Masažai vaikams: taisyklingas kūdikio masažas ir mankštos kūdikiui - labai svarbu! Kūdikio mankšta svarbi, kad jo motorinė raida vyktų pagal jo amžių. Mankšta ir masažas rekomenduojamas kiekvienam mažyliui, juk poreikis judėti yra įgimtas ir matomas nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Reguliariai mankštinami mažyliai jau šeštą gyvenimo mėnesį aktyviai vartosi, turi tvirtus šoninius liemens raumenis ir geba savarankiškai sėdėti. Moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp liemens raumenų tvirtumo ir sklandžios kalbos motorikos.
Kineziterapija ir masažai kūdikiui taikomi, jei pasireiškia tam tikri motorinės raidos sutrikimai ar vėlavimai. Pavyzdžiui, šios priemonės yra būtinos, jei kūdikio kūnelis suglebęs arba įsitempęs, kūdikis pastoviai irzlus, kūdikis blogai kelia galvą vyresniame nei 3 mėnesiai amžiuje. Taip pat, jei 7 mėnesių kūdikis nesivarto, 7,5 mėnesių savarankiškai kūdikis nesėdi tiesia nugara, 8 mėnesių kūdikis negali savarankiškai atsisėsti, o 9-10 mėnesių kūdikis nešliaužioja arba šliaužioja netaisyklingai. Kineziterapija padeda ir tuo atveju, jei 10-12 mėnesių kūdikis neropoja.
Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Devynių mėnesių kūdikio raida yra itin įdomus ir reikšmingas etapas tiek vaikui, tiek tėvams. Šiuo metu mažylis tampa vis savarankiškesnis, labiau bendrauja, domisi aplinka ir rodo stiprius emocinius ryšius su artimiausiais žmonėmis. Devynių mėnesių amžiaus kūdikis paprastai jau turi pakankamai išvystytus raumenis, kad galėtų atlikti daugybę koordinuotų judesių. Svarbu sudaryti mažyliui saugią erdvę, kurioje jis galėtų laisvai ropoti ir tyrinėti.
Šiame etape kūdikio protinė veikla tampa vis pažangesnė. Jis pradeda suprasti kasdienius veiksmus, atpažįsta objektų paskirtį, o kartais net bando imituoti tėvų elgesį. Jis pradeda suprasti paprastas priežasties ir pasekmės sąsajas. Devynių mėnesių kūdikis intensyviai mokosi kalbos pagrindų. Jis pradeda tarti daugiau skiemenų, kombinuoja garsus ir bando atkartoti tėvų kalbą. Tėvai turėtų kuo dažniau kalbėtis su kūdikiu, skaityti jam knygeles su paveikslėliais, dainuoti lopšines ir skatinti atsakomuosius garsus.
Devynių mėnesių mažylis labai prisiriša prie artimų žmonių. Jis gali rodyti nerimą, kai tėvai pasišalina - tai vadinama atsiskyrimo baime ir yra visiškai normali raidos dalis. Kūdikis pradeda rodyti emocijas sąmoningiau: džiaugiasi, juokiasi, kartais nusivilia ar supyksta. Tėvams naudinga skirti daug dėmesio emociniam bendravimui: apkabinti vaiką, kalbėtis, džiaugtis jo pasiekimais. Šiame amžiuje kūdikio mityba tampa įvairesnė. Paprastai jis jau yra pradėjęs ragauti kieto maisto ir palaipsniui plečia savo meniu. Miegas vis dar labai svarbus - kūdikis miega vidutiniškai 13-15 valandų per parą, įskaitant dienos miegus.

Devintojo mėnesio pabaigoje kūdikis turi gebėti atlikti šiuos pagrindinius psichomotorinės raidos įgūdžius:
Kūdikio guldymas ant pilvuko yra itin svarbus jo raidai. Kai kuriems mažyliams tai teikia džiaugsmo ir labai mėgsta žaisti gulėdami ant pilvukų, kiti reiškia didžiulį nepasitenkinimą šia padėtimi. Nenustokite bandyti! Yra daugybė dalykų, kuriuos galite padaryti, siekdami padėti savo kūdikiui patogiai įsitaisyti ir net smagiai leisti laiką šioje padėtyje. Pradėkite lėtai, neskubėkite.
Dauguma kūdikių pradeda ropoti nuo 7 iki 10 mėnesių. Tačiau kiekvienas vaikas vystosi skirtingai. Kai kurie gali iš karto bandyti stotis ir praleisti ropojimo etapą. Šliaužimas į priekį sulenktomis rankomis ir alkūnėmis yra tipiška šliaužimo forma. Kita kūno dalis tempiama pagrindu iš paskos. Kojos dažniausiai beveik ištiestos, tačiau kartais neryškūs pakaitomis abiem kojomis atliekami judesiai gali padėti šliaužti. Iš pradžių šliaužiant dažniausiai krypstama į šoną (slenka ratu), o vėliau pajudama į priekį. Šliaužimo fazė paprastai būna trumpa; ilgesnį laiką (daugiau kai 2 mėnesius) užsitęsia dažniausiai vaikams, turintiems motorinės raidos sutrikimų.

