Kaip tinkamai surinkti šlapimo mėginį tyrimams

Šlapimo tyrimas yra vienas iš dažniausiai atliekamų laboratorinių tyrimų, padedančių įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą, diagnozuoti įvairias ligas, infekcijas bei medžiagų apykaitos sutrikimus.

Norint gauti tikslius ir patikimus rezultatus, būtina tinkamai pasiruošti tyrimui ir teisingai surinkti šlapimo mėginį. Šiame straipsnyje pateikiamos išsamios instrukcijos, kaip tai padaryti.

Bendrosios taisyklės

Svarbu suprasti, kad laboratorinių tyrimų tikslumas ir patikimumas didele dalimi priklauso nuo paciento pasiruošimo. Netinkamas pasiruošimas ir mėginio surinkimas gali lemti netikslius rezultatus.

SVARBU: Šlapimas tyrimui turi būti surenkamas tik į tam skirtą vienkartinį plastikinį indelį. Šlapimas, surinktas į kitą tarą (stiklainius, indelius nuo maisto produktų ir kt.), tyrimui yra netinkamas ir nebus priimamas.

Pasiruošimas šlapimo tyrimui

Prieš renkant šlapimą, būtina tinkamai pasiruošti. Štai keletas svarbių rekomendacijų:

• Indelio pasirinkimas: Planuojant surinkti šlapimo mėginį laboratoriniams tyrimams, rekomenduojama pasirūpinti vienkartiniu šlapimo indeliu. Šlapimas renkamas į specialų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Vienkartinio šlapimo indelio nereikia plauti ar paruošti kitu būdu. Nepriimtina šlapintis į butelius, stiklainius ir kitas tam neskirtas talpyklas.
• Mityba: Kelias dienas (bent 10-12 val.) iki šlapimo surinkimo tyrimams rekomenduojama laikytis standartinės dietos, maitintis įprastu režimu, tačiau vengti aštraus, sūraus maisto ir produktų, galinčių pakeisti šlapimo spalvą (pvz.: morkų, burokėlių ir pan.). Taip pat patariama vartoti normalų skysčių kiekį ir vengti alkoholio.
• Fizinis aktyvumas: Prieš tyrimo surinkimą reikia vengti didelio fizinio krūvio ir ilgalaikio stovėjimo. Dėl per didelio fizinio krūvio šlapime gali atsirasti baltymų ir ketoninių kūnų arba padidėti jų kiekis.
• Lytiniai santykiai: 24 valandas iki šlapimo mėginio paėmimo rekomenduojama vengti lytinių santykių. Šlapimo tyrimas po lytinių santykių gali būti sudėtingas dėl šlapime esančios spermos. Didelis spermatozoidų kiekis neleidžia tinkamai mikroskopiškai įvertinti šlapimo nuosėdų.
• Menstruacijos: Vengti tirti šlapimą menstruacinio kraujavimo metu ir 2-3 dienas prieš ir po menstruacijų. Esant būtinybei, šias aplinkybes reikia dokumentuoti. Renkant šlapimo mėginius menstruacijų metu, šlapimas dažnai užteršiamas eritrocitais ir epiteliu, todėl neįmanoma gauti patikimų rezultatų.
• Vaistai ir maisto papildai: Nutraukti vaistų vartojimą nebūtina, tačiau būtina informuoti laboratoriją ir gydytojus apie visus vaistus ar maisto papildus, kuriuos vartojote šlapimo surinkimo metu.
• Mikroalbumino/kreatinino tyrimas: Prieš surenkant šlapimą mikroalbumino/kreatinino tyrimui, rekomenduojama 8-12 val. nevalgyti.

Bendras šlapimo tyrimas

Bendram ir (ar) biocheminiams šlapimo tyrimams ėminys renkamas į specialų sterilų šlapimo surinkimo indelį, kurį galima įsigyti vaistinėje. Renkama rytinio šlapimo vidurinė porcija (maždaug apie 10 ml.).

