Kaip stiprinti vaiko imunitetą: išsamus vadovas
Žiemą žmogaus imunitetas patiria nemažai išbandymų. Temperatūros svyravimai, vėsus, drėgnas oras lauke ir sausas patalpose, mažesnis saulės šviesos kiekis bei fizinio aktyvumo stoka - dirgikliai, silpninantys imuninę organizmo apsaugą. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad dėl to labiausiai kenčia vaikai, kurių imuninė sistema vis dar vystosi ir mokosi reaguoti į įvairius mikroorganizmus. Tad kaip siaučiant peršalimo ligoms padėti savo vaikui ir sustiprinti jo imunitetą?
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė įvardija, kad nors vaikai jau gimsta turėdami tam tikrą imuninę apsaugą, specifinis, įgytas imunitetas įvairiems užkratams vystosi jiems augant, todėl pasirūpinti mažųjų organizmo apsauga yra ypač svarbu. Vaiko imuninė sistema nuolat vystosi, mokosi ir prisitaiko prie naujų virusų, kurie atsiranda kiekvieną sezoną. Kiekvieną kartą vaikui susirgus, jo kūnas įgyja naujos „patirties“, susidaro apsauginės ląstelės, kurios ateityje padeda reaguoti greičiau ir efektyviau. Todėl imunitetas yra tarsi treniruotė - kuo daugiau vaikas yra veikiamas aplinkos įtakos, tuo stipresnis jis tampa. Tyrimai rodo, kad būtent pirmaisiais gyvenimo metais ir pradėjus lankyti mokyklą aktyviausiai lavėja organizmo atsparumas. Vaiko imuninė sistema mokosi iš patirties - kiekvienas lengvas peršalimas ar virusinė infekcija padeda jam sustiprinti apsaugą nuo būsimų grėsmių. Tačiau šis procesas turi būti subalansuotas.
„Vaikų imuninė sistema natūraliai turi mažesnę „atmintį“, kadangi dar paprasčiausiai nėra susidūrusi su tam tikrais užkratais ir neturėjo galimybės pagaminti antikūnų. Kiekviena infekcija ir gauta vakcinacija prisideda prie šios atminties formavimosi, kadangi organizmas, kovodamas su patogenais, išmoksta veiksmingiau juos atpažinti kitą kartą. Dėl šios priežasties, vaikai peršalimo ligomis įprastai serga sunkiau ir dažniau, nes jų kūnas dar tik mokosi kovoti su infekcijomis“, - pasakoja vaistininkė.
Anot jos, nepaisant to, kad vaikai ir suaugusieji turi skirtingus imuniteto palaikymo poreikius, pagrindiniai sveiko gyvenimo būdo elementai, tokie kaip subalansuota mityba, kokybiškas miegas, pakankamas fizinis aktyvumas bei streso valdymas yra būtini visiems. Vis dėlto, vaikučių imuniteto stiprinimui, ypač tų, kurie nemėgsta tam tikrų maisto produktų, reikėtų skirti atidesnį dėmesį.
Mitybos svarba stiprinant vaiko imunitetą
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pasakoja, kad augančiam organizmui reikia gauti visų reikalingų maistinių medžiagų, tad svarbu įvairi, subalansuota mityba, kurioje būtų gausu šviežių daržovių, vaisių, grūdų, baltymų šaltinių ir sveikų riebalų. Jeigu nepavyksta visko gauti su maistu, tuomet rekomenduojama mitybą papildyti vaikams skirtais, mažesnių dozių maisto papildais.
Pagrindiniai imunitetą stiprinantys veiksniai:
- Mityba. Svarbu pasirūpinti, kad vaikas maitintųsi sveikai, pilnavertiškai ir per suvartojamą maistą gautų kuo daugiau imuninei sistemai stiprinti būtinų maistinių medžiagų.
