Klausimas, kada vaikui geriausia eiti į darželį, visuomet sukelia daug diskusijų, o ir tėvams apsispręsti nėra lengva. Ar vaikas jau pakankamai savarankiškas, nori socializuotis ir išbus visą dieną be tėvų ir kitų artimųjų? Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, vaikai su ankstyvo ugdymo įstaigomis susiduria būdami įvairaus amžiaus. Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ 2017-aisiais skelbė, kad net 95.4 proc. vaikų ES šalyse nuo 4 metų iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios lankė ankstyvojo ugdymo įstaigas. Taigi darželio „paragauti“ vienaip ar kitaip gauna beveik visi, o skirtingo amžių grupes lydi vis kiti niuansai.

Vaikystė yra svarbiausias asmenybės formavimosi etapas, darantis įtaką visam likusiam gyvenimui. Todėl laimingai vaikystei suteikiame daugiau prasmės ir padedame mažajam žmogučiui formuotis kaip brandžiai, tikslų turinčiai asmenybei. Pripažindami kiekvieno vaiko unikalumą, kuriame ugdymo(si) erdves, kuriose gali skleistis jo individualios savybės.
Šiuolaikinis darželis turėtų pirmiausia užtikrinti esminius vaiko poreikius: priežiūros (kad vaikas būtų pavalgęs, išsimiegojęs, švarus), saugumo (vaikas turėtų būti saugus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai) ir lavinimo. Labai gerai, jei darželis įtraukia į bendradarbiavimą vaikų tėvus ar net kitus bendruomenės narius, atlikdamas suaugusiųjų švietimo funkciją. Įstaigoje kuriama šeimos atmosfera, kur kiekvienas vaikas yra pastebėtas ir išklausytas. Jauki, namus primenanti darželio aplinka padeda vaikui saugiai tyrinėti, mokytis ir veikti. Darželyje vaikai auga žaisdami, tyrinėdami ir bandydami, patirdami atradimo džiaugsmą bei galėdami būti savimi.
Žaismingumu ir meile vaikams pulsuojanti ikimokyklinė ir priešmokyklinė ugdymo įstaiga, įkvėpta begalinės meilės vaikams, siekia užkrėsti vaikus patrauklia ir malonumą teikiančia veikla, kuri užtikrintų jų individualių galių augimą. Mes laikomės nuostatos, kad vaikai yra aktyvūs mokymosi proceso dalyviai ir geba patys kurti savo savarankišką mokymąsį. Bendradarbiaudami, dalindamiesi patirtimi ir išsamiai nagrinėdami jiems aktualias temas, vaikai tampa savo žinių ekspertais.
Pagrindinis dėmesys skiriamas vaiko kalbos ir pagrindinių motorinių įgūdžių ugdymui. Darbuotojai atidžiai stebi kiekvieną mažylį ir suteikia reikiamą pagalbą vaikučiams, tačiau tuo pačiu skatina vaikučių savarankiškumą kasdienėje rutinoje. Mokytojos nuolat stengiasi, kad vaikai būtų įtraukti ir susidomėję. Žaidimai, muzika, piešimas ir kiti kūrybiniai darbeliai yra pagrindiniai lavinantys užsiėmimai darželyje.
Svarstant leisti vaiką į darželį sąlyginai anksti, t. y. 1-1,5 metų, pirmiausia svarbu įvertinti, kaip patys tėvai yra nusiteikę ir psichologiškai tam pasiruošę. Nereikėtų savo nerimo rodyti prie mažylio, nes tuomet ir jis tą pajaus. Kaip vaikas jausis naujoje aplinkoje, priklauso ir nuo to, kokią rutiną jis turi namuose ir kiek ji bus panaši darželyje. Tėvus visuomet skatinu papasakoti darželio bendruomenei, kokie yra pagrindiniai vaiko ritualai namuose, kad galėtume juos atliepti ir darželyje.
