Meniu

Kaip sustiprėti emociškai po gimdymo

Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta dideli fiziniai, socialiniai bei psichologiniai pokyčiai. Visai nesvarbu, ar moteris mama tampa mama pirmąjį, antrąjį, trečiąjį ir kitus kartus, pagimdžiusi antrąjį vaiką moteris tampa dviejų vaikų mama - t.y. tokia mama, kuria dar nėra buvusi. Visi šie pokyčiai neišvengiamai veikia ir moters psichiką. Ne veltui anglų kalboje jau kuris laikas yra įsitvirtinęs naujas terminas matrescence, reiškiantis motinystės virsmą. Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas: moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį - mamos. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Po vaiko gimimo, kiekvienas gyvenimo aspektas pasikeičia. Miego laikas, emocijos, santykiai su partneriu ir artimaisiais patiria transformacijas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip moteris gali sustiprėti fiziškai ir emociškai po gimdymo, kokie pratimai ir veiklos padeda atgauti jėgas ir pasitikėjimą savimi.

Emociniai iššūkiai po gimdymo

Nėščios ir pagimdžiusios moters emocinė sveikata yra tokia pat svarbi, kaip fizinė. Laikotarpis po gimdymo kiekvienai moteriai yra ypač jautrus, tad verta žinoti, jog šiuo metu kylantys patys įvairiausi jausmai, taip pat ir sunkūs, yra normalu. Dauguma moterų iš karto po gimdymo patiria taip vadinamąją motinystės ar pogimdyminę melancholiją (angl. baby blues), pasižyminčią nuotaikų kaita, verksmingumu, irzlumu, kitais emociniais sunkumais ir galinčią trukti net iki kelių savaičių. Tačiau ši būsena nėra laikoma psichikos sutrikimu, dažniausiai ji stipriai nepaveikia moters gebėjimo pasirūpinti savimi ir naujagimiu. Tokių ar panašių jausmų ir minčių, kyla daugeliui ką tik pagimdžiusių moterų. 50-85 procentų moterų patiria tai, ką galima pavadinti motinystės melancholija (baby blues). Tokia būsena pasireiškia per pirmas dienas po gimdymo. Ir kaip staigiai prasidėjusi, taip staigiai ir baigiasi per savaitę, dvi sėkmingai apsiprantant su savo nauju vaidmeniu, stiprėjant pasitikėjimui savimi (Man puikiai sekasi atliepti kūdikio poreikius. Aš vis labiau pasitikiu savimi. Aš esu geriausia mama šiam kūdikiui).

Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų. Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti.

Pogimdyminė depresija yra vienas dažniausiai po gimdymo pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga kasmet Lietuvoje atlieka apklausą „Mano gimdymas“, kurioje 2020-2023 m. laikotarpyje dalyvavo daugiau nei 6,5 tūkst. moterų, praėjus 3-18 mėn. po gimdymo. Šios apklausos duomenimis pogimdyminę depresiją kasmet būtų galima įtarti 22-24% neseniai pagimdžiusių moterų. Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui. Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų.

Pogimdyminė depresija - tai staigus nuotaikų svyravimas (po gimdymo labai keičiasi hormonų kiekis organizme, reikia laiko, kad tai susinormalizuotų); sutrikęs miegas ir/ar apetitas; savigrauža, kad nieko nedarau, ir/ar nieko nespėju, ir pan.; pyktis kūdikiui, kad jis čia dėl visko kaltas. Dar keletas požymių, kad jauną mamą ištiko pogimdyminė depresija: baisu vienai pasilikti su kūdikiu (Ar sugebėsiu juo pasirūpinti? Ar žinosiu, ko jam reikia?); mintyse sukasi įvairiausios fantazijos, kas tragiško gali nutikti kūdikiui ir/ar pačiai mamai; nesinori kūdikio imti ant rankų, čiūčiuoti, myluoti jo; visi kūdikiu džiaugiasi, o mamą, pavyzdžiui, ima šleikštulys.

Su pogimdyvine depresija susiduria 1 iš 8 šeimų - būtent šeimų, nes kartais ne tik mamą kankina slogios nuotaikos ar nemiga. Kartais ir ką tik tapusiam tėčiu vyrui gali reikėti pagalbos. Dėl pogimdyminės depresijos prasidėję sunkumai tęsiasi pusę metų ar ilgiau. Dažnai šeimoms būna gėda apie tai kalbėti. Tačiau tai yra situacija, kurią reikia spręsti kuo greičiau, kad visos šeimos sveikata atsistatytų ir vaikas galėtų augti su laimingais mama ir tėčiu.