Mityba turėtų būti spalvinga ir įvairi - vaisiai, uogos, daržovės, neskaldyti grūdai, baltymai, sveikosios riebalų rūgštys. Vaikai mėgsta saldžius vaisius ir uogas, pavyzdžiui, mėlynės, braškės, avietės ar gervuogės yra puikus pasirinkimas. Daugelis vaikų mielai valgo medų (jei nėra alergiški), be to, tai gera cukraus alternatyva. Medus ne tik skanus, bet ir jame yra antimikrobinių medžiagų bei antioksidantų, kurie gali sustiprinti vaiko imunitetą.
Riešutai, nors ne visada yra pirmas pasirinkimas, gali būti dedami į sausainius, batonėlius ar košę. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis vaikų nenoriai valgo daržoves „grynai“, jas galima sėkmingai įtraukti į mitybos racioną „paslėpus“ omletuose, troškiniuose ar kokteiliuose. Nors šokoladas laikomas „nesveiku užkandžiu“, juodasis šokoladas, kuriame yra daug kakavos (bent 70 %), nedideliais kiekiais gali būti vertingas antioksidantų ir mineralų šaltinis. Dažnai renkamės baltą duoną arba klasikinius makaronus, tačiau pilno grūdo produktuose yra daug daugiau skaidulų, B grupės vitaminų ir mineralų.
Kūdikio mityba kuria pagrindą vaiko sveikatai. Maistas, kurį kūdikis gauna pirmaisiais gyvenimo metais, svarbus ne tik kūdikystėje. Mityba pirmaisiais metais turi įtakos ir vėlesnei vaiko raidai bei jo sveikatai. Pasak specialistės, mažasis nėra didelis, todėl kūdikio mitybos poreikiai skiriasi nuo suaugusiųjų.
Būtinos maistinės medžiagos ir vitaminai
„Vienas iš vitaminų, kurių dažniausiai trūksta vaikams - vitaminas D, kurio rekomenduojama dozė priklauso nuo vaiko amžiaus. Vaikams, nevalgantiems mėsos, arba kurių mityboje trūksta vaisių, daržovių, pieno produktų, sveikų grūdų ar baltyminio maisto, pastebimas vitamino B12, omega-3 riebalų rūgščių, kalcio trūkumas.
Kalcio, magnio, geležies labai reikia greitai augantiems vaikams ir paaugliams. Pasitaiko atvejų, kada geležies trūkumas sukelia mažakraujystę, o tai ypač aktualu paauglėms, kurioms dėl menstruacijų gali reikėti daugiau šio mineralo. Tuo tarpu kalcio trūkumas gali lemti kaulų augimo sulėtėjimą ir padidinti lūžių riziką“, - apie vitaminų trūkumo pasekmes pasakoja „Camelia“ vaistininkė.
Vitaminas D padeda stiprinti kaulus ir dantis, palaiko imuninę sistemą, skatina kalcio ir fosforo pasisavinimą. Tuo tarpu kalcis - tai kaulų ir dantų vystymosi pagrindas, taip pat reikalingas raumenų ir nervų sistemos veiklai. Vitaminas A svarbus regėjimui, jis taip pat, kaip ir vitaminas C, stiprina imunitetą, skatina augimą, odos, dantenų ir kitų audinių atsinaujinimą. Vitaminas C taip pat padeda organizmui įsisavinti geležį, kuri ypač reikalinga kraujo gamybai, padeda aprūpinti organizmo ląsteles deguonimi ir skatina energijos gamybą. Geležies dažnai trūksta paaugliams, ypač bręstančioms merginoms.
Ne mažiau vaiko organizmo augimui reikalingi ir cinkas, magnis, omega-3 riebalų rūgštys. Pastarosios svarbios smegenų ir regėjimo vystymuisi, taip pat imunitetui ir širdies sveikatai.
