Išmokyti vaiką pažinti valandas, suprasti, kuo pirmadienis skiriasi nuo sekmadienio, nėra jau toks paprastas dalykas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai pareikalauja ne tik tėvų laiko, bet ir kūrybiškumo. Kada vaikas išmoks pažinti laiką, priklauso ne tik nuo paties vaiko, bet ir nuo mūsų, suaugusiųjų. Jei norime, kad tai nutiktų kuo anksčiau, turime įtraukti vaikus į kasdienius žaidimus, kurie padėtų jam pažinti laiką. Žinoma, mokymo procesas turi vykti žaismingai ir nepastebimai - vaikui tai viso labo smagus žaidimas, o ne „laiko mokymo pamoka“.
Logopedė metodininkė Vaida Vilienė sako, kad pirmuosius klausimus, susijusius su laiku, vaikas užduoda vos išmokęs kalbėti. Toks jos smalsumas yra natūralus ir intuityvus. „Vaikas klausia: „Kada ateis Kalėdų senelis?“, „Kada bus mano gimtadienis?“, „Kada aš gausiu dovanų?“. Specialistė pateikia konkretų pavyzdį, kaip paaiškinti mažyliui, kai jam kyla klausimų apie laiką. Štai vaikas klausia: "Mama, kada važiuosime pas močiutę?“, ir mama atsako, kad savaitgalį. Logopedė metodininkė Vaida Vilienė: „Mama turėtų paaiškinti, kas yra tas savaitgalis. Šešta ir septinta diena yra laisvadieniai, kai nereikia eiti į darbą ir darželį, kai mes skiriame pramogoms. Tai ir yra savaitgalis." Galite sunumeruoti jo pirštukus nuo 1 iki 7. Maži vaikai laiką supranta per kasdienį dienos ritmą - dabar laikas pusryčiauti, o dabar - jau laikas valgyti pietus, tada - miegelio laikas, laikas plautis rankutes ir panašiai. Darželio „Klaužada“ auklėtoja Živilė Gončerovaitė sako, kad būdų supažindinti vaiką su laiku yra įvairiausių. Nepamirškite sekdami akcentuoti laiko, pavyzdžiui: „Anksti ryte, 7 ryto jis atsikėlė iš lovos...“.

Kartais tėvai nerimauja, kad vaikas jau pažįsta raides ir moka skaičiuoti, tačiau niekaip nesiseka išmokti pažinti laikrodį. Nuramindami visus priešmokyklinukų tėvelius pasakysime, kad laiko pažinimas įtrauktas į mokyklos programą ir tik pirmos klasės pabaigoje vaikai pradeda mokytis pažinti laikrodį. Mechaniškai perskaityti skaitmenis, parašytus ant ciferblato, galima išmokyti ir anksčiau, tačiau vaikas turi suvokti, ką reiškia tie skaičiai. Panašiai, kaip pažinus visas raides, išmokstama jas jungti į žodį ir skaityti. Laikrodžio pažinimas tęsiasi iki ketvirtos klasės.
Laikrodžio pažinimas toks sudėtingas dėl to, kad laiko vaikas negali nei pamatyti, nei pasverti, nei pačiupinėti. Tai ne obuolys, jo nepadėsi ant svarstyklių. Net lietuvių liaudies patarlės laiką apibūdina kaip „nieką“: „Eina be kojų, muša be rankų“, „Nei valgęs nei gėręs, vis gyvas ir gyvas“. Laiko sąvoką galima bandyti aiškinti, pradedant nuo laiko taško. Kiekviena akimirka, turinti savo tikslią datą, yra laiko taškas. Nuo taško matuojame atkarpas į praeitį arba ateitį. Kiek metų dabar yra močiutei? Kada ateis vasara? Dažnai pirmokai, paklausti, kiek metų yra mokytojai, atsako labai skirtingai. Vieni tai pačiai mokytojai duoda 23 metus, kiti 48 ir panašiai.