Šlapimo surinkimo eiga:

1. Prieš renkant šlapimą, reikia švariai nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu.
2. Reikia pasiruošti sterilų šlapimo indelį.
3. Apsiplauti išorinius lytinius organus, įskaitant ir šlaplės sritį, tekančio vandens srove, nenaudojant jokių dezinfekuojančių medžiagų. Moterims rekomenduojama praskirti lytines lūpas, vyrams - atitraukti apyvarpę.
4. Pradėjus šlapintis, leisti pirmai šlapimo porcijai (30-50 ml.) nutekėti į tualetą.
5. Nenutraukiant srovės, į sterilų indelį, surinkite 5-10 ml vidurinės šlapimo porcijos. Renkant šlapimą, stengtis nepriliesti indelio kraštų prie lytinių organų.
6. Šlapimo indelis sandariai uždaromas, ant indelio užrašomas paciento vardas, pavardė, paėmimo laikas (val. ir min.).

Šlapimo ėminiai į laboratoriją pristatomi kambario temperatūroje (+15…+25) ⁰C per 2 val. nuo ėminio paėmimo.

Šlapimo pasėlis

Atliekant šlapimo pasėlį, renkama 40-50 ml šlapimo.

Šlapimo surinkimo eiga:

1. Prieš pradedant rinkti šlapimą, reikia švariai nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu.
2. Reikia pasiruošti sterilų šlapimo indelį.
3. Apsiplauti išorinius lytinius organus, įskaitant ir šlaplės sritį, tekančio vandens srove, nenaudojant jokių dezinfekuojančių medžiagų. Moterims rekomenduojama praskirti lytines lūpas, vyrams - atitraukti apyvarpę.
4. Pradėjus šlapintis, leisti pirmai šlapimo porcijai (30-50 ml.) nutekėti į tualetą.
5. Nenutraukiant srovės, į sterilų indelį, surinkite 40-50 ml vidurinės šlapimo porcijos. Renkant šlapimą, stengtis nepriliesti indelio kraštų prie lytinių organų.
6. Šlapimo indelis sandariai uždaromas, ant indelio užrašomas paciento vardas, pavardė, paėmimo laikas (val. ir min.).

Šlapime mikroorganizmai dauginasi itin greitai, todėl indelį su šlapimu rekomenduojame kuo skubiau pristatyti į procedūrų kabinetą. Nesant galimybei šlapimo ėminio, skirto pasėlio tyrimui, pristatyti į laboratoriją tą pačią dieną, jis gali būti laikomas iki 48val. Tyrimui skirtas šlapimas saugomas ir transportuojamas (+2…+8) °C temperatūroje.

Šlapimo surinkimas lytiškai plintančių ligų sukėlėjams nustatyti

Renkant šlapimą, kuris skirtas lytiškai plintantiems sukėlėjams nustatyti, išorinių lytinių organų nusiplauti nereikia. Pirma šlapimo porcija reikalinga lytiškai plintančių ligų sukėlėjams nustatyti.

1. Atsikėlus ryte pirmą šlapimo porciją išpilti į tualetą.
2. Pradedant nuo pirmųjų šlapimo lašų į indelį reikia surinkti 30-50 ml.
3. Šlapimo indelis sandariai uždaromas, ant indelio užrašomas paciento vardas, pavardė, paėmimo laikas (val. ir min.).

Paros šlapimo surinkimas

Prieš pradedant rinkti paros šlapimą būtina ištuštinti šlapimo pūslę, t. y. nusišlapinti į klozetą. Po pirmojo nusišlapinimo fiksuojamas laikas ir nuo jo pradedamas rinkti šlapimas.

PASTABA: Rekomenduojama paros šlapimą rinkti taip: ryte, pvz., 8 val., pacientas turi ištuštinti šlapimo pūslę, šis šlapimas išpilamas (nusišlapinama į klozetą) ir jo kiekis neskaičiuojamas. Po to šlapimas renkamas visą dieną ir naktį į vieną indą. Kitos dienos ryte 8 val. surenkama paskutinė šlapimo porcija.

Surinkto paros šlapimo kiekį sumaišyti ir atpilti 50 ml į atskirą sterilų indelį, ant kurio užrašomi paciento vardas, pavardė, data, šlapimo rinkimo pradžia ir pabaiga (val. ir min.).

