Kaip užauginti sveiką vaiką: išsamus vadovas

Viena iš didelio vaikų sergamumo priežasčių yra sveikos gyvensenos žinių ir įpročių, kuriuos ugdyti būtina jau ankstyvame amžiuje, trūkumas. Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais net 88,9 proc. vaikų buvo registruota bent viena liga ar trauma. Net 62,8 proc. vaikų sirgo kvėpavimo sistemos ligomis, 26,8 proc. - akių ligomis, kiti - patyrė fizines traumas, skundėsi virškinimo sutrikimais.

Fizinė sveikata ir aktyvumas

Vaikus ir paauglius dažnai kamuoja lėtiniai galvos skausmai, antsvoris, sąnarių bei nugaros skausmai, atsiradę dėl netaisyklingos laikysenos ir ilgo sėdėjimo, vis dažniau - regos sutrikimai. Tėvai ir ugdymo įstaigos turėtų skirti daugiau dėmesio aktyvių veiklų organizavimui, kad vaikai dar jauname amžiuje suvoktų, kad fizinė veikla yra labai svarbi jų kūnui.

VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos kineziterapeutė Daiva Piekautienė supažindino su šiandieninių vaikų ir paauglių fizinės sveikatos ypatumais. Pasak jos, problemų dėl stuburo šiandien turi 30 proc. vaikų iki 6 metų bei 80 proc. vyresnių vaikų. Kas antram vaikui nustatoma netaisyklinga laikysena, o kas septintam - skoliozė. Dažniausia šių dienų problema vaikų ir jaunuolių amžiuje - nekoreguota netaisyklinga laikysena - stuburo iškrypimas. Tai nulemia daug faktorių: nejudrus gyvenimo būdas, nepritaikyti suolai mokymo įstaigose, nevisavertis maistas, paveldėjimas, vitaminų ir mineralų stoka, psichologiniai veiksniai.

Kineziterapeutė sakė, jog netaisyklinga laikysena ir iškrypęs stuburas nustatomas vis dažniau ir vis jaunesniems vaikams. Tai paaiškinti paprasta: vaikai jau nuo 3 - 4 metų daug laiko praleidžia sėdėdami prie kompiuterių. O juk gamta taip sudėliojo, kad mažylis turi judėti. Deja, dabartiniai vaikai juda mažai. Silpni raumenukai neišlaiko stuburo taisyklingoje padėtyje, ir labai anksti atsiranda laikysenos problemų. Tėveliai atidžiai turėtų stebėti vaiko laikyseną.

Ugdymas gamtoje

Būti lauke yra svarbu ne tik dėl deguonies kupino oro. Laipynės, judėjimas, ištvermės reikalaujantys žygiai natūraliais gamtiniais paviršiais (o ne tik parkų takais) užgrūdina vaikus fiziškai, ugdo jų valią, ištvermę, jie mokosi įveikti bet kokias kliūtis, mokosi susirasti veiklos. Lauke stiprėja ne tik kūnas, bet ir charakteris.

Knygoje „Kaip užauginti gamtos vaiką” Scott D. Sampson rašo: “Valandų valandas spoksant į ekranus, iš esmės vienintelis kūno judesys būna nykščio sukiojimas, todėl nepaprastai išaugęs lėtinių fizinių ir psichinių vaikų ligų skaičius neturėtų stebinti. Ugdymas gamtoje reikalingas ne siekiant išugdyti ypatingus biologus, bet jaučiančius darną su gamta kūrybingus piliečius.“

„Dvidešimt pirmojo amžiaus gamtos vaikas turės išmokti rasti būtiną pusiausvyrą tarp technologijų ir gamtos”, - teigia Scott D. Sampson. Nereiškia, kad gamtoje užauginami vaikai „laukinukai”, bet kaip sakė Albertas Einšteinas: „Žaidimas - aukščiausia mokslinių tyrimų pakopa”.

