Meniu

Kaip išmokyti kūdikį atsisėsti: patarimai ir raidos etapai

Kūdikių sėdėjimas - tai vienas labiausiai laukiamų vaiko raidos etapų pirmaisiais gyvenimo metais. Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4-6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui.

Daugelis tėvų labai laukia laikotarpio, kai kūdikis pradės sėdėti. Šis laikas - geras atskaitos taškas, atveriantis kelią kitiems kūdikių raidos etapams - šliaužimui, ropojimui, stovėjimui ir vaikščiojimui. Tačiau šių dienų sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja neskubėti ir kantriai išlaukti, kol kūdikis bus pasirengęs šiam etapui.

Kada kūdikiai pradeda sėdėti? Kūdikio pasirengimo ženklai

Pirmąjį norą sėstis kūdikiai dažniausiai pradeda rodyti maždaug nuo 4 mėnesių amžiaus. Šiame amžiuje kūdikis pradeda riestis į priekį, keldamas į viršų galvelę. Vieni kūdikiai taip elgiasi gulėdami 45-60 laipsnių kampu ar tėvams laikant juos ant kelių, o kiti - netgi gulėdami ant lygaus paviršiaus. Taip kūdikis daro todėl, kad jau yra patobulėjęs kūdikio kaklo valdymas ir sustiprėję pilvo preso raumenys. Tačiau vien pilvo preso raumenų nepakanka sėdėjimo etapui. Pasak kineziterapeutės, tai galima matyti iš vaiko judesių, t.y. kad jis truputį riečiasi, šiek tiek verčiasi ant šono ir pradeda daryti atsisėdimo judesį.

Kūdikis turėtų mėgti gulėti ant pilvo ir gebėti išsistūmęs remtis tiesiomis rankomis. Tai rodo stiprią pečių juostą ir sustiprėjusius nugaros raumenis, kurie yra itin svarbūs, kad kūdikis galėtų kokybiškai sėdėti. Stiprūs nugaros raumenys padės kūdikiui sėdėti tiesiai. Be to, kai sėdėdamas kūdikis norės siekti žaislų, esančių priekyje, stiprūs raumenys padės kūdikiui paėmus žaislus atsitiesti ir grįžti į sėdimą poziciją.

Dar, kūdikis turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo į abi puses. Tuo parodoma, kad kūdikio šoniniai liemens raumenys jau yra stiprūs. Šie raumenys bus svarbūs kūdikiui sėdint ir laikant pusiausvyrą. Be to, daugelis kūdikių, artėjant sėdėjimo etapui, pasiekę pėdas rankomis pradeda nešti jas į burnytę. Dažniausiai šiuos gebėjimus turi maždaug 5,5-6 mėn. amžiaus kūdikiai. Šio etapo pabaigoje, 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti.

Prieš pradėdamas stovėti kūdikis turėtų gebėti savarankiškai atsisėsti ir sėdėti visiškai stabiliai, nevirsti į šonus, sėdint nesiremti nė viena ranka. Idealiu atveju, prieš atsistodamas kūdikis taip pat turėtų gebėti efektyviai ropoti. Kai kurie kūdikiai šį raidos etapą praleidžia ir iškart stojasi bei ima eiti, tačiau specialistai rekomenduoja raginti kūdikį ropoti.

Sėdėjimo raidos etapai pagal amžių

Amžius	Gebėjimai ir ženklai
4 mėnesiai	Pirmieji noro sėstis ženklai: kūdikis riečiasi į priekį, kelia galvelę. Turi pakankamai tvirtą tiesių rankų atramą, geba remdamasis rankutėmis išsistumti save į viršų ir tvirtai laikydamas galvytę žvalgosi. Taikoma pusiau sėdima padėtis (45 laipsnių kampu).
5 mėnesiai	Kūdikis turi tiesių rankų atramą. Testuojant pasodinus kūdikį, jis jau turėtų remdamasis rankomis išsilaikyti sėdimoje pozoje, nors juosmuo dar yra sulinkęs.
5,5-6 mėnesiai	Kūdikis geba susiriesti ir rankomis pagauti savo pėdutes, kišti jas į burnytę. Mokosi remtis rankute šone keliant nuo pagrindo. Gali pradėti mokytis pradinio sėdėjimo, remiantis ištiestomis rankomis priekyje.
6-7 mėnesiai	Šiame etape kūdikis jau pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus. Mokosi vartytis nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai.
8-9 mėnesiai	Kūdikis jau turėtų sėdėti pakankamai stabiliai.
9-10 mėnesiai	Kūdikis jau turėtų sėdėti visiškai stabiliai, nevirsti į šonus, sėdint nesiremti nė viena ranka. Išmoksta atsisėsti per šoną arba iš keturių taškų padėties.

Kodėl svarbu neskubėti sodinti kūdikio per anksti?