Šlapimo surinkimas kūdikiams

Naujagimių ir kūdikių šlapimą rekomenduojama rinkti į pediatrinį šlapimo surinkimo maišelį. Surinkimo maišelis turėtų būti laikomas ne ilgiau kaip valandą, nes vėliau padidėja ėminio užterštumo rizika.

Šlapimo gaudymas

1. Stebėkite kūdikį ir bandykite pagauti šlapimo srovę į sterilų indą.

Šlapimo surinkimas naudojant šlapimo rinktuvą

1. Nusiplaukite rankas ir kūdikio lytinius organus šiltu vandeniu be muilo.
2. Atsargiai pritvirtinkite šlapimo rinktuvą.
3. Reguliariai tikrinkite, ar rinktuvas prisipildė.
4. Kai tik kūdikis pasišlapins, nuimkite rinktuvą ir perpilkite šlapimą į sterilų indelį.

Šlapimo surinkimas gaudant srovę

1. Nusiplaukite rankas ir pasiruoškite sterilų indelį.
2. Stebėkite kūdikį ir pasiruoškite, kai tik pastebėsite, kad jis tuoj šlapinsis.
3. Atsargiai pakiškite indelį po srove ir surinkite šlapimą.

PASTABA: Kai šlapimo tyrimą reikia atlikti mažiems vaikams arba kūdikiams, kurie dar nemoka kontroliuoti savo šlapinimosi, tai surinkti šlapimą yra sudėtingiau. Tam, kad šlapimo tyrimas būtų surinktas tinkamai, šlapimo surinkimo maišeliai, kuriuos klijuojame ant išorinių lytinių organų, nėra tinkami, kadangi tokiu atveju surinktas šlapimas nėra pakankamai švarus ir tyrimo rezultatai esant pokyčių šlapime vis tiek negalės būti vertinti ir reikės kartoti šlapimo tyrimą. Todėl geriausia iškart surinkti šlapimą tinkamai - t.y. palikti vaiką be kelnių ir sauskelnių ir gaudyti šlapimo srovę. Tai nėra labai paprasta, tačiau tai yra geriausias šlapimo surinkimo būdas. Galima duoti vaikui daugiau atsigerti.

Svarbūs aspektai

• Švara: Užtikrinkite, kad visi naudojami įrankiai būtų švarūs ir sterilūs.
• Greitis: Kuo greičiau pristatykite šlapimo mėginį į laboratoriją.
• Laikymas: Jei negalite iš karto pristatyti mėginio, laikykite jį šaldytuve. Tyrimui skirtas šlapimas saugomas ir transportuojamas (+2…+8) °C temperatūroje.

Jeigu šlapimo pūslė tuščia, specialiai skysčių gerti nereikia.

Šlapimo tyrimų tipai ir pasiruošimas

Šlapimo tyrimai atliekami skirtingais metodais (bendrieji klinikiniai tyrimai, molekulinė diagnostika (PGR) ir mikrobiologiniai tyrimai) ir jiems reikalingas skirtingas pasiruošimas (pirma šlapimo porcija, vidurinė šlapimo porcija)!

• Bendras šlapimo tyrimas: Prieš atliekant bendrąjį šlapimo tyrimą rekomenduojama nevartoti 1-2 d. vit. C preparatų. Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas. Prieš surenkant šlapimą, būtina apsiplauti švariu vandeniu išorinius lytinius organus (nenaudoti muilo ir kt.).
• Šlapimo surinkimas bakteriologiniam pasėliui: Prieš renkant šlapimą nesišlapinti 4-6 val. ir mažiausiai 48 val. nevartoti antimikrobinių preparatų. Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas. Prieš surenkant šlapimą būtina gerai apsiplauti išorinius lytinius organus švariu vandeniu (nenaudoti muilo ir kt. ploviklių). Į šlapimo indelį pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, paskui - į indelį (20-30 ml) ir užbaigti į tualetą.
• Šlapimo surinkimas VYRAMS (lytiškai plintančių ligų) tyrimui: Tyrimui reikalingas „pirminės porcijos“ rytinis šlapimas, t.y., rytą atsikėlus, neapsiplovus, pradedant nuo pirmųjų lašų į šlapimo indelį surinkti 20-30 ml šlapimo.

