigi ko stebėtis, jeigu griaudžiant antikorupciniams šūkiams sveikatos traukinys pukšėdamas juda senais bėgiais.“ Tai iliustruoja, kad vien šūkiais ir „karu“ su problemomis jų neišspręsime. Reikia gilesnio supratimo ir transformacijos.
Gurudevas Šri Šri Ravi Šankaras moko, kad „Jūsų protas yra jūsų vergijos priežastis, ir tik jūsų protas gali jus išvaduoti.“ Tai reiškia, kad mūsų vidinis būvis yra tiesiogiai susijęs su proto valdymu. „Jeigu jūsų protas yra laimingas, bet kokioje veikloje jūs patiriate laimę. Bet jei jūsų protas yra paniūręs ir apsunkęs, tuomet atrodo, kad niekas nekelia susidomėjimo.“

Dažnai pasitenkinimo ieškome išoriniuose dalykuose, bet „niekas negali suteikti jums pasitenkinimo, nes jūs patys esate pilnatvė.“ Protas, maitinamas iliuzijų, „nori kažko, ko nėra šalia. Norisi kažko neįmanomo.“ Tai vadinama Maja - iliuzija. Jis kaip „muskuso elnias, kuris vaikšto po mišką, ieškodamas kvapo šaltinio,“ kai iš tikrųjų kvapas kyla iš jo paties. Šis nuolatinis išorės siekimas ir nepasitenkinimas yra daugelio konfliktų ir pykčio priežastis.
Mūsų suvokimas formuoja realybę. „Taip, kaip mes suvokiame žmones, toks tampa mūsų pasaulis.“ Sanskrito patarlė „Yatha Drishti, Tatha Srishti“ reiškia: „Kaip matai pasaulį, tokiu jis tau ir tampa.“ Jei matome pasaulį pilną „baisių žmonių“, su jais ir susidursime. Tačiau „jei matysite pasaulį kaip vietą su pilna gerų žmonių, tuomet net ir pačiame didžiausiame nusikaltėlyje įžvelgsite malonų žmogų. Jūs tai tiesiog atpažinsite.“ Šis požiūris yra raktas į taikos ir ramybės kūrimą.
Norint įveikti pyktį ir konfliktus, pirmiausia reikia perimti savo proto valdymą. Gurudevas Šri Šri Ravi Šankaras pabrėžia: „Jūs turėtumėte vairuoti protą, o ne protas jus. Išmintis įgalina jus valdyti protą.“ Tai reiškia, kad svarbu ne „atiduoti savo gyvenimo valdymo į kieno nors kito rankas,“ nes tada prarandame laisvę, meilę ir atjautą.

Meditacija yra galinga priemonė proto valdymui. „Meditacija nėra koncentracija ir nekontroliuokite savo minčių. Tiesiog apkabinkite kiekvieną ateinančią mintį.“ Ši praktika padeda mintims išnykti, nes „mintys bijo jūsų, tačiau, jei jas apkabinate, kviečiate jas - jos visos išnyks.“ Meditacija padeda atsipalaiduoti, suteikia energijos, ugdo kūrybiškumą, sukuria entuziazmą ir džiaugsmą. Galiausiai, „penktasis meditacijos žingsnis yra nenusakomas. Jūs jaučiate vienybę su visa visata.“
Kai jaučiamės įskaudinti, svarbu suprasti karmos dėsnį: „Kai jūs būnate įskaudinti, tai yra jūsų karma. Turbūt kažkada ką nors įskaudinote, todėl dabar tai sugrįžo jums. Niekas nevyksta be priežasties.“ Jei pripažįstame savo atsakomybę už kančią, tampame laisvi. „Aukščiausia atleidimo forma yra suvokti, kad kitas padarė klaidą dėl nežinojimo ir atjausti jį.“ Taip pat, „jei tavo priešininkas alkanas, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį.“
Neigiamas mintis, kurios dažnai veda į pyktį, galima įveikti praktiniais metodais:

Taip pat svarbu gyventi ne tik sau. „Jei jūsų laimė sutelkta į save, jausitės išsekę ir pavargę. Bet jei esate laimingi, darydami kitus laimingus, tokia laimė tiesiog augs.“ Tarnystė (seva) kitiems padeda įveikti net savižudiškas mintis. „Leiskite man nustoti galvoti tik apie save. Pažiūrėkime, kuo galiu būti naudingas.“
Svarbiausia yra suprasti, kad „jumyse yra kažkas, kas nesikeičia, o tai yra visų pokyčių atskaitos taškas.“ Tai yra siela, nekintantis mūsų esybės aspektas. „Visi šie žmogiškieji kūnai yra skirtingi, tačiau yra tas pats energijos laukas, protas, kuris teka per kiekvieną.“ Suvokimas, kad „yra tas pats dalykas, kuris yra kiekviename,“ veda į gilią ramybę ir vienybės jausmą. „Yra tik vienas Dieviškumas, kuris išreiškia save daugeliu būdų, per daugelį žmonių, daugeliu nuotaikų, daugeliu spalvų. Tai viena šviesa. Jei tai suvoksime, mūsų širdyse įsivyraus labai gili ramybė, pasitikėjimas ir tikėjimas, kad niekas negali mūsų supurtyti.“