Algirdas Paleckis: Biografija ir Politinės Karjeros Vingiai
Algirdas Paleckis yra kontroversiška figūra Lietuvos politinėje arenoje, kurio biografija apima įvairius etapus: nuo kylančios socialdemokratų žvaigždės iki marginalaus politiko, teisto už sąmokslo teorijų skleidimą ir šnipinėjimą Rusijai.
Šiame straipsnyje nagrinėjama A. Paleckio biografija, siekiant atsekti jo politinės karjeros vingius, ideologinę transformaciją ir priežastis, nulėmusias jo nuopuolį. Siekiant suprasti, kaip ir kodėl pasikeitė gabus jaunuolis, kuris nusirito iki savo senelio - valstybę išdavusio Justo Paleckio parodijos, būtina pažvelgti į abiejų jų biografijas.
Algirdas Paleckis gimė 1971 m. gegužės 20 d. Berne, Šveicarijoje, tėvo, sovietų diplomato Justo Vinco Paleckio, sūnus.
Justo Paleckio Vaidmuo Okupuojant Lietuvą
Vertinant pastarųjų metų A. Paleckio veiklą, jo vaidmuo Lietuvos politikos erdvėje išties gali atrodyti niekinis: pralaimėti rinkimai į Seimą 2016 metais, nesėkmingi ir ankstesni bandymai 2012 ir 2008 metais, pastaraisiais - pašalinimas iš socialdemokratų gretų, o nuo 2010 iki 2015-ųjų trukęs vadovavimas „Socialistiniam liaudies Frontui“ baigėsi susiriejimu su bendražygiais ir pasitraukimu.
Bet panašiai nesėkmingai iš pradžių klostėsi ir A. Paleckio senelio - Justo Paleckio karjera. O juk jis - vienas garsiausių Lietuvos išdavikų, paklojusių pamatus šalies okupacijai, tūkstančių žmonių tremčiai ir žūtims.
1926 metais paskirtas naujienų agentūros ELTA vadovu tuomet tik kylantis žurnalistas, nemokėjęs užsienio kalbų Algirdo senelis - J. Paleckis aukštomis pareigomis džiaugėsi vos pusmetį. Po 1926-ųjų gruodžio 17-osios perversmo jis buvo išmestas. Jis įsižeidė ir nedvejodamas pasuko keršto keliu - po ketverių metų žurnalistinės veiklos ir nuolatinių negrąžinamų skolų J. Paleckis savo iniciatyva užmezga ryšius su tuo metu uždrausta ir pogrindine Lietuvos komunistų partija, aktyviai veikia politinius kalinius remiančioje Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacijoje.
Sovietams jau tada pradėjus formuoti savo penktąją koloną tarp tuomet madingų kairuoliškų pažiūrų, kurių neslėpė daugelis inteligentų, J. Paleckis įžvelgė galimybę - už pinigus tapo informatoriumi, o oficialiai - Lietuvių draugijos SSRS tautų kultūrai pažinti nariu. Šią draugiją dosniai rėmė Sovietų ambasada Kaune.
1933 metais sulaukęs dovanos - sovietų pasiuntinybės suorganizuotos kelionės į Maskvą, kur J. Paleckis savo akimis išvydo patį Josifą Staliną, žurnalistas atsilygino knyga „SSRS mūsų akimis“, kuri sukėlė visuomenės susidomėjimą - iš pirmų lūpų sužinoti apie tai, kas vyksta uždaroje šalyje tuo metu buvo įdomu daugeliui.
Bet net ir būdamas uoliu bei patikimu sovietų įtakos agentu, J. Paleckis iš pradžių nesulaukė norimo dėmesio. Kai nuo 1938-ųjų jis ėmė aktyviau reikštis prieš prezidentą Antaną Smetoną ir netgi kelis kartus buvo suimtas, tačiau paleistas patraukė tiesiai į sovietų ambasadą ir ragino perimti valdžią bei jau tada sukurti „liaudies vyriausybę“. Sovietai tokius planus tuomet dar tik rengė ir įkyrų saviveiklininką išprašė lauk.
Tačiau netrukus, 1939 m. rugsėjį, po pasirašytos tarpusavio pagalbos sutarties su SSRS, J. Paleckis jau organizavo mitingą, kurio metu privertė prezidentą A. Smetoną slėptis, o pats su minia patraukė dėkoti už Vilnių sovietų ambasadai. Tai Maskvai galėjo palikti įspūdį - į šį rėksnį galima investuoti ir jis jau buvo įleistas, o jau po gero pusmečio kairuolis žurnalistas tapo pagrindiniu kandidatu į okupuotos Lietuvos marionetinio vadovo postą.
Būtent Kremliaus pasiūlytas J. Paleckis klusniai pasirašinėjo sovietų įgaliotinio Vladimiro Dekanozovo pakištus įsakymus, kuriais remiantis buvo sulaikyti, ištremti, o kartais ir sušaudomi aukščiausi Lietuvos pareigūnai - ministrai, jų šeimos. Neteisėtai šalies vadovo postą užėmusio J. Paleckio paliepimu Lietuvoje surengtas ir neteisėtų „rinkimų į liaudies Seimą“ spektaklis. Tiesa, iš kalėjimo paleidęs komunistą Antaną Sniečkų J. Paleckis sukūrė sau varžovą, vėliau perėmusį valdžią okupuotoje Lietuvoje.
