Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju, ir tai yra situacija, į kurią niekas nenori pakliūti. Neplanuoto pastojimo atvejais, kai moteris ar mergina nėra tam pasirengusi, jai tenka spręsti, kaip pasielgti. Neskubėk, tačiau prieš nutraukdama naują gyvybę gerai pamąstyk - ar tai tikrai išspręs tavo problemas.
Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka atlikti abortą moters pageidavimu galima iki 12-tos nėštumo savaitės. Dėl medicininių indikacijų, tokių kaip grėsmė moters gyvybei ar tam tikros vaisiaus ligos, nėštumą galima nutraukti iki 22 nėštumo savaitės. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o patikslinama atliekant echoskopiją.

Nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas chirurginiu arba medikamentiniu būdu, priklausomai nuo nėštumo trukmės ir moters pasirinkimo. Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža.
Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau, kaip ir visos operacijos, yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre.
Pavyzdžiui, Dr. A. Kildos klinikoje nėštumo nutraukimo procedūra yra mokama, atliekama pilnoje nejautroje, konfidencialiai ir saugiai.

Medikamentinis nėštumo nutraukimas (abortas) - tai procedūra, kurios metu naudojami receptiniai vaistai, siekiant nutraukti nėštumą jo ankstyvosiose stadijose. Tai yra mediciniškai patvirtinta alternatyva chirurginiam nepageidaujamo ir neplanuoto nėštumo nutraukimui moters pageidavimu.
Moteriai, esant nėštumui iki 9 savaičių, gali būti skiriami vaistai, kurių išgėrus nėštumas nutrūksta savaime, moteris jį tiesiog iškraujuoja. Medikamentinis nėštumo nutraukimą moters noru leidžiama atlikti iki 9 nėštumo savaičių (8 sav. ir 6 d.), kai nėra kontraindikacijų ir moteris yra pasirašiusi visus reikiamus dokumentus.
Vaistinio nėštumo nutraukimo privalumai, lyginant su chirurginiu nėštumo nutraukimu, yra šie:
Pirmiausia, gydytojas atlieka apžiūrą, patikslina nėštumo trukmę, įvertina moters sveikatos būklę, paskiria reikalingus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Nėštumo laikas yra apskaičiuojamas pagal moters paskutinių mėnesinių datą, jei mėnesinių ciklas buvo reguliarus, arba ultragarsinio tyrimo metodu, jei mėnesinių ciklas buvo nereguliarus arba moteris tiksliai neprisimena paskutinių mėnesinių datos. Jei moteris pastojo gimdoje turėdama gimdos spiralę, ją gydytojas pašalins prieš vaistinį nėštumo nutraukimą. Rh D neigiamoms moterims anti-D imunoprofilaktika bus atlikta vadovaujantis metodikomis.
Po to gydytojas su moterimi išsamiai aptaria informaciją, susijusią tiek bendrai su nėštumo nutraukimo procedūromis, tiek su vaistiniu nėštumo nutraukimu, nėštumo vystymųsi ir nėštumo planavimu ateityje.
Jei moteris ir toliau bus apsisprendusi nutraukti nėštumą, o įvertinus apžiūros, tyrimų ir konsultacijos rezultatus, vaistinis nėštumo nutraukimo metodas bus vertinamas kaip tinkamiausias, gydytojas išrašys receptą specialiems medikamentams įsigyti bei paaiškins, kaip tiksliai juos vartoti. Medikamentiniam nėštumo nutraukimui dažniausiai skiriama dviejų vaistų - mifepristono ir misoprostolio - kombinacija.
Medicininis abortas apima tablečių vartojimą per burną arba makštį. Pirmiausia, vartojamas mifepristonas, kad nutrauktumėte nėštumą, veikiantis blokuodamas progesteroną. Misoprostolį per burną reikia vartoti per 24-48 valandas po mifepristono vartojimo. Dauguma žmonių didžiausią vaisto poveikį pradeda jausti netrukus po antrosios tabletės (misoprostolio) vartojimo. Kraujavimas įprastai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po antrosios tabletės išgėrimo, po to keletą dienų gali kraujuoti kaip per menstruacijas, taip pat keletą savaičių gali išlikti nežymus kraujavimas. Medikamentinis nėštumo nutraukimas trunka apie 2-6 valandas po antrosios tabletės išgėrimo, tačiau kai kuriais atvejais gali trukti ilgiau. Medikamentinis nėštumo nutraukimas labiausiai primena stiprius menstruacinius skausmus. Skausmo intensyvumas ir stiprumas skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Kraujavimo intensyvumas skiriasi priklausomai nuo žmogaus ir priklauso nuo nėštumo trukmės. Vieną ar dvi dienas kraujavimas bus intensyvesnis. Naudojant mifepristono ir misoprostolio derinį, jo veiksmingumas yra apie 95-98 %.