Tėvai tampa vis sąmoningesni ir vis daugiau dėmesio skiria ikimokyklinukų ugdymui gamtoje, derinimui veiklos, skaitymo, žaidimų patalpose ir buvimui bet kokiu oru gamtoje. Tačiau pasitaiko, kad tėvai būtent darželių administracijoms išsako pageidavimą kuo trumpiau vaikus laikyti lauke, kad neva vaikai nesusirgtų.

„Mes labai nemylime savo vaikų, nes juos įspraudžiame į labai gražiai sutvarkytas „pilis“, o vaikams ne tokių grožybių reikia. Ypač svarbu vaikų subrendimui yra vaikų žaidimai natūralioje gamtoje”, - teigia profesorius A. Skurvydas.

Mityba ir sveikata

Sveika mityba yra vienas svarbiausių veiksnių auginant sveiką vaiką. Prisiminkite ne tik mitybos piramidę, bet ir galvokite, iš kur atkeliauja maistas ant vaikų stalo, kas ir su kokia energija jį augina, gamina. Ir nepamirškime apie visa tai kalbėtis su vaikais. Pavyzdžiui, apie tai, kaip kūną veikia cukrus, kodėl saldėsių norisi dar ir dar. Koks maistas šildo ar šaldo kūną. Jie pajėgūs priimti net būdami labai maži, o tai, ką praktikuoja namie ir/arba ugdymo įstaigoje iki mokyklos, tampa norma, atspirties tašku visam gyvenimui.

Kaip teigiama 2010 m. „Kasier Family Foundation“ atlikto tyrimo išvadose, vaikai ir jaunuoliai nuo 8 iki 18 metų išmaniaisiais įrenginiais vidutiniškai naudojasi 7,5 val. per dieną (6,5 val. 2000 m.). Televizijos žiūrėjimas - nesvarbu, televizoriaus ekrane, kompiuteryje ar mobiliajame telefone - atima net 4,5 val. per dieną. „Jūs juk nenorite, kad jūsų vaikai tiek daug sėdėtų, - sako gydytoja pediatrė. - Televizijos žiūrėjimas ištisą dieną nelavina jų kūrybingumo.“ Žinoma, 2010 m. tyrimas parodė, kad daugiau laiko prie įrenginių praleidžiantys vaikai dažniau gauna prastesnius pažymius, dažniau yra nepatenkinti savimi, palyginti su tais, kurie nėra taip prilipę prie įrenginių. Apsvarstykite galimybę apriboti vaiko laisvalaikį prie ekrano iki daugiausiai dviejų valandų per dieną. Amerikos pediatrų akademija vaikams iki 2 metų nerekomenduoja naudoti jokių išmaniųjų įrenginių ir siūlo riboti vyresnių vaikų ne mokymosi tikslams skiriamą laiką prie ekranų - pavyzdžiui, pramoginių laidelių žiūrėjimą - iki 1-2 val. per dieną.

Supažindinant su skirtingais valgiais būkite kantrūs. Pradėkite kaip įmanoma anksčiau. Tyrimas rodo, kad vaikų maisto pasirinkimas smarkiai nesikeičia nuo 2-3 iki 8 metų. Jei norite į vaiko racioną įtraukti tokias daržoves kaip brokoliai, darykite tai pamažu. „Jei nevalgo pirmą kartą, nereiškia, kad nevalgys antrą ar trečią“, - teigia Tindallas. Tik neverskite vaiko sėdėti prie stalo, kol brokolių nebeliks. „Priešingu atveju tai taps maistu bausme“, - teigia jis. Geriau pasakykite vaikui, kad jis neprivalo baigti valgyti dabar, bet turės tai suvalgyti kaip užkandį, kai išalks. Kita galima strategija: vaiko lėkštėje iš maisto sudėliokite įvairias smagias figūras. Vienas žurnalo „Appetite“ tyrimas rodo, kad vaikai suvalgė dukart daugiau vaisių, kai jie buvo supjaustyti it kokteilių šiaudeliai ir susmeigti į melioną.