Gydytoja pabrėžė, kad dažniausia virusinė liga, pradėjus lankyti darželį, yra peršalimas. Tai pasireiškia nosies užgulimu, čiauduliu, kosuliu bei gerklės skausmu. Atsakydama į klausimą, kodėl vaikai tampa mažiau atsparesni ligoms pradėjus socializuotis, gydytoja išskyrė patiriamą stresą. Pirmus kartus, kai vaikui tenka atsiskirti nuo tėvelių, jis patiria stresą, o stresas išskiria hormoną kortizolį, kuris turi savybę slopinti imuninę sistemą, tad vaikai tampa imlesni virusams ir bakterijoms.
Pasak specialistės, mažasis nėra didelis, todėl kūdikio mitybos poreikiai skiriasi nuo suaugusiųjų. Pasak L. Barauskienės, vasarą itin svarbu rūpintis kūdikių vitamino D atsargomis. „Jie šį vitaminą paprastai gauna su mamos pienu, tačiau tikrai nepakankamai, todėl jau nuo 3 savaitės mamos šio vitamino turėtų duoti papildomai. Jos teigimu, vitamino D Lietuvoje trūksta ir mažiems, ir dideliems. „Kad galėtų susidaryti pakankamas jo kiekis, vasarą saulėje reikia būti 15 minučių, atidengus ketvirtadalį kūno, nuo 12 iki 15 valandos ir nenaudoti kremo nuo saulės. Specialistė atskleidžia, kad su maistu gauname tik 10 proc. reikalingos vitamino D dozės. „Šiuo vitaminu turtingi vos keli produktai: riebi žuvis, kiaušinio trynys - tai pagrindiniai vitamino D šaltiniai. Kiti produktai, tokie kaip sviestas, baravykai, avižos - turi nedaug vitamino D. Taip pat į vaiko racioną galima įtraukti tuos produktus, kurie yra papildomai praturtinti vitaminu D, pavyzdžiui - dribsniai, sultys, pienas, pieno gėrimai ir mišiniai, įvairūs riebalai“, - vitamino D šaltiniais dalinasi L. Pasak dietologės, termiškai apdorojant produktus, jie netenka nuo 40 iki 89 proc. Vitaminas D padeda vaiko organizmui įsisavinti kalcį, kuris reikalingas augantiems kaulams ir dantims. Todėl L. „Vaikams nuo vienerių metų į mitybos racioną gali būti įtraukiamas karvės pienas. Tačiau jeigu vaikas ne taip noriai jį ragauja ir naują maistą valgo labai išrankiai, jam rekomenduojama vietoj paprasto karvės pieno gerti specialaus pieno gėrimą, skirtą vyresniems vaikams. Pasak specialistės, mažylio augimui, smegenų ir imuninės sistemos vystymuisi būtinas cinkas. „Šio mažyliams svarbaus mineralo esti gyvūninės kilmės maisto produktuose: raudonoje mėsoje - jautienoje, ėrienoje ar kalakutienoje, įvairiose žuvyse, kiaušiniuose. Cinko yra ir pieno produktuose, visų grūdo dalių kruopose, dribsniuose, miltuose, duonoje. Taip pat - augalinės kilmės produktuose, pavyzdžiui, riešutuose, ankštiniuose produktuose, tačiau juose yra ir medžiagų vadinamų fitatais, kurie sunkina cinko pasisavinimą“, - perspėja dietologė L. Anot specialistės, cinko šaltinis taip pat gali būti ir specialus pieno gėrimas, skirtas vaikams nuo vienerių ar dvejų metų. „Su pieno gėrimu gali būti gaminami įvairūs kokteiliai, naminiai ledai su sezoninėmis uogomis ar vaisiais. L. Dietologė pataria, kokie maisto produktai, praturtinti geležimi, vaikams naudingi. „Geležies daugiausia randama ir ji lengviausiai pasisavinama iš gyvūninės kilmės produktų - mėsos, žuvies ir kiaušinių. Svarbūs augaliniai produktai, kuriuose daug vitamino C, jis skatina geležies pasisavinimą. Su geležies turinčiais produktais derinkite braškes, juoduosius serbentus, šviežias daržoves - pomidorus ir paprikas, taip pat kopūstus ir brokolius. Norėdami padėti organizmui pasisavinti geležį, į