Retais atvejais (apie 0,2 proc. arba 1 iš 500 gimdžiusių moterų) diagnozuojama pogimdyminė psichozė (dažniausiai ji ištinka moteris, jau iki gimdymo gydytas nuo depresijų ar kitų psichinių ligų). Moteris kelias paras visai nemiega; yra labai apatiška, depresyvi, vangi arba, priešingai, labai energinga, vidury nakties stumdo baldus ir pan.; girdi garsus/ mato vaizdus/ laiko save šventąja - tai jos realybė - ir piktinasi, kad kiti jos nesupranta. Tokiu atveju yra būtina skubiai kreiptis į medikus, gali tekti gydytis ligoninėje. Artimųjų palaikymas ir meilė taip pat labai reikalingi.

Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties. Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.

Kaip sau padėti?

Priešlaikinis gimdymas - netikėta ir emociškai sudėtinga patirtis, su kuria kasmet susiduria daugybė šeimų. Kūdikio atėjimas į pasaulį anksčiau laiko dažnai kelia nerimą, daugybę klausimų ir nežinomybę, ypač tuomet, kai tėvai nebuvo tam pasiruošę. Tėvams, sužinojus, jog gali laukti priešlaikinis gimdymas, svarbiausia yra susipažinti su pagrindine informacija apie ankstukus, susiplanuoti būtinąsias priemones, drabužėlius pirmosioms ankstuko dienoms ir emociškai pasirengti, jog ligoninėje gali tekti praleisti kiek ilgiau laiko, nei buvo planuota. Iš anksto paruoškite dokumentus, reikalingus ligoninei, ir turėkite parengtą krepšį su būtiniausiais daiktais. Dažnai ankstukai į savo šeimą pasibeldžia netikėtai, tad tėveliai tam būna nepasiruošę ir nespėja įsigyti mažesniam kūdikiui prižiūrėti reikalingų priemonių. Siekiant, kad laikas ligoninėje keltų kuo mažiau įtampos šeimoms, ankstukų paramos fondas „Ankstukai“ anksčiau gimusių kūdikių tėvams įteikia ankstukų šeimos kraitelį pripildytą būtiniausių daiktų pirmosioms dienoms su ankstuku. Pabandykite įsisamoninti, kad nerimas, baimė ar net kaltės jausmas yra natūralios emocijos gimus neišnešiotam naujagimiui. Užplūdus emocijoms, svarbu neužsidaryti nuo aplinkinių, nelikti vieniems su savo išgyvenimais. Ieškantiems palaikymo ir informacijos, kviečiame kreiptis į Ankstukų pagalbos liniją.

Kalbėti apie kylančius jausmus, apie gimdymo patirtį. Jei artimieji (vyras, močiutė) sako kažką panašaus į: „Ko tu čia virkauji, turi sveiką vaiką ir džiaukis!“, verta ieškoti kito, galinčio išklausyti ir suprasti žmogaus. Pavyzdžiui, vaikų turinti draugė ar sesė dažnai būna puiki klausytoja. Jei ir toks žmogus negirdi, rekomenduojama kreiptis į asmeninį terapeutą. Vėliau taip pat patariama bendrauti su kitomis mamomis. Jei moters aplinkoje nėra mamų su mažais vaikais, jų galima sutikti mokyklėlėse, žaidimų aikštelėse. Dalinimasis patirtimi padeda suprasti, kad „ne man vienai taip yra“. Artimas bendravimas su vyru, pokalbiai apie tai, kaip praėjo diena yra puikus būdas įveikti besikaupiančius jausmus. Laikas praleistas vienu du su vyru yra reikalingas norint patirti poros intymumą, tad vertėtų prašyti senelių ar auklių pagalbos. Ne veltui kai kuriuose kraštuose yra posakis, kad „reikia kaimo, jog užaugintum kūdikį“. Auklės paslaugos kainuoja mažiau nei skyrybos.