Medikamentinis nėštumo nutraukimas, kaip ir bet kuri medicininė procedūra, gali turėti šalutinių reiškinių ir sukelti komplikacijų.
Visi išvardinti šalutiniai reiškiniai paprastai nekelia rimtesnio pavojaus sveikatai, tačiau svarbu žinoti, kada reikalinga skubi medicininė pagalba.
Simptomai, rodantys, kad nėštumas galimai vystosi toliau:
Retais atvejais, kai, nepaisant vaistų vartojimo, nėštumas toliau vystosi ir moteris nusprendžia jo nenutraukti, vaisiaus apsigimimo pavojus nėra didesnis nei moterims, kurios nevartojo šių vaistų.

Įprastine tvarka pas gydytoją akušerį ginekologą reikia apsilankyti praėjus 7-14 d. po vaistų, skirtų nėštumui nutraukti, vartojimo, kad gydytojas įvertintų moters sveikatos būklę, ar nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas, suteiktų konsultaciją dėl nėštumo planavimo ateityje ir kontracepcijos. Gydytojas akušeris-ginekologas gali paprašyti, kad atliktumėte nėštumo testą, laboratorinius tyrimus arba ultragarsinį tyrimą, kad patvirtintumėte, jog nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas.
Po vaistinio nėštumo nutraukimo ovuliacija, o tai reiškia ir tikimybė vėl pastoti, grįžta per 8-14 d., todėl, neplanuojant nėštumo, yra reikalinga efektyvi ir individualiai tinkanti bei priimtina kontracepcija. Po medikamentinio nėštumo nutraukimo palaukite mažiausiai 2-3 savaites, kol turėsite lytinių santykių.
Karantino laikotarpis sukėlė nemažai neaiškumų ir iššūkių moterims, norinčioms nutraukti nėštumą. Negalėdamos patekti į poliklinikas ar kitas gydymo įstaigas, kai kurios moterys interneto platybėse ieškojo būdų, kaip abortą atlikti nelegaliai įsigytais medikamentais.

Kovo pabaigoje interneto forumuose prasidėjo diskusijos apie nėštumo nutraukimą. Moterys teiravosi, kur gauti nėštumo nutraukimo tablečių karantino metu, nes „abortui poliklinikoje nepriima!!!“ Netrukus kitos forumo dalyvės pradėjo dalintis pasiūlymais, kur tokių vaistų įsigyti, viena netgi teigė, kad tokiu būdu nėštumą nutraukia nebe pirmą kartą. Šaukiasi pagalbos ir kitos moterys, negalėjusios atlikti aborto dėl karantino, teigdamos, kad esant krizei „tikrai nesugebėsiu išlaikyti vaiko!!!“
Kiek tiksliai gydymo įstaigų Lietuvoje tuo metu atliko abortus, nebuvo aišku, nes šiai procedūrai būdavo galima registruotis ir valstybinėse, ir privačiose gydymo įstaigose. Tuometinis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigė, kad šios paslaugos kai kuriose poliklinikose iš tiesų gali būti sustabdytos, nes tai nėra būtinoji pagalba. Jis ragino moteris būti sąmoningas ir nesiimti priemonių, kurios prasilenktų su įstatymu ar keltų riziką sveikatai. Ministras siūlė pasitarti su medikais, psichologais ir galbūt persvarstyti sprendimą.
Vėliau, A. Verygos atstovė spaudai Lina Būšinskaitė patikslino, kad abortai priskiriami stacionarioms procedūroms, kurias gydymo įstaigos atlieka „kaip įprasta“. Ji paaiškino, kad karantino laikotarpiu abortai priskiriami prie tų stacionarinių procedūrų, kurias tenka atlikti ir dėl medicininių indikacijų, ir jų atlikimas sąlygotas riboto termino. Tokia galimybė yra numatyta teisės aktuose. Visgi, anot jos, visada svarbu įvertinti ir dar kartą pasverti priimtus sprendimus, ar nėštumo nutraukimas - tikrai vienintelė galima išeitis, tačiau tai jokiais būdais nėra draudimas ar bandymas, prisidengiant karantinu, neleisti moterims pasirinkti.
Krizinio nėštumo centro specialistai pastebėjo, kad nuo karantino paskelbimo pradžios padaugėjo moterų kreipimųsi dėl sumažėjusių galimybių nutraukti nėštumą. Anot centro socialinės konsultantės Rūtos Trumpickienės, apie šias problemas moterys užsimena skambučiuose ar laiškuose. Kai kurios šiuo metu nėštumo nutraukimo negali atlikti savo gyvenamojoje vietoje, kitoms procedūra atšaukiama net ir užsiregistravus.
Specialistė aiškino, kad su krizinį nėštumą išgyvenančiomis moterimis dirbantys specialistai rinko informaciją apie situaciją. Gydymo įstaigos teigė, kad nėštumo nutraukimai atliekami, bet ne visose ligoninėse arba ribojamas dienos procedūrų skaičius. Kai kurios ligoninės registravo ir priėmė tik moteris, kurių nėštumui yra daugiau savaičių, o moterys, kurių nėštumas mažas (iki 12 savaitės moters pageidavimu), nebuvo registruojamos.
Krizinio nėštumo centro specialistai teigė, kad neplanuotai pastojusios moterys ir taip patiria didelį stresą, tad natūralu, kad neigiamos emocijos apsisprendus nutraukti nėštumą ir negalint to padaryti gali dar labiau sustiprėti. Moteris nėštumą nutraukti dažniausiai paskatina santykių problemos su partneriu, aplinkinių, artimų žmonių abejingumas ar spaudimas, dėl įvairių priežasčių atsiradęs nesaugumo jausmas. Karantino metu nėščiosioms nerimą kėlė ir pasunkėjusios galimybės patekti pas medikus, informacijos trūkumas apie vaisiaus būklę, pasikeitusi gimdymo tvarka, kai negali dalyvauti artimas žmogus. Nepaisant to, centras veiklos nebuvo sustabdęs ir teikė pagalbą nuotoliniu būdu.
Karantino laikotarpiu skirtingos gydymo įstaigos taikė skirtingas praktikas dėl nėštumo nutraukimo paslaugų teikimo.
Krizinio nėštumo centro atstovė R. Trumpickienė, paklausta, ar realu, kad dalis moterų negalėdamos atlikti abortų savo sprendimą pergalvos, patikino, kad tokių atvejų praktikoje pasitaiko. Pagal Lietuvos įstatymus teisė nutraukti nėštumą yra numatyta.