valgiaraštį įtraukite žalumynus. Pavyzdžiui, jautienos maltinukus patiekite su smulkiai pjaustyto pomidoro salotomis ir krapais, kurių vasaros sezono metu rasite kiekvienoje lysvėje“, - paprastu receptu dalinasi L. Specialistė pataria atkreipti dėmesį, kas gali lemti geležies trūkumą. „ Jeigu vaikas geria labai daug karvės pieno ir, pavyzdžiui, nevalgo raudonos mėsos, yra vegetaras arba labai išrankus maistui, pavyzdžiui, nevalgo daržovių ar vaisių, uogų - tai gali būti geležies trūkumo priežastis. Vaikas negauna pakankamai geležies su maistu arba jo organizmas sunkiai pasisavina šį mineralą“, - perspėja L. Pasak specialistės, tėvams svarbu prisiminti, kad maisto papildai tik papildo maistą. „Visos maisto medžiagos ir vitaminai bei mineralai geriausiai pasisavinami su maistu. Todėl visas reikiamas maisto medžiagas vaikas turėtų gauti su kasdieniniais maisto produktais. Nebent vaikas yra labai išrankus valgytojas, tuomet reikėtų pasitarti su vaiko gydytoju, kokių maisto medžiagų jam gali trūkti,“ - pataria L. Ji sako, kad mūsų šalies vaikai papildomai turėtų vartoti vitaminą D ir žuvų taukus. „Būtent žuvyse ir jūros gėrybėse esančios omega-3 rūgštys pasisavinamos greičiausiai. Nors, atrodytų, šias medžiagas vasarą gauti yra lengva - vitamino D iš saulės, o omega-3 riebalų rūgščių į racioną įtraukiant daugiau žuvies - tačiau tyrimai rodo, kad ir vitamino D mums nepakanka, ir riebios žuvies mes nesuvalgome tiek, kiek reikėtų“, - kalba L. Barauskienė.
Vitaminas D, susidaręs odoje, veikiamas saulės spindulių, yra junginys, svarbus jūsų mažylio sveikatai. Vitamino D reikia ne tik kaulų struktūrai, bet ir imuniniam atsakui stiprinti.
Geležies daugiausia randama ir ji lengviausiai pasisavinama iš gyvūninės kilmės produktų - mėsos, žuvies ir kiaušinių. Svarbūs augaliniai produktai, kuriuose daug vitamino C, jis skatina geležies pasisavinimą. Su geležies turinčiais produktais derinkite braškes, juoduosius serbentus, šviežias daržoves - pomidorus ir paprikas, taip pat kopūstus ir brokolius. Norėdami padėti organizmui pasisavinti geležį, į valgiaraštį įtraukite žalumynus. Pavyzdžiui, jautienos maltinukus patiekite su smulkiai pjaustyto pomidoro salotomis ir krapais, kurių vasaros sezono metu rasite kiekvienoje lysvėje.
Vitaminas D padeda vaiko organizmui įsisavinti kalcį, kuris reikalingas augantiems kaulams ir dantims. Todėl L.
Vaikams nuo vienerių metų į mitybos racioną gali būti įtraukiamas karvės pienas. Tačiau jeigu vaikas ne taip noriai jį ragauja ir naują maistą valgo labai išrankiai, jam rekomenduojama vietoj paprasto karvės pieno gerti specialaus pieno gėrimą, skirtą vyresniems vaikams. Pasak specialistės, mažylio augimui, smegenų ir imuninės sistemos vystymuisi būtinas cinkas. „Šio mažyliams svarbaus mineralo esti gyvūninės kilmės maisto produktuose: raudonoje mėsoje - jautienoje, ėrienoje ar kalakutienoje, įvairiose žuvyse, kiaušiniuose. Cinko yra ir pieno produktuose, visų grūdo dalių kruopose, dribsniuose, miltuose, duonoje. Taip pat - augalinės kilmės produktuose, pavyzdžiui, riešutuose, ankštiniuose produktuose, tačiau juose yra ir medžiagų vadinamų fitatais, kurie sunkina cinko pasisavinimą“, - perspėja dietologė L. Anot specialistės, cinko šaltinis taip pat gali būti ir specialus pieno gėrimas, skirtas vaikams nuo vienerių ar dvejų metų.
