Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie padidina įvairių maistinių medžiagų poreikį. Nėštumo laikotarpis - ypatingas, leidžiantis sustoti ir daugiau dėmesio skirti sau. Geležis yra be galo svarbus mineralas nėštumo metu, reikalingas tiek motinai, tiek vaisiui. Pakankamas geležies kiekis užtikrina sveiką vaisiaus vystymąsi, padeda išvengti anemijos ir stiprina imuninę sistemą.

Nėštumo metu moters kraujo tūris padidėja beveik 50%, kad būtų užtikrintas tinkamas deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas vaisiui. Geležies nėščiosioms labiausiai trūksta dėl to, kad organizme net 50% padidėja kraujo tūris. Nėštumo metu geležies poreikis padidėja 2-3 kartus. Per nėštumą organizmui reikia apie 1000 mg - 1500 mg geležies: I trimestre - 1,5-2 mg per parą, II trimestre - 3-5 mg; III trimestre - 5-7 mg.
Pirmajame nėštumo trimestre geležies gali pakakti iš sukauptų atsargų, nes moteriai nutrūksta menstruacijos. Vėliau moters geležies atsargų ir iš maisto gaunamos geležies jau nepakanka, nes vaisius ima kaupti geležį savo organizme, todėl jos reikia vis daugiau. Paskutinį nėštumo trimestrą vaisius kaupia geležį, kurią pasiima iš mamos organizmo.
Geležis yra būtina hemoglobino, kuris perneša deguonį kraujyje, gamybai. Geležis yra baltymo hemoglobino sudedamoji dalis, o šis baltymas deguonį iš plaučių išnešioja po visą organizmą. Taigi sumažėjus hemoglobino, pritrūksta ir deguonies. Geležis būtina ne tik kraujodaros procesams, bet ir kitoms gyvybinėms organizmo funkcijoms.
Geležies stokos anemija yra dažna problema nėštumo metu. Ši būklė gali sukelti ne tik nuovargį ir silpnumą, bet ir padidinti komplikacijų riziką gimdymo metu. Pasaulyje geležies stokos anemija yra nustatoma 30-40% besilaukiančiųjų.
Geležies stoka ir anemija (mažakraujystė) yra labai susiję dalykai, tačiau tai ne tas pats. Paprastai tariant, pirmiausia organizme trūkstant geležies imamos naudoti sukauptos atsargos ir tik išnaudojus šias atsargas diagnozuojama anemija (mažakraujystė). Jeigu geležies atsargos yra išnaudotos, mažėja mamos hemoglobino koncentracija, prastėja audinių aprūpinimas deguonimi.
Laisvos geležies perteklius audiniuose yra siejamas su laisvųjų radikalų atsiradimu ir oksidaciniu stresu, o tai gali pažeisti placentą.
Nėščiųjų (kaip ir bet kuri kita) anemija yra nustatoma, atlikus kraujo tyrimą. Jis paprastai atliekamas pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu ir vėliau kartojamas 28-32 nėštumo savaitę. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trimestrą.
Tikslią diagnozę: geležies trūkumą arba jo sukeltą ligą anemiją (mažakraujystę), gali nustatyti tik gydytojas, remdamasis kraujo tyrimo rezultatais. Pirmasis geležies stokos rodiklis yra mažas hemoglobino kiekis. Geležies atsargoms organizme nustatyti gydytojas gali paskirti feritino tyrimą.

Svarbu stengtis gauti daugiau geležies su maistu. Visavertė mityba gali užkirsti kelią anemijai. Maisto produktuose esančią geležį žmogaus organizmas pasisavina gan sunkiai, geriau pasisavinama geležis iš gyvūninių maisto produktų. Geležis geriausiai įsisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų. Pagrindinis geležies šaltinis yra gyvūninės kilmės maisto produktai, kurių sudėtyje yra gerai organizmo pasisavinamos hemo geležies.
Geležies pasisavinimą slopina arbata (ypač juodoji) ir kava, pienas ir jo produktai, sėlenos, sojos ir jų produktai.