Tiekite sveikus užkandžius. Iš užkandžių gaunamų kalorijų skaičius smarkiai padidėjęs: 2010 m. atliktas tyrimas rodo net 27 proc. padidėjimą nuo aštunto dešimtmečio pabaigos iki XXI a. vidurio. Pagrindinė priežastis - desertai. „Tačiau užkandžiai neturėtų būti saldainių sinonimas, - tikina gydytoja Lauren Levine. - Maži vaikai yra aktyvūs, jiems gali prireikti šiek tiek užvalgyti dieną.“ Štai todėl jų užkandžiai turi būti lygiai tokie pat maistingi kaip valgiai. Juose turi būti subalansuotas sveikųjų riebalų kiekis, jie turi būti viso grūdo ir sudėtyje turėti baltymų - neturėtų būti rafinuotų angliavandenių ar dirbtinių apelsinų skonio medžiagų.

Nesureikšminkite kalorijų. Tikslas - užtikrinti vaikų sveikatą. Tindallas pataria kalbėtis su vaikais, kodėl tam tikri valgiai suteikia daugiau energijos arba gerai veikia kūną. Pabrėžkite gerus dalykus, vaikas pradės vertinti tuos produktus ar viso grūdo gaminius, ne tik baiminsis cukraus. („Nesijaudinkite dėl savo paties svorio, nes paaugliai lengvai perima nerimą dėl maisto“, - pažymi dr. Lauren Levine.) Mažesniems vaikams sakykite, kad svarbu lėkštėje matyti daug spalvų. „Jie turi žinoti, kad sveikas patiekalas sudarytas iš oranžinių ir žalių komponentų, ne tik gelsvų“, - pataria Lauren Levine.

Gero elgesio neskatinkite saldainiais. Ne vien dėl to, kad vaikai negautų nereikalingų kalorijų, nes, remiantis vienos apžvalgos duomenimis, saldumynų kaip apdovanojimo naudojimas gali paskatinti vaikus rinktis tokios rūšies užkandžius. Pavyzdžiui, jei vaikas už teisingą atsakymą gauna ledinuką, jį gali pradėti sieti su geru mokymusi.

Įtraukite visą šeimą. Kuo jūsų daugiau, tuo jūs stipresni: suburkite visą šeimą kieme žaisti tinklinio ar praleisti dieną prie ežero, juk bet kokie užsiėmimai kartu daug malonesni. Tai galioja ir valgymui. Tindallas rekomenduoja suintriguoti vaikus vakarienei gaminamu nauju patiekalu. (Maža paslaptis išties gerai veikia.) Vienoje 2007 m. apžvalgoje teigiama, kad jei suaugusieji rodo entuziazmą dėl vieno ar kito maisto, vaikai juos mėgdžios. Arba jei jūsų vaikas pakankamai paaugęs, kad padėtų virtuvėje, paskirkite jam kai kuriuos virėjo asistento darbus. Kanadiečių atliktas tyrimas parodė, kad penktokai, padedantys tėvams gaminti, dažniau valgo vaisius ir daržoves nei tie, kurie visai neruošia jokio maisto. Ir dar - gaminti labai smagu.

Neperlenkite lazdos drausdami greitąjį maistą. „Teoriškai viskas, kas daroma saikingai, nekenkia“, - tikina Tindallas. Problema ta, kad ne visi - tiek suaugusieji, tiek vaikai - turi pakankamai valios apsiriboti viena traškučių porcija. „Nėra gerai pernelyg drausti maistą, - sako žinovas. - Vaikai bus kviečiami į gimtadienio vakarėlius, o jūs juk nenorite, kad jie ten suvalgytų pusę torto.“ Gali tekti ir klysti, tačiau pasistenkite rasti pusiausvyrą, tinkančią visai šeimai - ar tai būtų nedidelis desertas kelis kartus per savaitę, ar sausainiai mažais maišeliais, kad vaikai mokytųsi valgyti nedidelėmis porcijomis.