Tokio amžiaus vaikas darželyje visų pirma pratinasi ne prie kitų vaikų, bet prie suaugusiųjų, todėl labai svarbu grupėje atrasti žmogų, kuris jam patiktų, būtų mielas ir artimas. Tuomet ir adaptacija vyksta sklandžiai. Paprastai vaikai gana greitai prisiriša prie jam patinkančių žmonių, aplinkos. Tą padaryti padeda ir žaidimai, dainos. Be to, jaunesni vaikai dar neturi tiek prisiminimų, kuriuos galėtų palyginti, tad jiems ne tiek svarbu aplinka, kiek pažįstamas ir patinkantis asmuo.
Atsižvelgiant į tėvystės atostogas ir darželių infrastruktūrą, Lietuvoje palankiausia vaikus išleisti į darželį nuo dvejų metų, todėl daugeliu atveju taip ir yra. Ar toks laikas ir yra optimalus? Manau, kad jei tėvai turėtų galimybes ir palankias sąlygas leisti vaikus anksčiau, ne vienas taip ir darytų. Vis dėlto 2 metai iš tiesų yra tas laikas, kai vaikas yra pakankamai savarankiškas - išmokęs asmeninės higienos, geba pademonstruoti, ko nori. Tokiame amžiuje vaikui jau yra sumažėjusi svetimų žmonių ir išsiskyrimo baimė, jis jau pradeda domėtis kitais vaikais, vikriai juda aplinkoje - bėga, lipa ir pan. Be to, dvimečiai yra ir emociškai labiau patyrę, jiems jau lengviau užmegzti santykį su kitais žmonėmis.
Žinoma, ne paslaptis, kad paprastai noras bendrauti su kitais vaikais labiausiai išryškėja maždaug 3 metų. Vaikai pradeda kalbėti, tad natūraliai nori ir daugiau bendrauti, pradeda tartis, daugiau žaisti kartu, megzti draugystes. Na, o kalbant apie darželį pradedančius lankyti jau paaugusius vaikus - 3.5, 4 metų ir vyresnius, pastebiu, kad prie darželio aplinkos jie adaptuojasi greičiau ir su tuo susijusių emocijų išgyvena mažiau. Jie geriau komunikuoja, kalba, tad jiems lengviau paaiškinti, ko jie nori, išsikalbėti.
Kitaip tariant, jei 1-2 metų vaikai pirmiausia turi adaptuotis prie darželio suaugusiųjų, tai vyresniesiems tenka priprasti prie bendraamžių. Todėl jei ketiname į darželį leisti jau ūgtelėjusį vaiką, patarčiau prieš tai sudaryti sąlygas jam pačiam pamėginti užmegzti kontaktą su kitais vaikais, neinicijuoti visų pokalbių už jį. Tokiu būdu po truputį formuosis jo bendravimo įgūdžiai.

Dar vienas skirtumas, kuris išryškėja tarp jaunesnių ir vyresnių vaikų, tai jų gebėjimas laisvai fantazuoti. „Istorijų namuose“ daug dėmesio skiriame kūrybiniams žaidimams, kuriuose vaikai gali duoti laisvę fantazijai. Atėję į darželį vyresnieji tai priima sunkiau - jiems sudėtingiau atsipalaiduoti ir laisvai kurti savo žaidimo siužetą, tam prireikia kiek daugiau laiko. Natūralu, nes, tarkim, 5 metų vaiko mąstymas jau konkretėja, tad jei kūrybiniam mąstymui iki tol nebuvo skirta dėmesio, jam yra sunkiau. Tuo tarpu 2-3 metų vaikai labai greitai įsijaučia į įvairius vaizduotės žaidimus, lengvai juos priima ir neapsistoja ties vienos temos vystymu. Net pačius mažiausius jau bandome sudominti nuotykių knygomis, herojais, kuriuos vėliau perkeliame į savo žaidimus.
Žinoma, tik patys tėvai gali nuspręsti, kas jo vaikui yra geriausia ir kada jis turėtų pradėti ankstyvąjį ugdymą. Viskas susiveda į emocinį brandumą, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas sugeba paleisti mamą ir kitus artimiausius žmones, kaip noriai gali pabūti ir kitų žmonių draugijoje. Kai vaikas jau pradeda dairytis kitų vaikų mamą palikdamas antrame plane, tai taip pat jau neblogas rodiklis.