Geležies pasisavinimas gali būti pagerintas vartojant maistą, turtingą vitaminu C, kuris padeda organizmui geriau įsisavinti geležį iš augalinių šaltinių. Vitaminas C padeda įsisavinti ne hemo tipo geležį iš augalinių maisto produktų. Vartodama augalinius geležies turinčius produktus kartu vartokite ir vitaminą C - jis užtikrins geresnį geležies įsisavinimą. Gerkite apelsinų, pomidorų sultis, valgykite braškes.
Svarbu žinoti, kad geležį įsisavinti padeda vitaminai C, B6, B12, folio rūgštis, varis, todėl tikslinga vartoti kombinuotus preparatus, kuriuose yra geležies ir minėtų medžiagų.
Folio rūgštis, kaip ir geležis, yra susijusi su žmogaus kraujodara ir būtina kokybiškai kraujo būklei užtikrinti. Folio rūgštis palaiko normalią kraujodarą, padeda susiformuoti normaliems, sveikiems eritrocitams. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog folio rūgštis organizme nekaupiama, todėl šio vitamino būtina gauti su maistu kasdien.
Gyvybiškai svarbus organizmui yra ir varis. Jis būtinas geležiai transportuoti į kaulų čiulpus, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Dėl vario trūkumo taip pat gali pasireikšti anemija, panaši į tą, kurią sukelia geležies stoka. Varis svarbus nervinių impulsų perdavimui užtikrinti.

Nors geriausia gauti geležį iš įvairios ir subalansuotos mitybos, kai kuriais atvejais gali būti reikalingi papildai, kad būtų patenkinti padidėję poreikiai. Anemija yra gydoma geležies preparatais. Svarbu pabrėžti, kad geležies preparatai būtini, siekiant normalizuoti kraujo rodiklius ir sukaupti geležies atsargas organizme. Per dieną nėštumo metu reikėtų gauti 27 mg geležies.
Dažniausiai skiriami geriamieji dvivalentės (II) geležies druskų preparatai. Šie preparatai gali būti sudėtiniai, t.y. Geriamuosius geležies preparatus įprastai rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, bent 1 val. iki valgio, užsigeriant citrusinių vaisių sultimis. Kitus vaistus ar maisto papildus, jeigu juos vartojate, reikėtų vartoti tik po 2 val. pertraukos. Rekomenduojama gerti daugiau vandens, valgyti daug ląstelienos turintį maistą, nes šie preparatai kietina vidurius. Nereikėtų nuogąstauti, jei nepastebite greitų rezultatų.
Nustačius geležies trūkumą, verta prisiminti, kad vien tik visavertės mitybos neužteks. Vartoti geležies preparatą tenka mažiausiai 3 mėnesius, bet šis periodas gali užsitęsti iki 6 mėn. ir ilgiau. Todėl svarbu, kad šis preparatas būtų gerai toleruojamas ir nesukeltų šalutinių poveikių. Toks yra hemo geležies maisto papildas. Jis lengvai absorbuojamas organizme: hemo geležies pasisavinimo neslopina nei skrandžio rūgštys, nei maistas. Be to, toks maisto papildas nesutrikdo virškinamojo trakto darbo.
Jeigu geležies preparatai nėra veiksmingi, galima įtarti folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumą, uždegimą, infekciją, vėžinius susirgimus, inkstų funkcijos sutrikimus, vidinį kraujavimą ir kt. Kraštutiniais atvejais ir tik jeigu geriamieji geležies preparatai nepadeda, o nėštumas jau yra bent antrajame trimestre, gali būti skiriamas gydymas intraveniniais geležies preparatais. Dar rečiau prireikia eritrocitų masės transfuzijos.
Geležis - vienas svarbiausių mikroelementų žindant, kurio turi užtektinai gauti ir mama, ir kūdikis. Žindanti mama nuolat netenka gyvybei svarbių mikroelementų, tarp kurių ir geležis, o pirmiausia patenkinami vaikelio poreikiai. Geležies sumažėjimą pagimdžius mamos organizme gali išprovokuoti daugybė veiksnių. Tai gali būti netinkama mityba, ypač - vegetarinė, lėtinių ligų paūmėjimas. Pagrindinė priežastis yra kraujo netekimas gimdymo metu. Moteris gimdydama gali prarasti apie 500 ml kraujo.
Geležies trūkumas po gimdymo gali sukelti prastą nuotaiką, ūmius dirglumo protrūkius, didina depresijos po gimdymo riziką ir netgi sunkina saugaus ryšio su naujagimiu užmezgimą. Organizmui atsigavus ir vartojant pakankamai geležies turinčių maisto produktų kraujo rodikliai ilgainiui turėtų pagerėti.
Mamos pienas itin svarbus geležies trūkumo prevencijai pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Šį mikroelementą mažylis gauna iš motinos pieno ir, nors jame geležies nėra daug, tačiau ji lengvai pasisavinama - net 50 proc.
Jei kūdikio besilaukiančios mamos geležies kiekis organizme normalus, o nėštumas - be komplikacijų, gimusiam kūdikiui sukauptų geležies atsargų turėtų visiškai pakakti. Paskutinį nėštumo trimestrą vaisius kaupia geležį, kurią pasiima iš mamos organizmo, ir jeigu nėščioji šio mikroelemento turi užtektinai, gimusiam kūdikiui jo atsargų kartu su iš motinos pieno gaunama geležimi užtenka maždaug keturis mėnesius. Nėštumo metu išsekus mamos geležies atsargoms ir reikiamo kiekio negaunant po gimdymo, šio mikroelemento bus per mažai ir motinos piene. Kuo anksčiau žindanti mama išsiaiškins geležies trūkumą ir pradės papildyti mitybą geležies preparatais, tuo mažesnė tikimybė, kad krūtimi maitinamas kūdikis susirgs anemija.