Mokykite savo pavyzdžiu. „Svarbiausia taisyklė - būkite geras pavyzdys vaikams, - sako dr. Alanna Levine. - Jums draudžiama gerti sodos vandens per pietus, jei iš vaikų tikitės, kad jie gers vandenį ar pieną.“ Kai kurie tėvai tvirtai apsisprendžia, kad fizinė veikla bus jų prioritetas visą savaitę, o eidami miegoti padeda atokiau mobiliuosius telefonus ir pan. Juk siekiate parodyti vaikams, kad nustatote šias taisykles ne tam, kad juos nubaustumėte, - aiškina Levine. - O dėl to, kad šie įpročiai padės jiems geriau jaustis.“

Psichologinė savijauta

Vaikų sveikata priklauso pirmiausia nuo dvasinės atmosferos artimoje (šeimoje, ugdymo įstaigoje) aplinkoje. Labai svarbu kalbėtis su vaiku apie viską - ką vaikas daro, kuo jis gyvena”,- sako gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė, projekto “Sveikos šeimos ugdymas Naujosios Vilnios seniūnijoje - sveikas vaikas” koordinatorė. Mūsų savijauta, emocinė būsena tiesiogiai susijusi su kūnu. Įtampa ir stresas nesuderinami su sveika gyvensena.

Todėl labai svarbu, kad vaikas augtų sveikas, kad būtų mylimas, besąlygiškai priimtas. Vaikai, kurie gimsta mylimi, kurie yra tėvų laukiami, auga apsupti jų dėmesio, yra daug laimingesni. Pasak jos, svarbu, kad patys tėvai sugebėtų išsaugoti savo dvasinį stabilumą ir harmoningus santykius šeimoje. Dar gulėdamas vežimėlyje kūdikis, kuris nemoka kalbėti, tampa “savotišku šeimos santykių ekspertu”. Jis savo mažoje galvelėje jau ima formuoti bendrą pasaulio vaizdą, pagal tai, ar tėvai pykstasi, ar jie gerai sutaria.

Leiskite vaikui pasirinkti. Puoselėkite šiltus santykius. Skatinkite domėtis daugybe dalykų. Mokykite atsparumo. Sukurkite šeimoje laimingą atmosferą.

Knygos „Protingas vaikas“ autoriai dr. Danielis J. Siegel ir dr. Tina Payne Bryson akcentuoja darnių smegenų vystymosi svarbą ir pateikia 12 strategijų, kaip pasinaudojant kasdieniais iššūkiais užauginti laimingą vaiką, o konfliktines situacijas išspręsti ne tik ramiai, bet ir sukuriant atsakymus bei sprendimus ateičiai. Darnių smegenų teorija ir praktiniai jos taikymo būdai ne tik išmokys daugiau dėmesio skirti emociniam intelektui, atmosferai namuose ir vaiko jausmams, bet ir geriau pažinti save, įsisąmoninti ankstesnes patirtis ir giliau analizuoti kiekvieną situaciją ir jos priežastis bei pasekmes. 12 revoliucinių strategijų, pateikiamų knygoje „Protingas vaikas“, sukurtos remiantis mokslinėmis žiniomis ir asmenine autorių praktika, ilgus metus dirbant psichoteraupeutais.