Gyvename laikais, kai kiekvienas telefonas rodo laiką skaitmenimis, o vaikai nuo mažens moka patikrinti valandą planšetėje. Tad kam apskritai mokytis skaityti tą keistą apvalų daiktą su rodyklėmis? Kai vaikas išmoksta suprasti analoginį laikrodį, jis iš tikrųjų lavina erdvinį mąstymą, matematines sąvokas ir abstraktų mąstymą. Tai tarsi galvosūkis, kuris mokosi veikti kasdien. Dar vienas dalykas - savarankiškumas. Vaikas, kuris moka skaityti laikrodį, gali pats planuoti savo laiką, suprasti, kada reikia ruoštis į mokyklą, kada baigsis pamoka ar kiek laiko dar gali žaisti.
Vaikiški laikrodukai paprastai būna su aiškiais skaitmenimis. Elektroniniame valandos ir minutės pažymėtos arabiškais skaitmenimis. Juos perskaityti pažįstančiam skaitmenis vaikui nesudėtinga, tačiau net ir matydamas „20: 30“ ne kiekvienas pasakys, kad dabar pusė devynių vakaro. Šnekamojoje kalboje mes nesakome „Dvidešimt valandų trisdešimt minučių“, o sakome „pusė devynių“.
Mechaniniame laikrodyje valandos žymimos 12 skaitmenų. Vaikui lengviau suvokti, kad yra 7 valanda ryto ir 7 vakaro, negu kad yra 7 ir 19 valandos per parą. Mechaniniuose laikrodžiuose vaikams dažnai painiojasi „trumpoji ir ilgoji“ rodyklės. Jie turi labai atidžiai įsižiūrėti, kuri rodyklė rodo valandas, kuri - minutes. Tegul vaikas pats iškerpa trumpą ir storą valandų rodyklę, paskui - ilgą ir ploną minutinę.
Kai kuriuose laikrodukuose valandos būna pažymėtos ne skaitmenimis, o brūkšneliais. Arba ciferblate yra tik keletas skaitmenų, vietoj kitų - tarpeliai. Valandos gali būti pažymėtos ir romėniškai: III, VI, XII ir t.t. Tokius laikrodžius tiktų pirkti vaikams nuo 5 klasės.
Neskubėkite. Rimtai. Daugelis tėvų pradeda mokytis per anksti ir paskui nustemba, kodėl vaikas nesusigaudo. Bet amžius - tik skaičius. Vaiko pasiruošimą rodo tam tikri ženklai:
Kai kurie vaikai būna pasiruošę ir 5-erių metų amžiaus, kiti - tik 8-erių. Ir tai visiškai normalu.
Pirmiausia pamirškite minutes. Taip, gerai girdėjote. Pradėkite tik nuo valandų. Tai jau pati didžiausia klaida, kurią daro tėvai - bando išmokyti viską iš karto. Paimkite mokomąjį laikrodį (galite nusipirkti specialų su judančiomis rodyklėmis arba net pasigaminti patys iš kartono) ir parodykite, kaip trumpoji rodyklė rodo valandas. Praktikuokite su konkrečiomis kasdienėmis situacijomis. „Pusryčiaujame 8 valandą - pažiūrėk, kur rodyklė.“ Patarimas: Pakabinkite namuose didelį analoginį laikrodį ir reguliariai į jį kreipdamiesi. Kai vaikas jau sklandžiai atpažįsta valandas (paprastai tam reikia 1-2 savaičių), galite eiti toliau.

Dabar prasideda tikrasis iššūkis. Minutės - tai tas dalykas, kuris supainioja net suaugusiuosius, kai reikia paaiškinti vaikui. Kodėl skaičius 1 reiškia 5 minutes? Kodėl 3 - tai 15 minučių? Pradėkite nuo paprasto fakto: valandoje yra 60 minučių. Parodykite, kaip ilgoji rodyklė keliauja ratu per visą laikrodį ir tai trunka 60 minučių. Praktinis triukas: Nuspalvinkite laikrodį skirtingomis spalvomis. Nuo 12 iki 3 - geltona, nuo 3 iki 6 - žalia, nuo 6 iki 9 - mėlyna, nuo 9 iki 12 - raudona. Kai vaikas jau supranta ketvirčius, galite pradėti mokytis skaičiuoti penkiais. Čia praverčia tas įgūdis, apie kurį kalbėjome pradžioje. Šis etapas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Nesijaudinkite, jei vaikas kartais supainioja - tai visiškai normalu.