Jei kraujyje nepakanka hemoglobino arba dėl geležies stokos sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių, eritrocitų, dydis, vaikas gali susirgti geležies stokos mažakraujyste. Kuo mažiau kraujyje hemoglobino ir eritrocitų, kurie neša į visus organizmo audinius deguonį, tuo labiau kenčia organai, trinka jų veikla.
Jei besilaukianti moteris sirgo mažakraujyste arba kūdikis gimė labai mažo svorio, nors ir laiku, jis gali susirgti geležies stokos mažakraujyste. Tokiu atveju skiriama geležies papildų. Jų ypač reikia anksčiau laiko gimusiems kūdikiams, taip pat dvynukams ir trynukams. Būna, kad mama mažakraujyste neserga, bet jos organizme geležies atsargos menkos, tad šio mikroelemento mažiau gavo ir gimstantis kūdikis.
Naujagimių kraujyje hemoglobino būna net 160-200 g/l (gramų viename litre). Paskui organizmas savaime pradeda ardyti eritrocitus. Jei vaikas gimsta laiku ir normalaus svorio, maždaug 2-3 mėnesį hemoglobino gali sumažėti iki 110-90 g/l. Tai fiziologinė mažakraujystė, jos gydyti nereikia, nes netrukus suaktyvės kaulų čiulpų veikla ir hemoglobino vėl pakaks. Bet itin sparčiai augančiam kūdikiui (iki 6 mėn. padvigubinusiam kūno svorį) gali labai sumažėti geležies atsargos ir pradėti vystytis geležies stokos mažakraujystė.
Jei sveikas vaikas pradėjo blogai valgyti, tapo blyškus (tai gali būti vienintelis ligos požymis), atsirado širdelės ūžesys, ji dažniau plaka, lėčiau auga nagai, o vidinė apatinio akies voko pusė tapo blyškesnė, galima įtarti geležies stokos mažakraujystę. Geležies stokos mažakraujystė gali ir neturėti požymių. Jei mažakraujyste suserga vaikas dėl to, kad buvo užklupusi sunki ar ilgai trukusi liga (pūlingoji angina, gripas, plaučių, inkstų uždegimas ar kt.), o ne dėl geležies stokos, pasveikusiam hemoglobino norma gali atsinaujinti savaime.
| Amžius | Hemoglobino kiekis (Hb g/l) |
|---|---|
| 1 para | 184 |
| 1 mėnuo | 140 |
| 3 mėnesiai | 115 (+/- 10) |
| 6 mėnesiai | 115 |
| 1-2 metai | 120 |
| 4-5 metai | 125 |
Pateiktas vidurkis.
Geležies stoka yra problema, kurią žindančiai mamai būtina nedelsiant įveikti. Svarbus dalykas, kurį reikia padaryti nustačius geležies trūkumą arba anemiją, yra pakoreguoti žindančios mamos mitybą. Jei maitinate krūtimi, galite įsigyti vitaminų, kurių sudėtyje yra geležies. Geležies gali pritrūkti vėlai pradėjus primaitinti papildomais maisto produktais, kuriuose gausu geležies. Nuo 5-6 mėnesių kūdikiui nebeužtenka iš mamos pieno gaunamos geležies ir reikia gauti jos papildomai iš naujų maisto produktų. Geležis svarbi augimui ir vystymuisi.
