Kūdikio signalai: kada jis pasiruošęs sėdėti ir ko tėvams nedaryti per anksti
Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra itin intensyvūs ir kupini naujų įgūdžių įgijimo. Vienas iš laukiamiausių tėvų etapų - kada kūdikis pradės sėdėti. Tačiau tėvams neretai kyla nerimas, jei septynių mėnesių mažylis pats nesėdi, ar susirūpinimas, jei metinukas dar neturi šio įgūdžio.
Kūdikiai yra labai skirtingi, todėl sunku tiksliai apibrėžti, kada jau galima pradėti sodinti - tai reikia pajusti intuityviai. Jei kūdikis nenulaiko galvytės, pasodintas suglemba, tai sodinti dar anksti. Tačiau gali būti, kad kitas panašaus amžiaus mažiukas jau laiko galvą, rodo ženklus, kad nori sėstis, džiaugiasi pasodintas, tad tokį kūdikį galima mokyti sėdėti.
Anot gydytojų, vieni metai - tai jau rimtas signalas, kad reikia susirūpinti ir domėtis, kodėl kūdikis taip ilgai neišmoksta atsisėsti arba nesėdi. Vaikų raidos pasiekimai - ne „žiurkių lenktynės“. Specialistė įvardija, kad viena blogiausių šiuolaikinės tėvystės tendencijų - nepaliaujamos lenktynės tarp tėvų, nukreiptų į vaiko fizinę raidą. „Jau seniai yra įrodyta, kad sveikų vaikų sėdėjimo ar vaikščiojimo pradžia neturi jokios įtakos jų pasiekimams ateityje“, - patikina gydytoja ortopedė-traumatologė.
Požymiai, kad kūdikis pasiruošęs sėdėti
Kada pasiruošęs mokytis sėdėti? Vienas iš požymių, kad kūdikis jau pasiruošęs mokytis sėdėti, yra gebėjimas rankomis pasiekti pėdutes, su jomis žaisti. Tačiau vien šio gebėjimo tikrai neužtenka atsisėsti ir sėdėti.
Būtinosios sąlygos savarankiškam sėdėjimui
Trys būtiniausios sąlygos yra štai šios:
- Kūdikis jau turi mokėti kontroliuoti galvą - sugebėti išlaikyti ją tiesiai, kad nesvirtų į šonus, priekį ar atgal. Tai nutinka apie trečią gyvenimo mėnesį, kuomet mažylis įgunda fiksuoti žvilgsnį, žiūrėti, pavyzdžiui, tiesiai į mamą.
- Turi mokėti pakankamai sulenkti klubus - kaip tik tai įrodo rankomis pasiektos pėdutės. Pasičiupti pėdutes ir su jomis žaisti - labai tikslingas, valingas judesys, rodantis dar ir tobulėjantį kūdikio gebėjimą koordinuoti judesius.
- Lėliukas turi sugebėti vartytis ir suktis apie savo ašį, kas parodo, kad liemens raumenys jau pakankamai ištreniruoti.
Jei turi galimybę ugdyti ir treniruoti šiuos gebėjimus ir reikiamas raumenų grupes, tai maždaug apie šeštą septintą gyvenimo mėnesį mažylis jau būna pasiruošęs mokytis sėdėti.
Ankstyvieji požymiai ir pastangos
Pirmąjį norą sėstis kūdikiai dažniausiai pradeda rodyti maždaug 4 mėn. Tokio amžiaus kūdikiai jau turi pakankamai tvirtą tiesių rankų atramą, t.y. geba remdamiesi rankutėmis išsistumti save į viršų ir tvirtai laikydami galvytę žvalgosi.
Kojyčių pasiekimas, prilenkimas prie burnytės. Ant nugaros gulintis kūdikis turėtų gebėti susiriesti ir rankomis pagauti savo pėdutes, kišti jas į burnytę. Dažniausiai šiuos gebėjimus turi maždaug 5,5 - 6 mėn.
Sėdėjimas ir atsisėdimas: skirtumai ir raida
Sėdėti ir atsisėsti yra skirtingi gebėjimai, mat vieni vaikai pirmiausia išmoksta sėdėti, paskui - atsisėsti, kiti - priešingai. Ar yra taisyklių? Ne, nes vaikai atsisėda taip, kaip jiems lengviausia tai padaryti.