1. Užmegzkite ryšį ir nukreipkite emocijas. Kilus konfliktui, pykčio priepuoliui ar pasirodžius vaikiškiems ožiukams, dažnai norisi vaikui prieštarauti, paneigti išsigalvotus pavojus ar tiesiog pasakyti, kad viskas bus gerai. Kartais tai gali laikinai suveikti, tačiau užslopintos emocijos niekur nedingsta. Svarbu vaiką išklausyti, išsiaiškinti, kodėl jis pyksta, bijo ar jaučiasi įskaudintas.
2. Kalbėkitės, kad nuramintumėte. Tikslus situacijos įvardijimas padės vaikui suvokti ir prisijaukinti situaciją. Labai svarbu neignoruoti skaudžių įvykių. Jei vaikas patyrė šoką, patyčias, pateko į avariją ar išgyvena dėl skyrybų, būtina apie tai kalbėtis, nuosekliai pasakoti, kas įvyko ir leisti bei skatinti vaiką papasakoti, kaip jis mato įvykius. Istorijos pasakojimas padės įsisąmoninti, kas įvyko ir išgyventi su tuo susijusias emocijas.
3. Ne konfliktuokite, o siekite bendradarbiavimo. Net jei žinote, kad po lova nėra jokio monstro, pasiūlykite vaikui kartu jo paieškoti ar pagalvoti, ar jam patogu vaiko kambaryje.
4. Užuot pateikę atsakymą, skatinkite pamąstyti. Jei visada vaikui pateiksite išsamius atsakymus, patarsite ir galvosite už jį, jam bus sunku pačiam priimti sprendimus ir mąstyti kūrybiškai. Skatinkite vaiką mąstyti, vertinti ir ieškoti atsakymų pačiam.
5. Skatinkite judėti. Fiziniai veiksmai padeda neprarasti sveiko proto ir išlaikyti savitvardą. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia cheminę smegenų sandarą. Sportas, pasivaikščiojimas ar keletas pritūpimų gali pakeisti emocinę būseną. Taip pat raminančiai veikia ir kvėpavimo pratimai. Supažindinkite savo vaiką su šiais būdais.
6. Iš naujo peržiūrėkite prisiminimus. Atmintis nėra statiška. Laikui bėgant, keičiantis supratimui, prisiminimai gali keistis ir apaugti išgalvotomis detalėmis, nebeatitikti tikrovės. Tad svarbu nuolat grįžti prie prisiminimų, ypač, jei praeity būta skaudžių išgyvenimų, pasakoti istorijas, skatinti vaiką prisiminti detales, klausti ir klausyti jo, skatinti nupiešti ar užrašyti istoriją. Išsikalbėjimas padės išgyventi situacijas iki galo ir pereiti į kitą etapą.
7. Prisiminkite akimirkas iš kasdienio šeimos gyvenimo. Skatinkite vaikus kalbėti apie savo patyrimus bei rašyti dienoraštį. Tyrimai rodo, kad pats prisiminimas bei įvykio išdėstymas dienoraštyje gerina imuninę ir širdies funkciją, bendrą savijautą.
8. Leiskite emocijų debesims praplaukti. Jausmai ateina ir praeina. Svarbu vaikui paaiškinti, kad jausmai yra būsenos, o ne savybės, ir kad jie laikini - vidutiniškai emocija ateina ir praeina per devyniasdešimt sekundžių.
9. Stebėkite, kas vyksta viduje. Vaikus reikia mokyti analizuoti ir suprasti savo jausmus bei emocijas. Paklauskite vaikų, kaip jie jaučiasi. Prašykite tikslesnių apibūdinimų, tokių kaip „nusivylęs“, „susirūpinęs“, „pavydus“ ar „susijaudinęs“, o ne tik „gerai“ ar „blogai“. Vaikai dažnai negali apibūdinti jausmų, nes dar nepažįsta jų įvairovės, tad ir negali pateikti viso emocijų spektro - savo emocinį paveikslą nudažo tiesiog juodai ar baltai.
10. Lavinkite refleksyvųjį mąstymą. Padėkite vaikui suvokti, kad jo gyvenimas susideda iš daugybės dalių ir svarbu nesutelkti dėmesio į vieną problemą. Lavinkite vaiko sąmoningumą. Tik matydamas visumą, jis galės nukreipti savo dėmesį į kitas veiklas, į pasiekimus ir dalykus, kurie jį džiugina. Kai vaikas jaučia nerimą, baimę ar negali užmigti, galima paskatinti įsivaizduoti vietą, kurioje jis jaučiasi ramus, kur gera, pavyzdžiui, plūduriavimą ant plausto, pasisėdėjimą prie upės stovykloje arba supimąsi hamake pas senelius.
11. Džiuginkite vieni kitus. Žaismingas auklėjimas yra vienas geriausių būdų mokyti vaikus kurti santykius. Be abejo, vaikams būtina nustatyti ribas, ir jie privalo atsakyti už savo elgesį, tačiau ir būdami autoritetingi smagiai leiskite laiką su savo vaikais. Žaiskite žaidimus. Pasakokite pokštus. Nebijokite atrodyti kvaili. Domėkitės, kas jiems rūpi.
12. Užmegzkite ryšį per konfliktą. Mokykite ginčo metu į situaciją žvelgti iš „mes“ perspektyvos. Jei gebėsite išlikti ramus ir prisiminsite, ko norite išmokyti, į pokalbį turėtumėte pažvelgti kitu kampu. Pirmiausia turėtumėte parodyti, kad suprantate savo atžalos jausmus. Tai susilpnins vaiko gynybą ir jis supras, ką jaučia kitas. Tuomet turite sužadinti empatiją. Natūralu, kad ne visada pavyks. Vaikai suvokia savo gyvenimą ne tik priklausomai nuo to, kas jame vyksta, bet ir nuo to, kaip į jį reaguojame mes - tėvai, mokytojai ir kiti vaiko gerove besirūpinantys asmenys.