Saikingas ir teisingas vitaminų vartojimas
Neretai tėvus, ieškančius būdų sustiprinti atžalų sveikatą ir imunitetą, konsultuojanti vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė ragina prieš nusprendžiant vaiko mitybą papildyti vitaminais ir mineralais, nepamiršti pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
„Kai kurie vitaminai ir mineralai, tokie kaip vitaminas D ar omega-3, naudingi vaiko organizmui, kai vartojami reguliariai, tačiau kiti - turėtų būti vartojami ciklais arba pagal poreikį, o per didelės jų dozės gali turėti ir šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, vitaminus A, D, E, K taip pat multivitaminus ir mineralus patartina vartoti su maistu. Tokiu būdu jie ne tik bus geriau įsisavinami, bet ir sumažės skrandžio dirginimo rizika. Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad vaikams netinka suaugusiems skirti maisto papildai, mažiesiems reikalingi pagal amžiaus grupę pritaikyti vitaminai ir mineralai“, - sako vaistininkė.
J. Aganauskaitė-Žukaitė primena, kad vaikams skirtų maisto papildų galima rasti ne tik tabletėmis ar kapsulėmis, bet ir kramtomomis, skystomis, gaminukų ar lazdelių formomis. Anot vaistininkės, kadangi vaikai neretai nenori vartoti vitaminų, skundžiasi nemaloniu jų skoniu ar nepatogia forma, įdomesni pasirinkimai vaikams gali atrodyti patraukliau ir netgi patikti.
„Besižvalgantiems lengvesnių būdų praturtinti atžalų mitybą, multivitaminai gali būti geras pasirinkimas, nes vaikas gauna nedideles įvairių maistinių medžiagų dozes vienu metu. Tačiau, jei žinote, kokių vitamino atžalai trūksta, patarčiau rinktis atskirų maistinių medžiagų maisto papildus, taip užtikrinant, kad vaikas gaus didžiausią galimą naudą“, - pataria vaistininkė.
Tėvams dažnai kyla nerimas, ar dažni vaiko susirgimai reiškia silpną imunitetą, ar tai natūrali imuninės sistemos vystymosi dalis. Vaikų imuniteto stiprinimo temų populiarumas atgyja rudenį, pavasarį, tačiau svarbu žinoti, kad imuniteto formavimasis - ilgalaikė kelionė. Nors yra tyrimų, pagrindžiančių ir trumpalaikį vitaminų vartojimo poveikį (pavyzdžiui, vitaminas C, vartojamas iki peršalimo infekcijos, sutrumpina sirgimo laiką), vis dėlto, siekiant ilgalaikio rezultato - stiprios imuninės vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sistemos - būtinas nuoseklus gyvenimo būdo planas.
Vitaminai vaiko imuniteto stiprinimui - labai aktuali tema, tik svarbu žinoti, kad vaikui itin lengva perdozuoti vitamino A ir kitų riebaluose tirpių vitaminų (D, E, K). Taip pat svarbu suprasti, kad jokie vitaminai, maisto papildai ar jų deriniai neatstoja skiepų nuo specifinių ligų.
Vaikų imuniteto stiprinimui, kaip ir suaugusiųjų, labai svarbų vaidmenį atlieka mityba - kuo įvairesnį maistą valgome, tuo daugiau reikalingų medžiagų organizmas gauna ir įsisavina. Vis dėlto, kai kurių imunitetui svarbių medžiagų su maistu gauti pakankamai yra sudėtinga - ypač vaikams. Pavyzdžiui, riebi žuvis nėra dažnas vaiko pasirinkimas, todėl, greičiausiai, be kokybiškų žuvų taukų vaikams neišsiversite, nes jie padeda reguliuoti uždegimą, gali sumažinti alergijos, astmos rizikas, sutrumpinti kai kurių infekcinių ligų trukmę susirgus.