Devynių mėnesių kūdikis mažiausiai 1 minutę laisvai sėdi. Galva pakelta, nugara ištiesta iki juosmens, kojos - praskėstos ir daugiau ar mažiau sulenktos. Kūdikis prarasdamas pusiausvyrą, gali ją išlyginti, greitai pasiremdamas rankomis į visas puses. Nuo 5,5 mėnesio kūdikį galima sodinti. Rekomenduojama lavinti įstrižinius pilvo raumenis ir mokinti atsisėsti iš šoninės padėties. Paguldykite kūdikį ant nugaros, paimkite vieną ranką ir kelkite jį per šoną, skatindami remtis kūdikį kita ranka. Labai svarbu išlaikyti atramos taškus: peties, alkūnės, riešo sąnariai. Tvirčiau sėdintį kūdikį sodinkite ant savo kojos ir pasukite savo pėdą į vidų ir išorę.
Prilaikomas už rankų, vaikas mažiausiai pusę minutės stovi, visiškai išlaikydamas savo kūno svorį. Vystantis stovėjimo reakcijai, lygiagrečiai silpnėja kojų griebimo refleksas. Jei 9 mėnesių kūdikis vis dar dažniausiai stovi ant pirštų galų, ar kryžiuoja kojas, tuomet vertėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu, neurologu, šeimos gydytoju. Kūdikiams, kurių raumenų tonusas žemas arba hipotoniškas, dažniausiai stovėjimas atsiranda vėliau. Šie vaikai 9-ąjį mėnesį dar nesugeba išlaikyti svorio, kaip aprašyta.
Žaislus vaikas ima pilnu delnu, perima juos iš rankos į ranką, juos bando sukinėti ir apžiūrėti iš visų pusių. 8-to mėnesio laikotarpyje pamažu pradeda atsirasti ir pincetinis griebimas. Grubus delninis suėmimas stebimas 3-5 mėnesių kūdikiams. Nuo 3 mėnesių vaikas tikslingai bando sugriebti ir išlaikyti barškutį ar kitą daiktą. Nuo 5 mėnesių siekia daikto visa ranka naudodamas grubų delninį suėmimą (griebia daiktus išorine delno dalimi, naudodamas ketvirtą ir penktą pirštus, nykštys griebime nedalyvauja). Delninis griebimas, kai mažylis griebia objektą vidurine delno dalimi, o nykštys dažniausiai išlieka pasyvus, pasireiškia apie 6 mėnesį. Devynių mėnesių kūdikis jau tyčia paleidžia daiktą kristi. Vaikas turi sugebėti paleisti kristi daiktą abiem rankomis vienodai.
Vaikas pamato kaladėlę dėžutėje ir kiša ranką ją paimti. Vaikas pasižiūri į dėžutę ir kiša ranką vidun. Jis nebūtinai turi ištraukti kaladėlę. Vaikas pastebi skirtumą tarp vidaus ir išorės.
Šiame amžiuje kūdikis dar netaria tikrų žodžių, tačiau aktyviai eksperimentuoja su garsais ir skiemenimis. Jis aiškiai sudvigubina skiemenis. Dažniausiai sutinkami skiemenys: ma-mma, da-dda, ba-bba, dai-dai.
Aiškiai drovisi svetimų žmonių. Vaikas ir ilgiau pabuvęs su nepažįstamuoju, vis dar vengia prisilietimu kontaktuoti su juo; tik būdamas visai prie mamos, jaučiasi pakankamai saugus, kad galėtų atsigręžti į nepažįstamą asmenį. Taip, tai visiškai normalu. Maždaug nuo aštuonių iki dešimties mėnesių amžiaus kūdikiai gali išgyventi svetimųjų baimės laikotarpį.
Specialistai rekomenduoja reguliarią kūdikių mankštą ir masažą. Kiekvienam, net ir sveikam ir stipriam mažyliui reikalingas švelnus mamos prisilietimas. Jei naujagimio motorinė raida yra normali, kasdieninė mankšta kūdikiams namuose gali būti atliekama ir tėvų, prieš tai pasikonsultavus su kineziterapeutu.