Knyga „Protingas vaikas“ pateikia praktinių patarimų, kaip pasinaudoti kasdienėmis akimirkomis, kad atskleistumėte vaikų galimybes. Autoriai ieško būdų, kaip padėti vaikams būti savimi, geriau jaustis šiame pasaulyje, būti atsparesniems ir stipresniems.

Dantų priežiūra

Ar tikrai galima paveldėti greitai gendančius dantis? Šį klausimą nagrinėjo VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos gydytoja odontologė Justė Valentėlytė. Pasak gydytojos, vaikas gimsta su sterilia burna. Suaugęs žmogus turi apie 700 mikroorganizmų rūšių savo burnoje. Kūdikis ėduonies sukėlėjų ir kitų bakterijų gauna su tėvelių seilėmis vaiką bučiuojant, valgant tais pačiais instrumentais („vienas šaukštas man, kitas tau”) ir panašiai.

Gydytoja odontologė paaiškino, kaip vaiką reikėtų paruošti dantukų gydymui: „Galima vaikams pasakoti apie tai, ką ras kabinete, galima kartu namie pažiūrėti filmukus, žaisti imituojant dantų gydymą ar bent jau apžiūrą. Tuomet vaikui mūsų aplinka bus labiau pažįstama ir ne tokia nesaugi. Kitas patarimas - atveskite vaikus pas odontologą prieš dantims pradedant skaudėti. Atsiveskite kartu su vyresniu broliu ar sese, kuris nebijo, kad pamatytų, jog nieko baisaus nevyksta. Niekada nežadėkite, kad gydytojas jam nieko nedarys, nes mes darysime daug. Jis mumis nepasitikės, o pasitikėjimas tarp paciento ir gydytojo yra kertinis akmuo gydyme”.

Gydytoja priminė, jog „pigiausias dantų gydytojas” yra dantų šepetėlis, todėl labai svarbu, kad tėveliai savo mažylius išmokytų taisyklingai valytis dantukus.

Tėvų daromos klaidos ir priemonės sveikatai stiprinti

Darželio sveikatinimo mokytoja Jolanta Motiejūnienė dalinasi įžvalgomis apie septynias dažniausiai tėvelių daromas klaidas ir siūlo septynias priemones sveikatai stiprinti, jei vaiko sveikata susvyravo.

Dažniausios tėvų klaidos:

• Maistas: Netinkama mityba žiemą (šalto maisto vartojimas).
• Apranga: Apranga neatitinka sezono.
• Laikas lauke: Trūksta laiko, praleisto lauke, net sergant.
• Šilumos balansas: Nepakankamas šilumos palaikymas po buvimo lauke.
• Profilaktika: Nereguliari profilaktika nuo parazitų.
• Darymas už vaiką: Perdėtas rūpestis, atimantis iš vaiko savarankiškumą.
• Pieno produktai: Per didelis pieno produktų vartojimas, skatinantis gleivių gamybą.