Adaptacijos periodu visi vaikai išgyvena diskomfortą darželyje, nes reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių, išbūti svetimoje aplinkoje be mamos ir tėčio. Vaiko adaptacija darželyje užtrunka nuo 1 savaitės iki pusės metų. Adaptacijos metu vaiko elgesio pakitimai yra normalu, pvz.: vaikas gali tapti verksmingesnis, piktesnis ar tylesnis. Svarbu, kad žmogus vedantis į darželį būtų ramus, nes vaikai jaučia emocijas. Atsisveikinimas turi būti trumpas, gali būti koks nors ritualas. Ir jeigu jau išėjote - negrįžkite, kad „nebalamutintumėte“ vaiko.

Pasidalinkite patirtimi, kas leidote vaikučius į darželį iki 1-ojo gimtadienio (nuo 9 mėn., 10 mėn., 11 mėn. ir pan.) Kokio amžiaus išleidote?
Vis dėlto pasitaiko ir neigiamų patirčių, kai darželis netinka arba priežiūra neatitinka lūkesčių. Labai svarbu atidžiai rinktis ir stebėti vaiko savijautą. Pavyzdžiui, vienos mamos patirtis: „lopselyje dirbo aukletoja kuri sirgo ir net negalejo nusilenkti kad vaika pakelt, kartais rasdavai vaika ant medines kedes, su 40 temoperatura. net prie jo neprieina.. jis sedi vargsas vienas ir net negali atsistoti, ir net nepaskabmins - nes saskaitos papildymas brangokas... tai nors paguldykit i lova.. ai vienu zodziu esu labai patenkinta dabartiniu darzeliu, nors ir persikraustem kitus visvien very vaikus i justiniskes ir ne uz ka nekeisiu darzelio! bETO VAIKU GRUPEJE APIE 15....“
Lietuvoje darželiuose dažniausiai nuo 1,5-2m grupės sudaromos, tačiau privačių lopšelių-darželių, kurie priima nuo 1 metų, tikrai yra, nors kaina apie 400 ir daugiau eurų mėnesiui. Valstybiniai darželiai Vilniuje priima ir labai mažiukus, bet gali būti kebloka su valstybiniais Kauno rajone.
Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Paprastai tėvai vaiką išleidžia į lopšelį dėl finansinių priežasčių, nes mamai reikia grįžti į darbą. Į lopšelį gali keliauti tie vaikai, kurie yra ganėtinai savarankiški, kad galėtų pasirūpinti savimi, ekstravertai, kuriems reikia daugiau bendravimo ir aktyvieji, kuriems su aukle ar mama namuose trūksta erdvės veiklai. Namuose su aukle geriau likti tiems vaikams, kurie yra jautrūs ir/ar intravertai.
| Darželio tipas | Rekomenduojama vaikams, kurie... |
|---|---|
| Valstybinė įstaiga (visuomeninio ugdymo programos) | atitinka įprastą raidą, yra pakankamai savarankiški, ekstravertiški, komunikabilūs, gali išsakyti savo poreikius, nėra pernelyg jautrūs. |
| Ugdymo įstaiga su nežymia negalia (spec. poreikiai) | gali augti empatiškesni, labiau suprantantys kitokius, paslaugesni. Sveikas vaikas gali negauti pakankamai auklėtojų dėmesio, nes kitiems vaikams jo reikia labiau. |
| Montessori metodika | yra jautresni, intravertai. |
| Valdorfo metodika | yra individualistai, turintys meninių polinkių. |
| Menų ar fizinio aktyvumo programos | turi ryškių gabumų (neturi būti daroma prieš vaiko valią), yra judresni, turi daug fizinės energijos arba linkę į liūdnumą, baimingumą (fiz. veikla pakelia nuotaiką); jautrūs, meniškos sielos vaikai. |
| Dvikalbis darželis | auga dvikalbėje šeimoje arba jei tėvai planuoja išvažiuoti gyventi į kitą šalį. |
Neretai ir dabar tėvai renkasi tą darželį, kuris yra arčiausiai namų. Taip tėvai sutaupo savo laiko. Visgi prieš užrašant vaiką į ugdymo įstaigą, reikėtų užsukti į ją, pabendrauti su vadovu, apžiūrėti aplinką, panagrinėti darželio ugdymo programą. Renkantis darželį, tėvai mėgsta paskaityti mamyčių forumus, bet ten esanti informacija tikrai ne visada yra teisinga ir nereikėtų ja aklai pasitikėti.