Fiziškai atsisėsti lengviausia iš keturpėsčios padėties: pakanka tik pasistumti atgal viena ranka ir nugriūni į sėdimąją padėtį. Sėdantis „per šoną“ ar tiesiai iš gulimosios padėties reikia labai stipraus pilvo preso ir gerų koordinacijos gebėjimų. Antra vertus, kad kūdikis galėtų atsistoti į keturpėsčią padėtį, jam taip pat reikia tam tikrų gebėjimų.
Kaip “Tavo vaikui” yra teigusi Vaiko raidos centro kineziterapeutė Vilma Danilevičienė, pagal judesių raidos seką pirmiausia vaikas pradeda sėdėti, tik paskui jau sugeba atsisėsti pats: “Mažylis pirmiausia pradeda rodyti pastangas atsisėsti, t. y. riečiasi į priekį, kabinti rankytėmis į daiktus, tėvų pirštus, kelia galvytę ir pan., vis dėlto dažniausiai pirma išmoksta sėdėti savarankiškai, tik paskui - atsisėsti pats. Tačiau tai nėra taisyklė. Yra vaikų, kurie patys atsisėda ir tada jau sėdi. Taip pat elgiasi ir vaikai ir tai nieko bloga.“
Savarankiško sėdėjimo raida ir atramos
Kad gebėtų tvirtai sėdėti pats, kūdikis turi išlavinti pusiausvyros jausmą ir suformuoti apsaugines atramas. Pirmiausia susiformuoja priekinė rankų atrama (pasodintas atkiša rankytę į priekį ir ja atsiremia), augdamas išmoksta šoninės atramos ir galiausiai, maždaug apie devintą mėnesį, įgunda atsiremti atmesdamas rankytę atgal.
Savarankišku sėdėjimas vadinamas tada, kai mažylis išlaiko pusiausvyrą sėdėdamas tiesia nugara be jokios pagalbos bent kelias minutes. O tai būdinga 7-12 mėn. Daugelis 6-7 mėn. kūdikių, o 8-9 mėn. kūdikis jau turėtų sėdėti pakankamai stabiliai, 9-10 mėn. laikotarpiu. Šis laikotarpis labai svarbus ir išskiriamas dėl savarankiško sėdėjimo susiformavimo. Per šį laikotarpį kūdikis išmoksta tvirtai sėdėti ir individualiai prisitaikyti sėdėjimo padėtis.
| Įgūdis | Apytikslis amžius |
|---|---|
| Galvytės kontrolė | ~3 mėn. |
| Tvirta tiesių rankų atrama | ~4 mėn. |
| Kojyčių pasiekimas, žaidimas su pėdutėmis | ~5,5 - 6 mėn. |
| Vartymasis ir sukimasis apie ašį | ~6-7 mėn. |
| Savarankiškas sėdėjimas (be pagalbos) | 7-12 mėn. |
| Atsisėdimas pačiam | Individualiai, dažnai po sėdėjimo |
Kaip skatinti kūdikio raidos vystymąsi be prievartos
Tėvai gali padėti savo kūdikiui vystyti raumenis, reikalingus sėdėjimui, per žaidimus ir pritaikytas veiklas. Šis laikas - geras atskaitos taškas, atveriantis kelią kitiems kūdikių raidos etapams - šliaužimui, ropojimui, stovėjimui ir vaikščiojimui. Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.
Gulėjimas ant pilvuko
Viena efektyviausių treniruočių - gulėjimas ant pilvuko. Ant tvirto, lygaus paviršiaus patieskite antklodę ar kilimėlį ir guldykite kūdikį pilvu žemyn. Pirmąsias dienas užteks, jei kūdikis pagulės kelias minutes, po to laiką ilginkite iki 30 min. Ant pilvuko gulintis kūdikis turėtų sugebėti suktis ratu, siekdamas jam iš šonų esančių daiktų.
Vartymosi skatinimas
Analogiškai, t.y. rodydami žaislus, barškindami barškučius ar tiesiog savo veido išraiškomis, balsu raginkite kūdikį verstis nuo pilvuko ant nugaros ir atvirkščiai. Pasistenkite, kad kūdikis vienodai verstųsi per abi puses. Šių įgūdžių lavinimui pasitarnauja lavinimo kilimėliai su buomeliais, prie kurių galima prikabinti žaisliukus. Jei pastebėjote, kad mažylis jau labai greitai išmoks pasiversti ant šono, o vėliau ir ant pilvuko, tai norėdami padėti kūdikiui greičiau išmokti vartytis, nepamirškite, kad labai svarbu retkarčiais pasiūlyti pažaisti ir padėtyje ant šono.