Aktyvi veikla, pasivaikščiojimai gryname ore vienai ar su šeima taip pat padeda pravėdinti mintis, atsipalaiduoti. Laikas tik sau, rūpinimasis savo išvaizda gali leisti pasijusti geriau. O užsiėmimai mėgiama veikla pripildo gyvenimą prasmės. Dar besilaukdama moteris galėtų susirasti ir lankyti patinkančią mokyklėlę ar kursus besilaukiančioms šeimoms (geriausia, jei lankytų kartu su vyru) - tuomet šeimai taps aiškiau, ko tikėtis gimdymo metu ir po vaiko gimimo, todėl vėliau kils mažiau sumaišties, nerimo, abejonių.

Nebijokite informuoti norinčius aplankyti ir pamatyti kūdikį, kad galės tai padaryti vėliau. Pirmasis mėnuo po gimdymo yra tas laikas, kai tiek mama, tiek vaikas turi sustiprėti, apsiprasti vienas su kitu. Ilsėkitės (miegokite), kai miega kūdikis. Per pirmus vaiko auginimo metus mamos patiria maždaug septynių šimtų miego valandų deficitą. Tad rekomenduojama ilsėtis, kai tik yra tokia galimybė. Pagrindinis darbas, ypač per pirmus tris-keturis mėnesius, - žindyti kūdikį. Visa kita gali palaukti. Jei kūdikis maitinamas mišinėliais, moteris vis tiek yra pati geriausia mama savo vaikui ir yra verta pagarbos bei palaikymo.

Kitos priežastys: Nusivylimas gimdymu ir savimi. Jeigu lūkesčiai dėl idealaus gimdymo nepasitvirtino, moteris gali pradėti manyti, jog su tuo tiesiog nesusidorojo. Pasikeitusi išvaizda yra dažna nepasitenkinimo savimi priežastis. Laiko sau ir partneriui nebuvimas. Paros, o ir gyvenimo apskritai, ritmas susilaukus vaiko tampa visai kitoks. Struktūruoto profesinio gyvenimo ilgesys. Darbe užduotys būdavo aiškios, rezultatai greitai matomi, piniginis atlygis, kaip įvertinimas, gaunamas kas mėnesį ir pan. Tapus mama gali apimti jausmas, kad sukiesi, kaip voverė rate, dienos suvienodėja, sutvarkyta buitis tampa įprastu reiškiniu, tad sulaukti įvertinimo, pripažinimo, padėkos darosi vis sunkiau.

Priklausomai nuo patiriamų sunkumų lygio, moterims gali padėti psichologo konsultacijos ar psichoterapija, o prireikus - ir psichiatro paskirtas gydymas vaistais, kuris gali būti derinamas ir su žindymu, jei mama kūdikį maitina savo pienu. Svarbu suprasti, kad ne tik toms moterims, kurioms jau pasireiškė psichikos sutrikimai, reikalinga pagalba. Motinystės virsmo metu kylantys sudėtingi jausmai lydi daugelį moterų, tad paramos ir palaikymo reikia kiekvienai mamai. Minėti emociniai iššūkiai yra patiriami tokiu metu, kai didžioji dalis fizinių ir psichologinių pačios moters resursų yra nukreipta į naujagimį, todėl savo emocinės sveikatos užtikrinimui prireikia sąmoningų, aktyvesnių pastangų.

Judėjimas ir fizinė veikla

Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. kūną išjudinti. Jeigu gimdymas nebuvo komplikuotas, daryti mankštą galima pradėti praėjus jau 1-2 dienoms. Antrą dieną po gimdymo galima daryti kvėpavimo pratimus. Šie pratimai padeda atkurti dubens dugno raumenis, išvengti hemorojaus ir silpnos šlapimo pūslės problemų, bei atsikratyti sudribusio pilvuko.

Kvėpavimo pratimai

Pratimas: Atliekamas gulint ant nugaros. Dešinę ranką uždėkite ant pilvo, kairiąją - ant krūtinės. Ramiai įkvėpkite pro nosį, iškvėpkite burna per beveik suglaustas lūpas. Iškvėpimas po truputį turi ilgėti.
Pratimas: Gulėkite ant nugaros, sulenkite per alkūnes rankas. Įkvėpdama remkitės į lovą ir kelkite krūtinę. Nusileiskite, atpalaiduokite visus raumenis ir iškvėpkite.
Pratimas: Atsargiai pasiverskite ant šono. Įkvėpdama sulenkite koją per kelėną ir pritraukite ranka prie pilvo, ištiesdama ją išvėpkite. Pasiverskite ant kito šono ir pakartokite.
Pratimas: Atsigulkite ant nugaros, rankomis laikykitės už lovos galvūgalio. Kojos ištiestos ir suspaustos. Pasiverskite ant dešiniojo šono, grįžkite į pradinę padėtį, verskitės ant kito.