Fizinio aktyvumo ir miego svarba
Reguliarus mankštinimasis yra vienas iš paprasčiausių būdų natūraliai sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Jis padeda aktyvuoti limfinę sistemą, kuri atsakinga už organizmo valymą ir imuninių reakcijų koordinavimą.
Miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, stiprinančių vaiko organizmą. Pavyzdžiui, vaikams iki 6 metų reikia bent 10-12 valandų miego per parą, kad jie galėtų visiškai atsigauti ir atsispirti infekcijoms. Nepakankamas arba nekokybiškas miegas. Būtent miego metu organizmas efektyviausiai atsinaujina, todėl reguliarus ir pakankamai ilgas miegas yra imuninės sistemos sąjungininkas.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad miegą ir stiprų imunitetą sieja tiesioginis ryšys. Mamos puikiai žino, kad tam, jog vaikas mažiau sirgtų, reikia stiprinti jo imunitetą. Deja, nėra universalios tabletės, kurią išgėrus pagerėtų organizmo apsauginės funkcijos. Kad vaiko imunitetas sustiprėtų ir organizmas galėtų pasipriešinti infekcijoms, reikia pasistengti tėveliams.
1. Pasirūpinkite, kad jūsų vaikas miegotų jo amžiui rekomenduojamą valandų skaičių, nes miegas yra kritiškai svarbus ir jo imuniteto formavimuisi, ir veikimui. Klinikiniai duomenys rodo, kad trumpesnis miegas susijęs su padidėjusia kvėpavimo takų infekcijų rizika . Atkreipėme dėmesį, kad specialistai rekomenduoja, jog kūdikiai iki vienerių metų turi miegoti 12-15 val. per parą, vaikai iki dvejų - bent 11-14 val., vaikai nuo trejų iki penkerių 10 - 13 val., o vaikai ir ankstyvieji paaugliai iki trylikos - bent 9-11 valandų per parą. Miegant padidėja imuninių ląstelių aktyvumas, gaminasi antikūnai, stiprėja imuninė sistema.
Įtemptas gyvenimo ritmas, įvairios lavinimosi, mokymosi, pramogų galimybės neretai perkrauna vaiko dienotvarkę, joje nelieka laiko nuobodžiauti, atsikvėpti, neskubėti. Jei vaikas nuolat įsitempęs, jo organizme daugėja streso hormonų - adrenalino, kortizolio ir kt., o tai slopina limfocitų, kovojančių su infekcijomis, veiklą. Be to, padidėjęs kortizolio kiekis mažina organizmo gebėjimą efektyviai reguliuoti uždegiminius procesus. Mokslinės apžvalgos rodo, kad lėtinis stresas ir su juo susiję hormoniniai pokyčiai gali reikšmingai silpninti imuninės sistemos funkciją ir didinti imlumą infekcijoms. Todėl jūs galite ne tik užtikrinti kokybišką ir ilgą vaiko miegą, bet ir suplanuoti laisvą laiką - be ekranų, be pareigų, be užduočių.
2. Reguliarus mankštinimasis yra vienas iš paprasčiausių būdų natūraliai sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Jis padeda aktyvuoti limfinę sistemą, kuri atsakinga už organizmo valymą ir imuninių reakcijų koordinavimą.
Pakankamas fizinis aktyvumas ir buvimas gryname ore. Teigiama, kad būtent fizinė veikla suaktyvina imunitetą ir stiprina atsparumą ligoms. Be to, leidžiant laiką lauke mažylis neabejotinai susidurs su įvairiais nešvarumais ir bakterijomis, natūraliai gyvenančiomis aplinkoje. O tai nėra taip blogai, kaip gali pasirodyti - susidūrusi su šiomis, palyginti, nekenksmingomis bakterijomis, imuninė sistema stiprėja ir rengiasi rimtesnių infekcijų įveikai.