Priemonės sveikatai stiprinti:

• Poilsis, ramybė: Riboti ekranus, triukšmą, daugiau laisvo žaidimo ir pasakų skaitymo.
• Šiluma: Šildantys tepalai, pirtis.
• Inhaliacijos: Bulvių inhaliacijos kosuliui ir slogai gydyti.
• Aromaterapija: Eteriniai aliejai orui valyti ir miegui gerinti.
• Kontrastinis dušas: Nugaros ir krūtinės sričiai imunitetui žadinti.
• Dieta: Sumažinti maisto kiekį, atsisakyti saldumynų, valgyti lengvą maistą.
• Sveikatinti iš anksto: Užsiauginti imunitetą problemoms įveikti.

Knygoje „Kaip užauginti sveiką vaiką be gydytojų pagalbos“ autorius Robert S. Mendelsohn skaitytojams atskleidžia ne tik stropiai saugomas korporacines medicinos paslaptis, bet ir duoda daug praktinių patarimų, kaip išvengti grėsmių, kurios kyla vaikui nuo pat jo pradėjimo akimirkos. Tėvai, perskaitę knygą, išmoks visai paprastais būdais suteikti pagalbą savo vaikui įvairių negalavimų atvejais. Daktaras Mendelsonas tvirtina, kad pediatro įsikišimas dažnai yra nereikalingas ir kartais netgi pavojingas, tad jis ragina tėvus, kad vaikų sveikata pasirūpintų jie patys. Knyga "Kaip užauginti sveiką vaiką be gydytojų pagalbos" skirta ne vien tėvams, medikams ir pedagogams, bet ir visiems, kurie nori matyti vaikus sveikus.

Suprantama, kad sudėtinga įtikinti vaikus valgyti ką nors, kas jiems neprimena dinozauro, jau nekalbant apie tai, kad neįmanoma jų atplėšti nuo televizoriaus vos po vienos „Kempiniukas Plačiakelnis“ serijos. Tačiau įsidėmėkite, padėdami savo vaikams augti sveikiems, šioje kovoje neprivalote laimėti kiekvieno ginčo. „Kaip beisbolo žaidėjas turi praktikuotis, kad pagerintų metimą, vaikai turi praktikuotis valgyti sveiką maistą ir judėti“, - teigia Nacionalinės vaikų ligoninės Sveiko maitinimosi ir optimalaus svorio centro dietologas Alexis Tindallas. Kaip tėvai esate jų vyriausieji treneriai.

Neliepkite ištuštinti lėkštės. Juk norite, kad vaikas baigtų valgyti, kai pasisotina, o ne tada, kai sukemša kiekvieną priešais esantį kąsnelį. Tyrimo metu nustatyta, kad vaikai, kuriems liepiama nieko nepalikti lėkštėje, dažniau prašo didesnių maisto porcijų būdami toliau nuo namų. „Verčiant vaikus valgyti, kai jie nėra alkani, kuriamas blogas įprotis“, - sako „Columbia Doctors Midtown“ Niujorke gydytoja pediatrė Lauren Levine. „Kaip nurodoma Kornelio universiteto ekspertų atliktame tyrime, suaugusieji suvartoja beveik viską, ką sau pasitiekia, o vaikai linkę suvalgyti tik apie 60 proc. to, ką tėvai prideda į jų lėkštę, ir tai visai normalu“, - teigia tyrėjai.