Kiti pratimai

Pratimas: Atsigulkite ant nugaros, rankas laikykite išilgai kūno. Paeiliui lenkite dešinę ir kairę kojas - tarytum darytumėte mažus žingsnelius. Remdamasi pėdomis į lovą pakelkite sėdmenis, įtraukite pilvą, įtempkite sėdmenų ir tarpvietės raumenis, po to darykite viską atvirkštine tvarka: sėdmenis nuleiskite, kojas po truputį ištieskite. Atsipalaiduokite.
Pratimas: Gulėkite ant nugaros, rankas laikykite išilgai kūno. Remdamasi kulnais, pečiais ir pakaušiu, pakelkite sėdmenis ir išlenkite nugarą (kojos ištiestos). Stipriai įtraukite pilvą ir tarpvietę, suspauskite sėdmenis. Nusileiskite ant nugaros ir atpalaiduokite visus raumenis.
Pratimas: Apsivertskite ant pilvo, įsikibkite rankomis į lovos kraštus. Kelkite ištiestą kairiąją koją, nuleiskite, pakelkite dešinę, nuleiskite. Po to pamėginkite tą patį padaryti iš karto su abiem. Sekite savo kvėpavimą, jo nereikia sulaikyti.
Pratimas: Atsistokite keturiomis (ant kelėnų ir rankų). Įtraukite pilvą, išlenkite nugarą kaip katė, suskaičiuokite iki 4 ir nuleiskite nugarą, atsipalaiduokite.
Pratimas: Toliau remkitės rankomis ir keliais. Kelkite aukštyn ištiestą dešinę koją, tada lenkite ją ir traukite prie pilvo. Grįžkite į pradinę padėtį.

Pasikonsultuokite su gydytoju, paklauskite, ar jums galima lankyti fitneso treniruotes. Jeigu tokios galimybės neturite, mankštinkitės namie, arba greitai vaikščiokite 30-40 minučių (po 100 žingsnių per minutę) - ne rečiau nei 5-6 kartus per savaitę, antraip poveikio nebus. Galite važinėtis dviračiu, žiemą - slidinėti, šokti. Jeigu laikysitės šių rekomendacijų, buvusį svorį susigrąžinsite maždaug per 6-9 mėnesius. Jeigu per pusę metų nenumesite nė kilogramo, vertėtų kreiptis į specialistus - endokronologą ir dietologą.

Mityba ir savirūpa

Mityba po gimdymo. Beje, pačios mamos maitinimas yra labai svarbus. Gimdymas - sunkus darbas, po kurio organizmas jaučiasi pavargęs ir išsekęs. Po gimdymo, rodos, jauti skausmą kiekvienoje kūno dalyje, raumenyje. Pirmosiomis dienomis po gimdymo gali būti, kad pajusite silpnumą, galvos svaigimą, ypač, jei staigiai atsikelsite iš lovos. Todėl viską darykite lėtai. Šie pokyčiai susiję su staigiu skysčio kiekio pasikeitimu jūsų organizme.

Nesvarbu kūdikis žindomas ar maitinamas pieno mišiniu, mama turi valgyti sveiką ir subalansuotą maistą, kad būtų aktyvi ir galėtų pasirūpinti kūdikiu. Dauguma specialistų rekomenduoja žindyvei valgyti visada, kai tik ji jaučia alkį, nes pieno „fabrikėlis“ naudoja labai daug energijos.

Svarbiausi mitybos komponentai

Javai: Produktai iš kviečių, ryžių, avižų, kukurūzų, miežių ir kitų javų.
Vaisiai: švieži, šaldyti, džiovinti, konservuoti. Nepjaustyti, pjaustyti, trinti.
Baltymai: rinkitės mažiau riebalų turinčią mėsą ir jos produktus.
Vanduo: Mitybos piramidės pagrindas. Visi žmonės per dieną turi išgerti apie 8 stiklines vandens, žindančiai mamai tai itin svarbu. Mano asmeninis atradimas - stiklinė prie vandens čiaupo tualete. Formulė paprasta: buvai tualete, plauniesi rankas, tuo pačiu išgeri stiklinę vandens. Žindant mamas labai troškina, dažnai žindymo vieta nebūna pastovi, todėl pridėliokite namuose buteliukų su vandeniu, kad bet kada jis būtų lengvai pasiekiamas.

