Kūdikio raidai svarbus kiekvienas etapas, o ropojimas - vienas iš jų. Nors kartais tėvai nerimauja, jei jų mažylis praleidžia šį etapą, svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai.
Ropojimas yra labai svarbus kūdikio fizinės ir kognityvinės raidos etapas. Nors kai kurie vaikai jį praleidžia arba ropoja trumpai, tinkamai nesivysto dažniausiai tie mažyliai, kurie daug laiko praleidžia ant rankų, gultukuose, sūpynėse ar kitoje ribojančioje judėjimą įrangoje. Aktyvi veikla nuo gimimo iki 2 metų - viso gyvenimo judėjimo įgūdžių pagrindas.
Tiksliai pasakyti, kada kūdikis pasieks šį fizinės raidos etapą - sudėtinga, tačiau ropoti dažniausiai pradeda 9-10 mėnesių sulaukę kūdikiai, o 11-12 mėn. mažyliai - jau tikri ropojimo ekspertai, jų ropojimas yra koordinuotas.
Pirmasis požymis, parodantis, kad jūsų mažylis jau ruošiasi ropojimui - jis atsistoja keturiomis ir, atsirėmęs ant rankyčių, siūbuoja į abi puses tarsi ruošdamasis šuoliui! Mažylis, kuris supasi ant keturių, jau tikrai ruošiasi ropoti. Pirmiausia kūdikiai turi išsikelti į keturpėsčią padėtį (ant kelių ir tiesių rankų) ir pasiūbuoti šioje padėtyje. Taip pat kūdikis keturpėsčioje padėtyje turėtų gebėti laisvai atkelti vieną ranką (dažniausiai ko nors siekdamas) ir tvirtai išsilaikyti.
Kūdikis dar neropoja? Nepergyvenkite, tikrai kai kurie mažyliai tą daryti pradeda anksčiau, kiti vėliau. O pasitaiko ir vaikų, kurie apskritai ropojimo etapą praleidžia ir iškart stojasi bei eina.

Tėvai gali daug padaryti, norint padėti mažyliui išmokti ropoti. Svarbu atidžiai apžiūrėti namus - ar juose pakankamai erdvės mažajam pasaulio tyrinėtojui? Neretai kambarių erdvė būna per nuobodi ropojimui, todėl vaikas ir stengiasi kuo greičiau atsistoti ant kojyčių.
Kambaryje galite padėti įvairių dydžių pagalvių, dėžučių, čiužinių, kad mažyliui būtų įdomu pajusti skirtingus aukščio, įvairių matmenų ir paviršių lygius. Svarbu, kad vaikas savarankiškai įveiktų kliūtis- nepadėkime, neskubinkime, neskatinkime žaislais. Sukūrę patrauklią ir įdomią erdvę ropojimui, tėvai gali būti ramūs - mažylis tikrai ropos!
Jeigu jūsų vaikelis nebando ropoti, bet šliaužia, pirmas dalykas ką galite padaryti: skatinti šliaužti per kliūtis (pvz. pagalves, savo kojas), taip kūdikis savaime norės kelti pilvelį ir tiestis ant rankų.
Jeigu vis dėlto reikia skatinti kūdikį ropoti, naudinga pradėti nuo keturpėsčios padėties, o esant joje skatinti kūdikį atkelti vieną ranką (siekti žaisliuko). Taip pat naudinga pamokyti kūdikį ropoti atskirai kojomis bei atskirai rankomis, o paskui viską sujungti.
Labai geras patarimas - paropokite patys. Apžiūrėkite namus iš tokios padėties, iš kurios juos mato kūdikis, taigi paropokite po juos keturiomis.

Ropojant lavėja stambioji ir smulkioji motorika, tobulėja pusiausvyros, rankos-akies koordinacija. Šie įgūdžiai vėliau gyvenime pravers bėgiojant, šokinėjant ar netgi rašant. Greta viso to, ropinėdami mažyliai lavina ir savo regą, mokosi greičiau perfokusuoti žvilgsnį nuo rankyčių, esančių arti į žaislą, esantį toliau, link kurio juda.
Ropojimo metu stiprėja ryšiai tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulio neuronų tinklų. Lavina kūdikio regėjimą ir propriorecepcijos (kūno padėties erdvėje suvokimo) įgūdžius. Ropojant reikalinga rankų ir kojų jėga, pusiausvyra ir koordinacija, todėl vaikai, kurie ropojo, pradėję vaikščioti, daug greičiau tampa stabilesni ir vaikšto tvirčiau.
Ropojant stiprėja vidurinės kūno dalies raumenys - pilvo, nugaros, kaklo, klubų ir pečių. Praleidus ropojimo etapą ir per greitai statant mažylį ant kojų bei skatinant vaikščioti, kol dar nėra tinkamai susiformavę sąnariai, padidėja tikimybė pasireikšti įvairioms sąnarių ligoms vyresniame amžiuje.
Ropojimas yra svarbus kūdikio raidos etapas, į kurį nereikėtų numoti ranka. Jei žiūrime į sveiką vaiko vystymąsi, ši tema - ne vieta lenktynėms.

Specialistė pabrėžė, jog ropojimas vyksta tuomet, kai vaikas remiasi keliukais ir delniukais. Pasirodo, ropojimas gali būti tikras ir netikras. Tikras - kai į priekį perkeliama vienu metu dešinė ranka ir kairė koja (ir atvirkščiai), o netikras - kai vienu metu į priekį perkeliama dešinė ranka ir dešinė koja, t.y. „Partizaniška“ poza vadinama todėl, jog mažylis ne ropoja, o tarsi šliaužia, neatkeldamas pilvuko nuo grindų. Ši poza nesustiprina pečių srities.
Jeigu mažylis šliaužia kaip partizanas, tėveliams užduotis - sukurkite jam kliūčių, kurias mažyliui reikės įveikti, tad jis turės atsikelti nuo grindų.
Jeigu vaikutis juda nesimetriškai kaip krabas arba šonu, tai reiškia, kad viena jo kūno pusė silpnesnė, todėl jis neropoja, o tiesiog perkelia kūną iš taško A į tašką B.

Jeigu mažylis tik supasi, tai rodo, kad jam nepavyksta pasikelti keturiomis, turbūt dėl to, kad neišsilaiko ant rankyčių pasirėmęs. Ekspertai mano, kad vaikučiai supasi tada, kai nieko kito nemoka, t.y. jie turi daug energijos, kurią reikia išnaudoti.
Jeigu mažylis šliaužia kaip partizanas, tėveliams užduotis - sukurkite jam kliūčių, kurias mažyliui reikės įveikti, tad jis turės atsikelti nuo grindų. Ši poza nesustiprina pečių srities.
Jeigu vaikas neropoja, bet šliaužia, skatinkite jį šliaužti per kliūtis (pvz. pagalves, savo kojas), taip kūdikis savaime norės kelti pilvelį ir tiestis ant rankų.
Praleistas ropojimo etapas silpnina vaikučio nugarą, vadinasi, pirmųjų žingsnelių pradžioje toks mažylis dažnai griuvinės, nes jam bus sunku išlaikyti pusiausvyrą.
Jeigu vis dėlto nerimaujate, visad siūlau pasitarti su kineziterapeutu - nuramins ir patars tiksliai ir personalizuotai būtent jūsų mažylio situacijai.