Žuvų ir varliagyvių apvaisinimo ypatumai
Apvaisinimas yra gyvybiškai svarbus procesas, kurio metu susitinka lytinės ląstelės, užtikrinančios rūšies tęstinumą. Gyvūnai, kurie dauginasi lytiškai, lytines ląsteles sujungia įvairiausiais būdais. Pagrindiniai apvaisinimo tipai skirstomi į išorinį ir vidinį.
Išorinis apvaisinimas: gyvybė vandenyje
Išorinis apvaisinimas daugiausia vyksta vandens aplinkoje. Jo metu žuvų ir daugelio varliagyvių rūšių patinai bei patelės išleidžia lytines ląsteles į vandenį. Žiuželių pagalba itin judrūs spermatozoidai pasiekia kiaušialąstes, o abiejų ląstelių branduoliai susilieja. Būtent toks būdas būdingas didžiajai daliai žuvų bei daugumai beuodegių varliagyvių.
Varliagyvių patelių kiaušintakiais slinkdamos kiaušialąstės apsidengia drebutine danga, kuri vandenyje išbrinksta. Išnerštos kiaušinėlių krūvos dažnai vadinamos kurklais. Kiaušialąstę dengiantis drebutinis dangalas apsaugo ją nuo aplinkos poveikio. Dauguma varliagyvių yra šaltakraujai stuburiniai, kurių vystymuisi vandens aplinka yra būtina.
Vidinis apvaisinimas ir jo ypatumai
Vidinis apvaisinimas vyksta patelės organizmo viduje. Šis būdas būdingas daugumai sausumos gyvūnų, tokių kaip paukščiai ar žinduoliai, tačiau jis aptinkamas ir tarp kai kurių varliagyvių, pavyzdžiui, daugumos bekojų varliagyvių rūšių.
Organizmai, kuriems būdingas vidinis apvaisinimas, turi susirasti partnerį ir susiporuoti. Tai leidžia sėkmingiau daugintis sausumos sąlygomis, kur išorinis apvaisinimas būtų neįmanomas dėl lytinių ląstelių išdžiūvimo rizikos.
Tritonų dauginimosi strategija
Lietuvoje gyvenantys skiauterėtieji tritonai demonstruoja unikalų dauginimosi mechanizmą. Nors jie veisiasi vandenyje, jiems būdingas vidinis apvaisinimas. Pavasarį, kai dirvos temperatūra pasiekia 5 °C, tritonai migruoja į vandens telkinius. Tuoktuvių metu patinas padeda spermatoforą - specifinį maišelį su spermatozoidais, kurį patelė įtraukia į savo kloaką.
| Požymis | Išorinis apvaisinimas | Vidinis apvaisinimas |
|---|---|---|
| Vieta | Vanduo | Patelės organizmo vidus |
| Procesas | Ląstelės išleidžiamos į vandenį | Partnerių poravimasis |
| Pavyzdžiai | Dauguma žuvų, varlės | Bekojai varliagyviai, tritonai, žinduoliai |
Evoliucinė adaptacija
Varliagyviai, išsivystę devono periode prieš maždaug 370 mln. metų, yra primityviausi keturkojai, kurie dauginasi gėlame vandenyje. Nors suaugę varliagyviai kvėpuoja plaučiais bei visu kūno paviršiumi, jų dauginimosi ciklas dažnai lieka glaudžiai susijęs su vandeniu. Evoliucionuojant, galimybė apvaisinti kiaušinėlius tiek išoriškai, tiek viduje, suteikė šiems gyvūnams galimybę užimti įvairias ekologines nišas - nuo drėgnų miškų iki vandens telkinių.
Daugumai varliagyvių būdingas vystymasis per lervos stadiją. Beuodegių varliagyvių lervos vadinamos buožgalviais. Vandenyje išsirita lervos, kurios kvėpuoja žiaunomis. Kai kurių rūšių varliagyvių tėvai (patinai ar patelės) apvaisintus kiaušinius nešioja burnoje arba ant nugaros, taip papildomai apsaugodami palikuonis nuo plėšrūnų.
tags: #kaip #vadinamas #zuvu #ir #varliagyviu #apvaisinimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