Treniruotė vaikams: tempimo pratimai/ Workout for kids: stretching
Švelni pagalba sėdantis
Kai kūdikis jau mokės pakelti galvą, ištieskite abiejų savo rankų rodomuosius pirštus ir, kai kūdikis į juos įsikibs, lengvai kelkite jį į sėdimą padėtį. Taip pat galite suimti abi kūdikio rankas ir padėti jam sėstis. O jei trumpam, vos keletai minučių savarankiškai dar nesėdintį paramstysite pagalvėlėmis, kad šiek tiek pasėdėtų, - taip pat nieko bloga nenutiks.
Ko vengti: per ankstyvo sodinimo pavojai
Yra tam tikrų praktikų, kurių reikėtų vengti, siekiant nepakenkti kūdikio fizinei raidai.
- Nenatūralus raidos etapų sutrikdymas. Įprasti kūdikių raidos etapai yra šie: vartymasis, sukimasis, stūmimasis į priekį ir atgal, judėjimas į priekį ant pilvo, šliaužimas, sėdėjimas ir, galiausiai, ropojimas bei vaikščiojimas. Per ankstyvas sodinimas gali trikdyti šią natūralią raidos seką.
- Didelė apkrova stuburui. Jeigu kūdikio pilvo preso, liemens, nugaros ir kiti raumenys nebus pakankamai tvirti, pasodintas kūdikis nesugebės sėdėti išsitiesęs, neišsilaikys vertikalioje padėtyje, sėdės pakumpęs.
- Nenatūralus stuburo ištiesinimas. Pirmuosius tris mėnesius kūdikio stuburas yra natūraliai sulinkęs C raidės forma. Kūdikiui augant jis po truputį tiesiasi, tačiau juosmeninė nugaros dalis „atsitiesia“ ir būdingą linkį įgauna tik 9-12 mėn.
- Netolygi apkrova raumenims ir didesnė traumų tikimybė.
- Per didelė stimuliacija. Įvairios sėdėjimui skirtos kėdutės, kūdikio sodinimas apramsčius pagalvėmis ir pan. nepadeda kūdikiui greičiau išmokti sėdėti. Šias priemones saugu naudoti tik tuomet, kada kūdikis jau yra pasirengęs sėdėjimui, t.y. nuo 5,5-6 mėn.
Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, ankstyvas stovėti dar nepasirengusio kūdikio statymas ir raginimas eiti (pavyzdžiui, vedžiojimas laikant už rankų ar pažastų) yra siejamas su per didele apkrova stuburui, kojoms ir pėdoms bei padidėjusia įtampa jose, galinčia sutrikdyti normalią kūdikio raidą ir turėti neigiamų pasekmių ateityje.
Kada kreiptis į specialistus?
Anot gydytojų, vieni metai - tai labai rimtas signalas, kad reikia susirūpinti, domėtis, kodėl kūdikis taip ilgai neišmoksta atsisėsti arba nesėdi. Jeigu 8-9 mėn. amžiaus arba vyresnis kūdikis nebando sėstis, pasodintas suglemba ar virsta, reikėtų kreiptis į kineziterapeutus: jie rekomenduos, kaip elgtis.
Vaikų ortopedė-traumatologė J. Ravinskienė sako, kad įvertinus vaiko ligos istoriją, bendrą būklę ir kilus abejonių dėl motorikos vystymosi, šeima turėtų konsultuotis su specialistais. Pastebėjus sumažintą aktyvumą, tikslingas specialisto - pediatro, neurologo, ortopedo, reabilitologo - įvertinimas.
Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys. Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius.
Bendrieji vaiko raidos principai
Kūdikių, kaip ir suaugusiųjų, temperamentai yra skirtingi, todėl šeimos gydytojai jų raidą vertina tam tikrose ribose „nuo iki“. Tai reiškia, kad vartytis, sėdėti, ropoti, naudoti „pincetinį“ paėmimą pirštais ir t.t. kiekvienas mažylis gali išmokti skirtingu laiku. Visi vaikai yra skirtingi ir jų gebėjimai vystosi skirtingai. Dėl to negali būti griežtai nustatyti laiko standartai.
Jeigu vaikas neserga jokiomis ligomis, trikdančiomis motorikos vystymąsi, jo nereikia skatinti sėdėti ar vaikščioti. Pasak specialistų, vaikai viską padaro patys, kai ateina tam laikas. Judėjimas, kuriam priklauso ir sėdėjimas, yra žmogui užprogramuotas įgūdis, kad jis išgyventų. Žinoma, kai yra tam tikrų sutrikimų, tada pagalba būtina.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