Fizinė veikla svarbi bet kokio amžiaus žmogui. Teigiama, kad vidutinis fizinis aktyvumas padeda stiprinti imuninę sistemą. Be to, svarbu ir kita: lauke mažylis tikriausiai neišvengs nešvarumų - jau esame apie tai kalbėję - ir tai labai gerai. Išėjęs į lauką vaikas susidurs su įvairiomis bakterijomis, kurios natūraliai gyvena aplinkoje.
Aktyvūs judesiai, ypač jei vaikas kvėpuoja švariu, vėsiu oru, padidina medžiagų apykaitą ir organizmo atsparumą. Nejudrus gyvenimo būdas vaikui visiškai netinkamas.
Vaiko sveikatai svarbus tinkamas darbo ir poilsio kaitaliojimas - reikia laiku miegoti, keltis, žaisti ar mokytis ir ilsėtis. Miegoti mažylis turi eiti 21.30 val.
FIZINIAI MANKŠTAI VAIKAMS 🏃♂️ SPORTO NAUDOS VAIKAMS 🏋️ Kūno kultūra
Grūdinimas ir aplinkos poveikis
Šeivamedis yra juodųjų uogų krūmas, jau seniai naudojamas liaudies medicinoje. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kiekvienas organizmas yra unikalus.
Gamta dosniai dalijasi ištekliais, kurie šimtmečius buvo naudojami organizmo apsaugai stiprinti. Šeivamedžio uogos, medus, imbieras, česnakas turi vertingų antioksidantų, vitaminų ir fitonutrientų, kurie padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
3. Nors Covid-19 pandemijos laikotarpis visus išmokė dažniau plauti rankas, naudoti dezinfekcijos priemones, vis dėlto visos aplinkos sterilizuoti ir pernelyg švarinti nereikėtų, nes nuolatinis visa ko dezinfekavimas (grindų, drabužių, indų, rankų, baldų, patalų, rankenų ir t. t.) mažina mikrobų, reikalingų treniruoti imuninę sistemą, įvairovę. Higienos hipotezė teigia, kad maža mikrobinė ekspozicija ankstyvame gyvenime gali trukdyti normaliai imuninei reguliacijai ir padidinti alerginių ar imunologinių sutrikimų riziką vėliau gyvenime. Ši idėja grindžiama epidemiologinių duomenų ir imunologinių mechanizmų analize. Panaši situacija ir dėl aprangos - nereikia bijoti, kad vaikas pajus šalčio, šiek tiek užgels rankas ar kojas, šalikas atidengs dalį kaklo ar esant žemai temperatūrai trumpam išbėgs į lauką be kepurės.
Kai tik turite galimybę, skatinkite vaiką vaikščioti basomis po žolę, smėlį, akmenukus (žinoma, prieš tai įsitikinkite, kad aplinka yra saugi). Kai tik turite galimybę, skatinkite vaiką vaikščioti basomis po žolę, smėlį, akmenukus (žinoma, prieš tai įsitikinkite, kad aplinka yra saugi).
Vaikas turėtų kasdien pabūti lauke bent 2 valandas, net ir esant šaltam orui, - tereikia tinkamos aprangos. Neaprenkite lauke vaiko per šiltai, nes jis greitai suprakaituos ir pūstelėjus vėjeliui peršals.
Vaiko imunitetą stiprina grūdinimas, o viena iš sėkmės sąlygų - nuolatinės procedūros. Pradėti grūdinti galima patį mažiausiąjį: migdykite jį lauke, leiskite pabūti namuose be drabužėlių. Didesnius vaikus galima apipilti vėsesniu vandeniu, puiki grūdinimo procedūra - kontrastinės kojų vonelės.