Mankšta vaikams yra neatsiejama kūdikių masažo dalis. Judesys, prasilankstymas ir judesių lavinimas labai svarbus tam, kad kūdikis normaliai vystytųsi ir augtų. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad mankšta kūdikiui teikia džiaugsmą, teigiamas emocijas, o tai yra geros vaiko sveikatos pagrindas. Vaikų mankštos metu teigiamai veikiamos pagrindinės kūno sistemos: raumenys (tampa elastingi, stiprūs ir ištvermingi), kaulai (stimuliuojamas kaulų augimas, tampa stambesni, platesni ir tvirtesni), širdies kraujagyslių sistema (suaktyvėja kraujotaka), kvėpavimo sistema (pagilėja kvėpavimas), nervų sistema (gerėja koordinacija, lankstumas). Kūdikių mankštos iki vienerių metų pagrindas - besąlyginiai refleksai.
Filmuotoje medžiagoje galėsite išvysti, kaip mokyti kūdikį atsisėsti, pereiti į padėtį ant pilvo/keturpėsčią, ropoti, atsistoti prie atramos, atsiklaupti iš stovimos padėties ir atsisėsti, taip pat kaip lavinti pusiausvyros ir atramos reakcijas sėdint ir gulint ant pilvo, didžiojo kamuolio. Pateikiami mankštos elementų pečių juostos, nugaros raumenų lavinimui gulint ant pilvo ir/ar didžiojo kamuolio. Sulaukus metukų vaiką reikia mokyti taisyklingai vaikščioti, nes tai yra taisyklingos laikysenos ir normalaus kojų formavimosi pagrindas vaikams (taikomas kojų masažas vaikams, kūdikio kojų stiprinimas).
Vienas iš kūdikio sveikatos požymių - geras raumenų tonusas. Kūdikio raumenų tonuso pakitimai atsiranda dėl raumenų, sąnarių, raiščių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų (pvz. rachito), bet dažniausiai - dėl centrinės nervų sistemos sutrikimų. Jei nėštumas ir gimdymas nebuvo sklandūs, vaiko raumenų tonusas gali būti pakitęs.
Vaiko raumenų tonuso sutrikimai gali būti: sumažėjęs raumenų tonusas (hipotonija), padidėjęs raumenų tonusas (hipertonija), kintantis raumenų tonusas - tai padidėjęs, tai sumažėjęs (distonija). Kaip atpažinti padidėjusius raumenų tonusus vaikui? Kai vaiko raumenų tonusas per didelis (įtempti vaiko raumenys), kūdikis būna įsitempęs, sunku lankstyti vaiko kojytes ir rankytes, išvalyti pažastytes ar kirkšniukus, vaikelį aprengti ar nurengti. Dėl padidėjusio raumenų tonuso mažyliui pirmaisiais mėnesiais vaikelio judesiai netikslūs, nekoordinuoti, monotoniški.
Dažniausiai pasitaikantys padidėjusio raumenų tonuso požymiai (hipertonija): kūdikis paguldytas ant šono užriečia galvą aukštyn (ypač kai miega) dėl įsitempusių nugaros raumenų; pastatytas ant kojų vaikas į pagrindą remiasi pirštų galais; sunku lankstyti tokio kūdikio kojytes, atlenkti pirštukus; vaikas mėgsta kryžiuoti kojas per kelius ar čiurnas, laikyti suspaustus kumščius; kartais trūkčioja vaiko kojytės; mažylis neatsipalaiduoja net vonelėje. Kūdikio susilpnėję raumenys - kai vaiko raumenų tonusas per mažas, kūdikis atrodo suglebęs, ištižęs. Naujagimis su per mažu raumenų tonusu guli varlytės poza: išsiskėtęs, ištiesęs pirštus, atsipalaidavęs.
Dažniausiai pasitaikantys sumažėjusio raumenų tonuso požymiai (hipotonija): vaikas vangus ir nejudrus; kūdikio rankas ir kojas galima mazgyti, kaip skudurinės lėlės; pirmaisiais mėnesiais kūdikis guli išsiskleidęs kaip varlytė (kūdikio kojytės varlytės poza); gali būti silpni čiulpimo ir rijimo refleksai; mėnesio laiko mažylis, guldomas ant pilvuko, nekelia galvos, nemėgsta gulėti ant pilvo. Kartais raumenų tonusas kūdikiams gali kaitaliotis: vaikas tai įsitempęs, tai atsileidęs. Neretai pasitaiko asimetriško tonuso (kūdikio kūno asimetrija): vienos pusės raumenys labiau įtempti. Tuomet vaikas riečiasi į vieną pusę, paguldytas ant pilvo verčiasi ant šono. Mankštos ir kūdikio masažas šiais atvejais tikrai padės.