Mokymasis turi būti įdomus, kitaip vaikas greitai praras susidomėjimą. Štai keletas idėjų:
Svarbiausia - praktikuoti kasdien, bet po truputį. 10-15 minučių per dieną pakanka. Jei matote, kad vaikas pavargo ar erzinasi, darykite pertrauką.

Nors vaikas išmoksta pažinti laiką tik mokykliniais metais, jo aplinkoje laikrodžiai atsiranda kur kas anksčiau. Žaislų parduotuvėje galima nusipirkti žaislinių laikrodukų, laikrodžiai kabo ant sienų, juos segi mama ir tėtis ir t.t. Vaikui smalsu, kam tie laikrodžiai reikalingi? Pasakodami, kaip žmonės matuodavo laiką senovėje, pasitelkite smėlio laikrodį. Šalia pastatykite paprastą laikrodį. Lankydamiesi Nidoj, būtinai aplankykite Parnidžio kopos saulės laikrodį. Ten vaikui vaizdžiai paaiškinsite, kaip laikas matuojamas pagal saulės judėjimą. Puiki šeimos pramoga galėtų būti ir apsilankymas Klaipėdos laikrodžių muziejuje.
Laiko matavimą reikėtų sieti ir su metų ritmu, gamtos kaita, žmonių darbais. Neveltui kai kurie vaikiški laikrodukai sudalinti ketvirčiais, žyminčiais metų laikus. 12 valandų - tai 12 mėnesių. Ciferblatai puošiami vaikiškais piešinėliais, žyminčiais, kurią valandą meškiukas atsikėlė, kurią pietauja ar eina miegoti.
Net su geriausiomis intencijomis ir metodais, susidursite su iššūkiais:
Atminkite, kad kiekvienas vaikas mokosi savo tempu. Tai, kas vienam atrodo paprasta, kitam gali būti sudėtinga. Realistiškai žiūrint, nuo pirmo susipažinimo su laikrodžiu iki sklandaus laiko skaitymo gali praeiti nuo 2 iki 6 mėnesių. Taip, tai ne greitas procesas.
| Mokymosi etapas | Orientacinė trukmė |
|---|---|
| Valandų atpažinimas | 2-4 savaitės |
| Ketvirčių ir pusės valandos supratimas | 2-3 mėnesiai |
| Sklandus laiko skaitymas | Nuo 2 iki 6 mėnesių |
Bet tai tik orientaciniai terminai. Kai kurie vaikai išmoksta greičiau, kiti - lėčiau. Svarbiausia - reguliarumas. Patarimas iš patirties: Nepamirškite švęsti mažų pergalių. Kai vaikas pirmą kartą teisingai pasako laiką - pagirti jį. Kai išmoksta ketvirčius - atkreipkite dėmesį. Taip pat būkite pasirengę, kad bus atoslūgių. Vaikas gali kelias savaites gerai sekti, paskui staiga pradėti klysti. Tai normalu - mokymosi procesas ne visada tiesus.
Tikrasis mokymosi sėkmės rodiklis - kai laikrodis tampa natūralia vaiko gyvenimo dalimi. Kaip tai pasiekti? Integruokite laikrodį į kasdienę rutiną. Leiskite vaikui būti „laiko saugotoju” - jis gali pranešti, kada laikas pietų, kada reikia ruoštis į miegą, kada prasideda mėgstama laida. Nupirkite vaikui savo laikrodį - analoginį, su aiškiomis rodyklėmis. Kai vaikas turi asmeninį laikrodį, jis jaučiasi suaugęs ir labiau motyvuotas jį naudoti.
Svarbiausia - būkite kantrūs ir palaikantys. Laikrodžio skaitymas nėra kritinis gyvenimo įgūdis, kurio reikia išmokti skubiai. Tai procesas, kuris formuoja daug kitų svarbių dalykų: kantrybę, logiką, laiko suvokimą, savarankiškumą. Ir kai po kelių mėnesių jūsų vaikas pirmą kartą pats pasakys „Mama, jau 5 valanda, ar ne laikas vakarienės?” - suprasite, kad visas tas laikas ir pastangos buvo vertos.