Prieš keletą dešimtmečių tėveliai buvo linkę skubinti šį etapą ir neretai vaikučius sodindavo per anksti, ramstydami juos pagalvėmis. Tačiau specialistai rekomenduoja neskubėti ir kantriai išlaukti, kol kūdikis bus pasirengęs šiam etapui. Per ankstyvas sodinimas gali sukelti keletą problemų:

Natūralių raidos etapų sutrikdymas. Įprasti kūdikių raidos etapai yra šie: vartymasis, sukimasis, stūmimasis į priekį ir atgal, judėjimas į priekį ant pilvo, šliaužimas, sėdėjimas ir, galiausiai, ropojimas bei vaikščiojimas. Per ankstyvas sodinimas gali trikdyti šią natūralią raidos seką.
Didelė apkrova stuburui. Jeigu kūdikio pilvo preso, liemens, nugaros ir kiti raumenys nebus pakankamai tvirti, pasodintas kūdikis nesugebės sėdėti išsitiesęs, neišsilaikys vertikalioje padėtyje, sėdės pakumpęs.
Nenatūralus stuburo ištiesinimas. Pirmuosius tris mėnesius kūdikio stuburas yra natūraliai sulinkęs C raidės forma. Kūdikiui augant jis po truputį tiesiasi, tačiau juosmeninė nugaros dalis „atsitiesia“ ir būdingą linkį įgauna tik 9-12 mėn.
Netolygi apkrova raumenims ir didesnė traumų tikimybė.
Per didelė stimuliacija. Įvairios sėdėjimui skirtos kėdutės, kūdikio sodinimas apramsčius pagalvėmis ir pan. nepadeda kūdikiui greičiau išmokti sėdėti. Šias priemones saugu naudoti tik tuomet, kada kūdikis jau yra pasirengęs sėdėjimui, t.y. nuo 5,5-6 mėn.

Taip pat svarbu nesodinti mažylio per anksti - ne anksčiau kaip nuo 6 mėnesio ir vos kelioms minutėms. Jeigu 8-9 mėn. amžiaus arba vyresnis kūdikis nebando sėstis, pasodintas suglemba ar virsta, reikėtų kreiptis į kineziterapeutus: jie rekomenduos, kaip elgtis.

Kaip paruošti kūdikį sėdėjimui?

Kad paruoštume kūdikį sėdėjimui, visų pirma reikės padėti jam susidraugauti su visomis kūno dalimis. Kitas svarbus momentas yra palaipsniui keičiamas sėdėjimo kampas. Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3-4 mėnesių amžius yra tas metas, kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (45 laipsnių kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės.

Žaidimai ir pratimai ruošiantis sėdėjimui

Žaidimai ant grindų. Perkelkite kūdikį žaisti ant grindų. Suraskite jam jaukų, šiltą „kampelį“ kambaryje, kuriame praleidžiate daugiausiai laiko. Kad susiformuotų teisingos žinios apie žmogaus judėjimą, mažylis turėtų mokytis migruoti ten, kur tai daro ir suaugusieji, t.y. ant grindų. Čia jis turės daugiau laiko apsižiūrėti aplinką, kurią tyrinės vartydamasis, o vėliau ir šliaužiodamas bei ropodamas. Žaidimo padėčių įvairovė šiuo metu plečiasi.
Gulėjimas ant pilvuko. Viena efektyviausių treniruočių - gulėjimas ant pilvuko. Ant tvirto, lygaus paviršiaus patieskite antklodę ar kilimėlį ir guldykite kūdikį pilvu žemyn. Pirmąsias dienas užteks, jei kūdikis pagulės kelias minutes, po to laiką ilginkite iki 30 min. Tęskite gulėjimo ant pilvuko akimirkas. Čia naudokite ne tik žaisliukus, kurie yra nedideli, lengvai pasiekiami priekyje, bet ir didesnių gabaritų (pvz. 15cm skersmens lengvas kamuolys). Taip keldami vaiko akių lygį padėtyje ant pilvo, paskatinsite kūdikį pasikelti aukščiau ir remtis ištiestomis rankutėmis.
Kūdikių pilvo diegliai
Vartymosi skatinimas. Analogiškai, t.y. rodydami žaislus, barškindami barškučius ar tiesiog savo veido išraiškomis, balsu raginkite kūdikį verstis nuo pilvuko ant nugaros ir atvirkščiai. Pasistenkite, kad kūdikis vienodai verstųsi per abi puses. Šių įgūdžių lavinimui pasitarnauja lavinimo kilimėliai su buomeliais, prie kurių galima prikabinti žaisliukus.
Kojų atramos lavinimas. Kūdikio ruošimas savarankiškam stovėjimui vyksta nuo gimimo. Prilaikomas už pažastų ar aukščiau už liemens šiuo metu jis turėtų remtis abiem kojomis (pėdų padėtis gali kisti nuo atramos pirštų galais iki atramos pilna pėdute). Neskatinkite žingsniavimo.