Turbūt visos mamos nori kuo greičiau netekti nėštumo metu priaugto svorio. Tačiau neskubėkite, ekstremalios dietos pogimdyminiu laikotarpiu gali būti žalingos ne tik žindomam kūdikiui, bet ir mamos sveikatai. Svoris augo 9 mėnesius, duokite bent tiek pat laiko jam sugrįžti. Atsisakykite kaloringų ir nevertingų užkandžių, valgykite daugiau vaisių ir daržovių, pieninį šokoladą keiskite juoduoju su kuo daugiau kakavos.

Kūno pokyčiai ir seksualumas po gimdymo

Po gimdymo moteris gali patirti įvairių emocinių iššūkių. Moters kūnas yra sukurtas nėštumui, tačiau taip pat jis yra sukurtas atsinaujinti, nes tai užtikrina, kad ji galės turėti tiek vaikų, kiek norės. 6 - 8 savaites po gimdymo rekomenduojama susilaikyti nuo sekso. Seksas po gimdymo gali būti skausmingas, tačiau skausmas neturėtų būti labai stiprus. Jeigu gimdymo metu plyšo tarpvietės raumenys arba buvo atlikta epiziotomija, gali susiformuoti randinis audinys, todėl pirmaisiais kartais lytiniai santykiai gali būti šiek tiek nepatogūs. Laimei, bėgant laikui, tas randinys audinys suminkštėja ir seksas nebesukelia skausmo.

Dažniausiai porų seksualinis gyvenimas atsistato po vaiko gimimo praėjus šiek tiek laiko. Makštis gali būti nebe tokia stangri, tačiau tai neturėtų daryti labai didelės įtakos lytinių santykių kokybei. Tik nepanikuokite. Tai yra visiškai natūralu. Jeigu jums taip nutiko, tai dar nereiškia, kad tai kaip nors paveiks jūsų sekso kokybę. Po to, kai gimsta kūdikis, makšties stangrumas gali neatsistatyti į savo pirminę būseną. Iš pradžių seksas tiek moteriai, tiek vyrui gali atrodyti kiek kitoks, bet tai nereiškia, kad negalima juo visapusiškai mėgautis.

Lytinių santykių metu neseniai gimdžiusioms moterims gali būti sunkiau sulaikyti šlapimą. Per nėštumą dubens dugnas, palaikantis šlapimo pūslę, gimdą ir tiesiąją žarną, susilpnėja. Taip nutinka daugiausiai dėlto, kad trečiajame trimestre gimda išsiplečia iki arbūzo dydžio. Nesvarbu, ar gimdymas vyko natūraliai, ar buvo atliktas Cezario pjūvis, tačiau po jo gali būti sunkiau kontroliuoti šlapimą (ypač jei gimdymas buvo natūralus). Pratekėti gali ne tik sekso metu, bet ir čiaudint, kosint ar šokinėjant ant batuto. Šią problemą išspręsti gali Kėgelio pratimai, kuriuose rekomenduojama daryti nėštumo metu ir po gimdymo.

Jeigu moteris maitina krūtimi, gali labiau išsausėti makštis. Taip yra dėlto, kad maitinant krūtimi kraujyje sumažėja estrogenų lygis, o nuo jo priklauso makšties drėgnumas. Seksas gali ir nebūti skausmingas, tačiau išsausėjimas gali sumažinti malonumą. Daugelis moterų teigia, kad po gimdymo orgazmas tapo stipresnis. Kodėl taip įvyksta mokslas kol kas neturi tikslaus atsakymo. Egzistuoja nuomonė, kad gimdymo metu yra traumuojami nervai, kurie pirmąsias savaites tampa nejautrūs, tačiau vėliau jų funkcija atsistato ir nervai tampa dar jautresni nei anksčiau. Dėlto orgazmas tampa intensyvesnis.