Tegul judėti būna smagu. Suaugusieji sportavimą dažnai prilygina lankymuisi sporto klube. O vaikai? Jiems tiesiog reikia judėti valandą per dieną. Taigi paspardykite kamuolį kieme, pasivaikščiokite su visa šeima arba savaitgalį vykite į žygį. „Svarbiausia, kad būtų smagu“, - tikina pediatrė, Amerikos pediatrų akademijos („American Academy of Pediatrics“, AAP) atstovė Alanna Levine. Pasportavę, kaip rekomenduoja gydytoja, skirkite minutėlę įsitikinti, kaip jaučiasi kūnas. (Atsakymas bus - gerai. Tai dėl endorfinų!) Taip vaikai susies tą palaimos antplūdį su fizine veikla, o fizinė ir psichologinė nauda skatina mankštintis.

Neleiskite valgyti prie televizoriaus. Žinoma, vaikų galima ir nespausti dėl pusryčių, nes juk jie valgomi kaip tik tuo metu, kai rodo filmukus. „Tačiau priešais televizoriaus ekraną valgantys vaikai negali pajusti sotumo jausmo, kuris turėtų reikšti valgymo pabaigą“, - tikina gydytoja pediatrė. Jie tiesiog valgo mechaniškai. Vieno 2009 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad prie televizoriaus užkandžiaujantys vaikai suvalgo daugiau saldainių ir išgeria daugiau sodos vandens. Be to, kaip parodė kitas tyrimas, vaikų auditorijai skirtos maisto reklamos skatina juos manyti, kad greitasis maistas skanesnis - tai gali lemti nesveikus mitybos įpročius pasiekus ankstyvąją brandą.

Ribokite prie ekrano praleidžiamą laiką. Kaip teigiama 2010 m. „Kasier Family Foundation“ atlikto tyrimo išvadose, vaikai ir jaunuoliai nuo 8 iki 18 metų išmaniaisiais įrenginiais vidutiniškai naudojasi 7,5 val. per dieną (6,5 val. 2000 m.). Televizijos žiūrėjimas - nesvarbu, televizoriaus ekrane, kompiuteryje ar mobiliajame telefone - atima net 4,5 val. per dieną. „Jūs juk nenorite, kad jūsų vaikai tiek daug sėdėtų, - sako gydytoja pediatrė. - Televizijos žiūrėjimas ištisą dieną nelavina jų kūrybingumo.“ Žinoma, 2010 m. tyrimas parodė, kad daugiau laiko prie įrenginių praleidžiantys vaikai dažniau gauna prastesnius pažymius, dažniau yra nepatenkinti savimi, palyginti su tais, kurie nėra taip prilipę prie įrenginių. Apsvarstykite galimybę apriboti vaiko laisvalaikį prie ekrano iki daugiausiai dviejų valandų per dieną. Amerikos pediatrų akademija vaikams iki 2 metų nerekomenduoja naudoti jokių išmaniųjų įrenginių ir siūlo riboti vyresnių vaikų ne mokymosi tikslams skiriamą laiką prie ekranų - pavyzdžiui, pramoginių laidelių žiūrėjimą - iki 1-2 val. per dieną.

Mobilųjį telefoną naktį padėkite atokiau. Žinoma, lengva pasakyti, sunku padaryti. Tačiau remiantis žurnale „PLOS ONE“ publikuotu tyrimu, paaugliai, kurie laiko telefoną prie lovos, sunkiau užmiega. Galima priežastis - nuo ekrano sklindanti mėlyna šviesa gali mažinti melatonino kiekį, o tai gali sujaukti paros ritmą. Be to, kai vaikai išgirsta žinutės garsą, jie susijaudina, tai taip pat gali trukdyti užmigti. Miegamajame negali būti jokių prietaisų, todėl specialistė rekomenduoja šeimoms prieš einant miegoti palikti mobiliuosius telefonus, pavyzdžiui, virtuvėje krautis per naktį. Taip, tėvams tai irgi galioja.

tags: #kaip #uzauginti #sveika #vaika #knyga

• Rekvizitai ir paslaugos
• gestacinis diabetas ir gimdymas: ką svarbu žinoti
• Vyrų vaisingumo gidas
• Vokeliai ir nešioklės: atraskite Womar asortimentą
• darbo pasiūlymai auklėms Lazdynuose