Vienas iš dažniausių tėvelių užduodamų klausimų yra - ar pradėdamas lankyti darželį vaikas jau turi turėti kažkokių sugebėjimų? „Mažieji lazeriukai“ neturi jokių specialių reikalavimų. Svarbiausia, kad jūsų mažylis jaustųsi gerai ir patogiai, būtų žingeidus ir mielai įsitrauktų į visas ugdomąsias bei kūrybines veiklas.

Lopšelis-darželis „Mažieji lazeriukai“ priima vaikučius nuo 1-erių m. visus metus. Kitos įstaigos taip pat skelbia apie priėmimą nuo vienerių metų: pavyzdžiui, darželis „Ramunėlė“ Žirmūnuose, l/d „Rasa“ Senamiestyje (Dauksos 15), Pašilaičiuose „Žiedas“ bei sanatorinis lopšelis-darželis „Rytas“ Lazdynuose, kuris renka naują grupę pačių mažiausių nuo metukų.
Jei norite, kad vaikas pradėtų lankyti darželį, prašymą pateikti galite praktiškai bet kuriuo metu. Tai padaryti galima internetu, užpildžius ir pateikus specialią elektroninę formą. Vaikų registravimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas sistema susieta su Gyventojų registru. Labai dažnai tėvai, norėdami išvengti netikėtumų vėliau, registruotis į darželius suskumba netrukus po vaikelio gimimo. Ir tai - visai logiška, nes kai kuriuose miestuose eilės sudaromos pagal pageidaujančiųjų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą prašymo registravimo datą, kai kur visiškai nesvarbu, kada prašymas užregistruotas.
Norint, kad vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą einamaisiais metais (t. y. nuo rugsėjo mėnesio), prašymą sistemoje reikia užsiregistruoti iki grupių formavimo pradžios. Jei norima lankyti darželį 2025 m., 2026 m., prašymai priimami ir Sistemoje registruojami nuolat. Eilės Sistemoje generuojamos automatiškai pagal prašymų registravimo datas, pageidaujamas pradėti lankyti įstaigas datas, pirmumo ir prioriteto teisę suteikiančias priežastis. Eilė yra rodoma tik einamiesiems metams (pvz. jeigu vaikas yra užregistruotas 2026 lankymo metams, eilė bus rodoma nuo 2026 m. sausio mėn., jei 2027 m, - 2027 m. sausio mėn.). Informaciją apie vaiko vietą eilėje galite rasti prisijungę per el. valdžios vartus prie sistemos. Darželiai nėra priskirti pagal gyvenamą vietą.
Vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir pageidaujantiems lankyti specialiąsias įstaigas (grupes) ar specializuotas įstaigas, galinčias teikti kvalifikuotą pagalbą, registruojant Prašymą, Sistemoje tėvai pažymi, kad vaikas turi specialiuosius ugdymosi poreikius ar vaikui reikalinga specialioji pagalba, susijusi su vaiko sveikata (alerginiai susirgimai, regos, klausos, kalbėjimo ir kalbos sutrikimai ir kt.).
Kokios pasekmės gali būti neteisingai pasirinkus ikimokyklinio ugdymo įstaigą? Vaikas gali nepritapti ugdymo įstaigoje, jam gali atsirasti psichologinių ar fizinių problemų. Jei ir praėjus adaptacijos laikui vaiko elgesys išlieka stipriai pakitęs, pirmiausia reikia kalbėti su auklėtojom, kaip jos mato ir vertina vaiko elgesį ir savijautą darželyje. Tada nebijoti pasitarti su specialistais. Nereikėtų numoti ranka į tokį pasikeitusį vaiko elgesį kaip miego sutrikimai (neramus nakties miegas, dažni prabudimai), valgymo sutrikimai, fiziniai simptomai (pvz.: kas rytą vaikas prieš darželį vemia).