Nežymius raumenų tonuso pakitimus vaikas išauga iki 3 mėnesių. Jei ir toliau kūdikio raumenų tonusas nenormalus, vaikui reikia padėti mankštomis. Tačiau ryškūs sutrikimai vaikams gydomi iškart, nelaukiant, kol praeis 3 mėnesiai. Jei kūdikio raumenų tonusas labai žemas, galima įtarti sunkius centrinės nervų sistemos pažeidimus. Raumenų hipotonija vaikams lydi įvairias genų, chromosomų ligas, pavyzdžiui, Dauno sindromą, rimtas medžiagų apykaitos ligas, endokrininius sutrikimus. Jei kūdikio raumenų tonusas labai padidėjęs, tai gali būti cerebrinio paralyžiaus požymis. Šiuo atveju vien tik kūdikio masažas nepadės, reikia kreiptis į specialistus. Masažo kūdikiui nesunkiai gali išmokti ir pati mama, tačiau būtina, kad pirmuosius kartus vaiką masažuotų specialistas, mat gydomieji masažai vaikams gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos mamos atlieka savo sveikiems vaikučiams. Masažai kūdikiams skiriami kursais, o gydomąją mankštą tėvai su vaiku turi atlikti kasdien. Tad pagrindiniai gydytojai bus tėvai.
Masažas vaikams bei mankšta kūdikiams yra būtini esant šiems susirgimams ar sutrikimams:
| Sutrikimas/Liga | Aprašymas/Poveikis |
|---|---|
| Pakitęs vaiko raumenų tonusas | Per didelis (hipertonija), per mažas (hipotonija) ar kintantis (distonija) raumenų įtempimas, paveikiantis judesių koordinaciją ir bendrą vystymąsi. |
| Kreivakaklystė | Galvos pasukimo ar pasvirimo į vieną pusę ribotumas dėl kaklo raumenų įtempimo ar asimetrijos. |
| Bambutės išvarža | Pilvo sienelės defektas bambos srityje, kai pro jį išsiveržia vidaus organų dalis. |
| Šleivapėdystė, plokščiapėdystė | Pėdos deformacijos, kurios gali turėti įtakos vaiko laikysenai ir eisenai. |
| O ir X formos kojos | Kojų kaulų ir sąnarių deformacijos, veikiančios vaiko stovėseną ir vaikščiojimą. |
| Skoliozė | Stuburo iškrypimas į šoną, galintis atsirasti dėl įvairių priežasčių. |
| Klubo sąnario displazija | Klubo sąnario vystymosi sutrikimas, galintis sukelti sąnario nestabilumą. |
| Neišnešioti naujagimiai | Kūdikiams, gimusiems per anksti, dažnai reikia papildomo lavinimo motorinės raidos skatinimui. |
| Centrinės nervų sistemos susirgimai | Nervų sistemos ligos, paveikiančios judesius, koordinaciją ir bendrą vystymąsi. |

Nuo vaiko judėjimo priklauso ir vaikelio protinė raida - kalba, suvokimas. Tokie paprasti vaiko judesiai, kaip galvytės kėlimas ar sukimas į šonus, gebėjimas dairytis aplinkui, žaislo griebimas, labai stiprina ne tik vaiko kūnelį, bet ir padeda tobulėti jo protui. Tad jei dėl per didelio raumenų tonuso ar per mažo raumenų tonuso vaikas negali judėti kaip bendraamžiai, vaikas negali ir reikiamai visapusiškai tobulėti. Negydant asimetriško tonuso, vaikas lieka kreivas. Mažylis gali augti priverstiniu kairiarankiu (jei dešinėje pusėje yra raumenų tonuso sutrikimas, o kairėje - raumenų tonusas normalus), gali krypti stuburas, šleivoti pėdutės (kūdikio pėdų asimetrija). Toks vaikas augs nerangus, nevikrus.
Norint skatinti devynių mėnesių kūdikio intelektinį ir emocinį augimą, verta pasirūpinti turininga ir įdomia aplinka. Nereikia brangių žaislų - dažnai kūdikiams labiau patinka kasdieniai daiktai, pavyzdžiui, plastikiniai indeliai ar švelnūs audiniai. Svarbiausia - jūsų dėmesys ir meilė. Žaislai mažylį labiau pradeda dominti įvairesni, turintys kitokią tekstūrą. Judantys, keičiantys spalvą, skleidžiantys garsus ar savo paviršiumi išsiskiriantys žaislai vaikui tampa vis labiau įdomūs. Kiekvieno kūdikio raida yra labai individuali, bet atitinka tam tikrus kriterijus. Jei jūsų kūdikis rodo susidomėjimą žaislais, reaguoja į garsus, bendrauja savo būdu ir fiziškai juda pagal galimybes, greičiausiai jo raida yra normali.