Specialistai įspėja, kad medikamentinis abortas Lietuvoje nėra įteisintas ne gydymo įstaigose, o savavališkas tokių vaistų vartojimas gali sukelti labai rimtas ir skausmingas pasekmes - nuo nukraujavimo iki nevaisingumo.
Vilniaus gimdymo namų direktorė K. Mačiulienė įspėjo, kad nelegaliais būdais sumaniusios nėštumo nutraukimą atlikti moterys gali prisidaryti labai rimtų sveikatos problemų. Vaistai, kurie yra naudojami nėštumo nutraukimui, nėra registruoti Lietuvoje. Gali būti dideli kraujavimai, nukraujavimas, karščiavimas ir apskritai gali pridaryti daug žalos, kadangi po tokių savo įsitikinimais daromų nėštumo nutraukimų gali daugiau ir nepastoti. Jeigu tik susidaro spraga, tuoj pat internetas ją užpildo visiškai nemokšiškais patarimais.
Krizinio nėštumo centro specialistė R. Trumpickienė antrino, pastebėdama, kad nusprendusios savarankiškai atlikti abortą moterys dažnai nė nebūna pasikonsultavusios su medikais, nežino, ar iš tiesų laukiasi ir kiek nėštumui laiko. Jos tik pasidaro nėštumo testą, žino iš testo, kad laukiasi, tarkime, užtrukusios mėnesinės ir jaučia nėštumo simptomus. Bet jos tiksliai nežino, nei kiek savaičių nėštumas, nei kaip vaisius įsitvirtinęs. Medikamentinis nėštumo nutraukimas gali turėti kontraindikacijų ir sukelti didelę riziką pačios moters sveikatai. Tai tikrai kelia nerimą, kad moterys ieško tokių būdų.
K. Mačiulienė ragino moteris nesiimti tokių procedūrų pačioms ir kreiptis į šeimos gydytojus, nes siuntimą nėštumo nutraukimo atlikimui tikrai galima gauti. Medikė pabrėžė, kad negalima guldyti be nukreipimo, nes tai yra planinė procedūra.

Kornelija Mačiulienė pabrėžė, kad siaučiant koronaviruso epidemijai šeimos turėtų nepamiršti naudoti kontracepcijos priemonių lytinių santykių metu. Tokiu metu, ypač karantine, galima daug paprasčiau pastoti negu būnant darbuose ir bėgiojant iš vietos į vietą. Visiems reikia pagalvoti apie tai, kad, pirma, yra būtina kontracepcija. Antra, pagalvoti, kad, jei esate karantine su vyru tik dviese arba kad ir su vaikais, santykiai gali būti dažnesni. Apie viską moterys ir vyrai turi galvoti. Paklausta, ar mano, kad po karantino gali padaugėti nėštumų, K. Mačiulienė teigė, kad prognozuoti sunku.