Kada ir kodėl atliekamas šlapimo tyrimas vaikui?

Šlapimo tyrimas - tai tyrimas, atliekamas iš žmogaus šlapimo, kuris gali būti paskirtas dėl įvairiausių priežasčių - gydytojas gali jį skirti profilaktiškai, įtariant šlapimo organų infekciją, o taip pat tam, kad atmestume įvairias kitas ligas, tokias kaip kepenų, inkstų uždegimines ligas, cukrinį diabetą ir pan.

Ar reikia profilaktiškai tirti kūdikio šlapimą? Kokie tai atvejai?

Jei kūdikis gerai jaučiasi, miega, jei yra taisyklingai maitinamas, jei svoris ir ūgis auga nuosekliai, profilaktiškai tirti šlapimą tikrai nebūtina. Mat tinkamai surinkti mažylio šlapimą gan sunku. Netinkamai surinkto šlapimo rezultatai gali neparodyti tikrosios padėties ir versti nepagrįstai nerimauti. Kas kita, jei kūdikis serga, karščiuoja, nevalgo, jei jam prastai auga svoris. Tuomet šlapimo tyrimas gali padėti sužinoti ar patikslinti esamo negalavimo priežastį.

Šlapimo pokyčiai paprastai rodo šlapimo organų sistemos bėdas. Būtina atminti, kad mažyliui pradėjus karščiuoti temperatūra gali pakilti ne tik dėl šaltojo sezono ligų. Temperatūra gali rodyti ir infekcinį šlapimo organų sistemos uždegimą. Jei šlapimo tyrimo rezultatai nerodo inkstų, šlapimo takų ar pūslės infekcijos, tuomet ieškoma kitų karščiavimo priežasčių.

Kokie požymiai rodo, kad kūdikis serga inkstų ar šlapimo organų sistemos ligomis?

Negalavimą paprastai išduoda pakitusi šlapimo spalva ir kvapas. Šis tampa aštresnis, nemalonus. Kalbant apie pasikeitusią šlapimo spalvą, sauskelnėse galima rasti geltonų ar rusvų dėmių, kažką panašaus į pūlingąsias išskyras. Kūdikis paprastai būna neramus, riečiasi nuo skausmo, kai šlapinasi. Vyresnis vaikas, žinoma, jau pats gali pasakyti, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis jam būtų nemalonu. Na, o dažniausias požymis, rodantis šlapimo organų sistemos infekciją, - tai pakilusi aukšta temperatūra.

Ką reikia žinoti prieš šlapimo tyrimo atlikimą?

Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių. Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas. Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:

• tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas;
• mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje;
• prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių;
• tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis;
• šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).

Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą. Jei turite daugiau klausimų, kaip atlikti šį tyrimą, pasikonsultuokite su mūsų klinikos specialistais.

Šlapimo tyrimų rodiklių paaiškinimas

Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui.

Štai pagrindiniai rodikliai:

• SG - specifinis tankis. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio. Tankis padidėti gali vartojant mažai skysčių, taip pat dėl viduriavimo ar vėmimo, o pernelyg mažas rodiklis įspėja apie inkstų funkcijos sutrikimą.
• pH - rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
• LEU - leukocitai, jų kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, taip pat gali įspėti apie navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt.
• NIT - nitritai, jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos.
• PRO - baltymų kiekis. Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l ir padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, taip pat karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
• GLU - gliukozės koncentracijos rodiklis. Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
• KET - ketonai, kurie šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
• BIL - bilirubino kiekis. Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
• URB - uribilinogenas. Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
• ERY - eritrocitai, kurių norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt.

Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti.

tags: #kaip #priversti #kudiki #sisioti #slapimo #tyrimas

• Kaip vaikiškas fotoaparatas ugdo kūrybiškumą ir pažinimą
• Kodėl bananai tinka kūdikių mitybai
• Kaip užtikrinti ramų kūdikio miegą
• Unikalios dovanos mažiesiems: personalizuotos knygos
• Gyvenimo kelias ir palikimas