3. Kasdieninis vaikų pietų miegas reikalingas ne tik tam, kad tėvai galėtų trumpai atsikvėpti ir ramiai pabūti tyloje. Moksliniai tyrimai rodo, kad miegą ir stiprų imunitetą sieja tiesioginis ryšys.
Mokslininkai turi pakankamai tvirtų įrodymų, kad sutrikus žarnyno mikroflorai, imunitetas susilpnėja. Žarnyne gyvenančios gerosios bakterijos yra vienas svarbiausių imunitetą stiprinančių veiksnių. Šios bakterijos kūdikio žarnyne pradeda formuotis gimdymo metu ir netrukus po gimimo. Natūralaus gimdymo metu vaikas iš motinos gimdymo takų pasisavina natūralią mikroflorą - tai pirmoji jo imuniteto apauga. Mamos piene yra prebiotikų, kurie yra nesuvirškinami angliavandeniai. Jie gerina virškinimo sistemos mikrobiotą ir stiprina mažylio organizmo apsaugą.
Dažnas ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas. Antibiotikai sutrikdo žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, tačiau žarnyno sveikata yra glaudžiai susijusi su imuninės sistemos funkcija.
Sukurdami palankias sąlygas namuose, padedame vaikui susidoroti su iššūkiais ir nugalėti infekcijas. Kambario oras turi būti vėsus, drėgnas, su kuo mažesniu kiekiu buitinių dulkių, besikaupiančių minkštuose balduose, kilimuose, minkštuose žaisluose. Tokiame ore visų rūšių ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos, grybeliai) žūsta greičiau, o jų koncentracija daug mažesnė. Grynas oras taip pat didina atsparumą ligoms.
Medikai perspėja, kad rūkančių tėvų vaikai kvėpavimo takų ligomis serga daug dažniau. Kenksmingų medžiagų į vaiko organizmą patenka ne tik jam būnant prirūkytoje patalpoje, bet ir - šalia rūkančių tėvų, nors jie tai daro ir ne namuose.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu vaikas geria labai daug karvės pieno ir, pavyzdžiui, nevalgo raudonos mėsos, yra vegetaras arba labai išrankus maistui, pavyzdžiui, nevalgo daržovių ar vaisių, uogų - tai gali būti geležies trūkumo priežastis. Vaikas negauna pakankamai geležies su maistu arba jo organizmas sunkiai pasisavina šį mineralą“, - perspėja L.
Jeigu pastebimas silpnas vaiko imunitetas, svarbu vertinti ne tik simptomus, bet ir atžalos gyvenimo būdą bei emocinę savijautą.
Jeigu vaikas susirgo, neskubėkite pirkti vaistų savo nuožiūra, geriausia pasikonsultuokite su gydytoju, kaip ir kuo jį gydyti.
Gydytoja pabrėžė, kad dažniausia virusinė liga, pradėjus lankyti darželį, yra peršalimas. Tai pasireiškia nosies užgulimu, čiauduliu, kosuliu bei gerklės skausmu. Atsakydama į klausimą, kodėl vaikai tampa mažiau atsparesni ligoms pradėjus socializuotis, gydytoja išskyrė patiriamą stresą. Pirmus kartus, kai vaikui tenka atsiskirti nuo tėvelių, jis patiria stresą, o stresas išskiria hormoną kortizolį, kuris turi savybę slopinti imuninę sistemą, tad vaikai tampa imlesni virusams ir bakterijoms. Susitikimo dalyviams gydytoja taip pat patarė, kaip geriausia elgtis susirgus. Ji rekomenduoja neskubėti grįžti į darželį - pirmąją ligos savaitę likite namuose ir pasistenkite sveikti, o tuomet namuose pabūkite dar savaitę.
Apibendrinant: vertinkite vaiko imuninę sistemą kaip... sistemą, kuri sklandžiai veikia tuomet, kai kiekvienas jos elementas atlieka savo darbą: vitaminų ar probiotikų vartojimas vargu ar pagelbės, jei imuniteto pamatai netvirti - t.y.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