Pratimai, skatinantys atsisėdimą ir sėdėjimą

Paties atsisėdimo mokyti mažylį galima keliais būdais:

Kėlimas kryžiuojant koją. Pirmas jų - gulint ant nugaros ir kryžiuojant koją pamažu jį kelti. Svarbu pati atrama - vaiko riešo, petuko ir alkūnės. Nepamirškite pratimą atlikti ir kita puse - su kita koja bei ranka. Kitas pratimas - taip pat iš gulimos padėties. Maždaug nuo 5,5 mėn. kūdikiui gulint ant nugaros viena ranka prilaikome sulenktą per kelį ir atvestą į šalį koją, o kita ranka apglėbiame priešingos rankos riešą. Tuomet švelniai kilstelime ir paverčiame ant šono bei truktelime viršun.
Pagalba keliančiant. Pradėkite mokyti kūdikį remtis rankute šone, kuomet keliate jį nuo pagrindo (pvz., pakeitę sauskelnes). Prilaikykite už vienos rankutės ir už liemens, o kita rankute leiskite pasiremti šone ir keltis pačiam. Išlaukite jo paties dalyvavimo sėdantis. Jei matysite, kad mažylis aktyviai atsistumia rankute šone nuo pagrindo ir reikia tik Jūsų prilaikymo, galite bandyti leisti jam pasėdėti savarankiškai. Sėdėjimo laikas pradžioje neturi būti ilgas. Galite šiek tiek prilaikyti jį ties apatine liemens dalimi.
Kėlimas už rankų. Kai kūdikis jau mokės pakelti galvą, ištieskite abiejų savo rankų rodomuosius pirštus ir, kai kūdikis į juos įsikibs, lengvai kelkite jį į sėdimą padėtį. Taip pat galite suimti abi kūdikio rankas ir padėti jam sėstis.
Sėdėjimas ant kelių ir žaidimai. Pasodinkite kūdikį 45 laipsnių kampu, pakabinkite priekyje maždaug kūdikio pečių juostos aukštyje žaisliukų ir skatinkite žaisti tiesiant rankutes link jų. Sodinkitės kūdikį sau ant kelių ir leiskite jam siekti daiktų nuo stalo. Jeigu kūdikis pasiruošęs ir nori sėstis, jau galime po truputį sodinti jį sau ant kelių ar ant pagrindo sau tarp kojų. Pradžioje svarbu prilaikyti krūtinę, žaisti su kūdikiu ir padėti jam stiprėti sėdint.
Mankšta su gimnastikos kamuoliu. Labai naudinga mankštinti kūdikį pasitelkiant gimnastikos kamuolį. Tai yra pasodinti kūdikį ant kamuolio ir apglėbus ties liemeniu bei švelniai spaudžiant į kamuolį ridenti kamuolį pirmyn - atgal ir į kairę - dešinę puses. Taip palaipsniui kūdikis eis link savarankiško sėdėjimo, įgys liemens kontrolę, gebės išlaikyti pusiausvyrą sėdint ir negrius.

Mankštai užtenka vos kelių minučių per dieną. Tuo pačiu turėsite ir puikų bendravimą, ir gerų emocijų, ir vaikelis puikiai stiprės fiziškai.

Savarankiško atsisėdimo įgūdžiai ir jų įtaka

Kūdikiai išmoksta savarankiškai sėdėti tarp šešto ir devinto mėnesio. Atsisėsti kūdikis gali per šoną arba, jeigu jau ropoja, - iš keturių taškų padėties atsisukant atgal ir padedant sėdynę. Tai gali vykti net iki 10 mėn. pabaigos. Atsisėdimas reikalauja koordinuoto stiprių liemens raumenų darbo, ir čia itin svarbūs yra šoniniai liemens raumenys. Pagalbinėse priemonėse kūdikius sodinti reikėtų tada, kai jie jau yra įgiję liemens kontrolę ir pasodinus nevirsta į šalis bei nesėdi pakumpusiu juosmeniu.

Savarankiško sėdėjimo lavinimas labai svarbus visapusiškam vaiko tobulėjimui. Remiantis moksliniais tyrimais nustatyta, kad sėdėjimo raida yra glaudžiai susijusi su kognityvine ir kalbėjimo raida. Apskritai, motorikos vystymasis suteikia kūdikiui naujų galimybių įgyti žinių apie jį supantį pasaulį, o tobulėjantys motoriniai įgūdžiai skatina suvokimo, pažinimo ir psichosocialinės raidos pokyčius. Sėdint sparčiau vystosi vaiko aplinkos pažinimas, analizavimas ir mokymasis, lavėja smulkioji motorika bei atsiranda judėjimo įvairovė. Tai taip pat veikia vaiko suvokimo vystymąsi ir spartesnį kalbinių įgūdžių formavimąsi.

Saugios aplinkos užtikrinimas sėdėti pradedančiam kūdikiui

Kiekvieną kartą kūdikiui pasiekus naują raidos etapą reikėtų pakartotinai įvertinti jo aplinką. Tai ypač aktualu, kai mažylis pradeda sėdėti, ropoti ar stotis.