Pirmisiais kartais gali pasirodyti šiek tiek kraujo. Dažniausiai tai pasitaiko, jei gimdymas buvo natūralus. Pirmąsias kelias dienas pastebėjus nestiprų kraujavimą nereikėtų pradėti nerimauti. Kraujo sumažėja ir galiausiai nebepasirodo, kai gimda visiškai sugyja. Mintys apie seksą gali kelti nerimą, bet tai yra visiškai normalu. Po gimdymo gali kilti pačių įvairiausių minčių ir nėra nieko blogo jas jausti. Kai kuriuos glumina vien mintis apie seksą, kiti nekantriai laukia, kol praeis tos 6 - 8 savaitės ir galės mylėtis. Daugelis moterų baiminasi, kad pirmieji kartai bus labai nemalonūs. Orgazmo metu iš krūtų gali pradėti tekėti pienas. Žindymo metu seksas įgauna naujų atspalvių. Orgazmo metu kūnas išskiria daug oksitocino arba laimės hormonų, taip pat kaip ir žindant kūdikį, todėl gali pasirodyti pienas.

Kitų pagalba ir socialiniai ryšiai

Socialiniai ryšiai. Santykiai su partneriu. Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba.

Artimųjų pagalba ir supratimas šiuo ypač jautriu laikotarpiu yra gyvybiškai svarbūs. "Jei įsivaizduotume apsaugą kaip branduolį su skirtingais sluoksniais ir manytume, kad išoriniai sluoksniai saugo vidinius tarsi skydas, motina ir jos vaikas yra tos struktūros šerdis, apsaugoti išorinių sluoksnių, kurie teikia reikiamą paramą ir rūpestį harmonijai palaikyti. Partneris, kuris skatina motiną skirti laiko sau, net jei tai tik kelios minutės per dieną, padeda išsaugoti jos emocinę gerovę. Tokia veikla kaip poilsis, pasivaikščiojimas ar atpalaiduojanti vonia yra labai svarbi motinos psichinei sveikatai. Viena iš pagrindinių psichologinių priemonių, padedančių išvengti pogimdyminės depresijos, yra atviras bendravimas. Labai svarbu, kad pora suprastų, jog motinos gerovė yra lemiamas veiksnys emocinio ryšio su kūdikiu vystymuisi ir visos šeimos emocinei sveikatai. Dar viena sritis, kur tėtis gali prisidėti - socialinė erdvė. Vyras turėtų būti atsakingas už moters ir kūdikio apsaugą - ir fizine, ir psichologine prasme. Jam išėjus į darbą, moteris dažnai lieka viena, todėl pravartu, kad jis suorganizuotų socialinį tvarkaraštį: susitarti su artimaisiais dėl apsilankymo laiko, paprašyti draugų ar šeimos narių pagalbos gaminant maistą, tvarkantis, arba tiesiog pabūnant su kūdikiu, kol mama ilsisi. Motinystė neįvyksta vakuume - ji gimsta santykyje. Partnerio dėmesys, rūpestis ir buvimas tampa nematoma, bet tvirta atrama, kuri leidžia mamai išlikti gyvai, švelniai ir pakankamai stipriai.

Gyd. akušerė-ginekologė Živilė Kiškienė apie šlapimo nelaikymą po gimdymo

Kultūriniai veiksniai. Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug. Motinystė nėra klausimas tik su dviem galimais atsakymais - taip arba ne. Joje pakankamai daug vietos improvizacijai ir motiniškai intuicijai. Medicinos teorijos nuolat keičiasi. Galbūt ne vienai tai teko patirti savo kailiu. Prieš dešimt metų ant gimdyvių stalelių galėdavai pamatyti šokolado, riešutų, chalvos, kad tik pieno būtų daugiau. Dabar gydytojai nepataria mamoms valgyti alergizuojančių produktų, kad neįsijautrintų vaikučio organizmas. Lyginant su ankstesniais laikais, daugybė medicinos teorijų apsisuko 180 laipsnių kampu. Moteris jau laukdamasi turėtų domėtis literatūra, pasirinkti sau tinkančią ir priimtiną kryptį. Viena mama savo mažylį grūdina šaltu vandeniu nuo pirmųjų dienų, kita augina kaip daigelį šiltnamyje, ir abi jos savaip teisios, nes mažyliai auga sveiki.

Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Netrikdomas laikas po gimdymo. Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Žindymas. Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Adekvatūs lūkesčiai sau. Gebėjimas pasirūpinti savimi. Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Lėtas grįžimas į gyvenimą. Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Laikas sau. Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti.

tags: #kaip #sustipreti #emociskai #po #gimdymo

Paieška

Projektai

Steigėjas

Informacinis rėmėjas

Visagino lopšelis-darželis „Kūlverstukas“ Lietuvos regionų naujienų portale „Miesto naujienos“