Vis dėlto savo darbą atlikęs J. Paleckis užsitikrino ramią senatvę ir pats gavo šiltas, tačiau jokios valdžios nesuteikusias pareigas - LSSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininko postą, o vėliau - SSRS Tautybių tarybos pirmininko pareigas Maskvoje.
1940 m. birželio 15 d. Lietuvos sieną peržengia 12 divizijų - 250 000 karių. Sulaužoma 1926 m. J. Paleckis ir L. eina pareikšti padėkos Sovietų Sąjungos pasiuntiniui. Išėjęs iš SSRS pasiuntinybės, J. F. Moločkovas, pažinęs J. į vidų ir už pareikštus jausmus labai mandagiai padėkojo. Tada J. vaikais ir vėl išėjo į Mickevičiaus gatvę triukšmauti prie kalėjimo. Oficialiai perdavė prezidento pareigas Ministrui pirmininkui A. J. vadovaujamą Justo Paleckio, 1940 m. geležinkelio stotyje sutiko SSRS Aukščiausiosios Tarybos atstovai su gėlėmis.
1946 metais. Taigi Lietuva, vadovaujant J. Paleckiui, A. kriminalinių nusikaltėlių bei tautos išsigimėlių valdžiai. palikę šeimas, namus, neartą žemę… kad jų šalis vėl bus laisva ir nepriklausoma.
Karjeros Šuoliai ir Šeimos Įtaka
Tokios pareigos leido globoti J. Paleckio sūnaus - Justo Vinco Paleckio karjerą. 1969 m. baigęs sovietinę užsienio reikalų ministerijos aukštąją diplomatinę mokyklą Maskvoje jis kaip mat buvo paskirtas į šiltą vietą - SSRS ambasadą Šveicarijoje, kur pačiame Šaltojo karo įkarštyje iki pat 1983 m., kai Kremlių kamavo paranoja dėl branduolinio karo su Vakarais, dirbo III sekretoriumi.
Būtent čia, Šveicarijoje 1971 m. gegužės 20-ąją ir gimė sūnus Algirdas. Jam taip pat buvo nutiestas raudonas karjeros kilimas. 1989 m. baigęs mokyklą, jis vėliau įstojo į universitetą, paslaptingai atsiradus kelioms papildomoms vietoms kurse.
Įtakingo diplomato sūnus mėgo muziką, diskusijas, kitaip nei senelis, buvo gabus kalboms. 1994-1995 m. jis studijavo tarptautinius santykius Paryžiaus administravimo institute. Būtent Prancūzijoje jis susipažino su savo būsima žmona Olga. Maskvietė viename interviu yra prisipažinusi, kad pažintis įvyko Viši mieste - ironiška, mat šis miestas siejamas su išdavikais. Būtent iš čia Antrojo pasaulinio karo laikais valdė išdaviko Filipo Peteno vadovaujamas Viši režimas - nacių marionetinė valdžia.
A. Paleckio Karjeros Pradžia ir Pakilimas
Karjeros laiptais sparčiai kopęs A. Paleckis įsidarbino Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje, santykių su ES skyriuje, o jau 1997 metais paskirtas į Briuselį, buvo misijos prie ES pirmasis sekretorius, atsakingas už ryšius su Europos parlamentu, mokslo ir kultūros programas, ryšius su žiniasklaida.
Grįžęs į Lietuvą jis tapo socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus nariu, spaudos tarnybos vadovu, 2004 metais išrinktas į Seimą, kur jį ėmė globoti patyręs ir įtakingas socdemas - Vytenis Andriukaitis. Pavyzdžiui, 2005 jie kartu organizavo konferenciją „Kylanti socialdemokratijos banga Rusijoje - šansas naujiems Lietuvos ir Rusijos santykiams“.
Tačiau nuo 2006 - Vilniaus skyriaus pirmininku paskirto A. Paleckio politinės ambicijos ir apetitas augo, o agresyvi retorika, regis, buvo per aštri ir keista netgi labiausiai į kairę pakrypusiems socdemams. Bet tuomet kai kas dar atkreipė dėmesį į veržlųjį politiką.
Šių metų pavasarį Lietuvą sudrebinusioje VSD pažymų istorijoje minima ir A. Paleckio pavardė - esą prieš 2007 m. savivaldybių rinkimus „buvo parengtas planas stiprinti „MG Baltic“ pozicijas Vilniaus mero savivaldybėje“ ir šiuo tikslu buvo pasirinkta būsimo mero kandidatūra. Nesunku suprasti, kad pažymoje kalbama būtent apie A. Paleckį. Jis pats apie tai prisipažino ir įraše feisbuke. Tiesa, istoriją kiek pagražino. „Mano sąžinė rami. Niekam nesu pardavęs savo politinių sprendimų. 2006-2007 metais turėjau didelį tikslą - nuversti Zuoką nuo mero posto“, - savo motyvus šiemet aiškino A. Paleckis.
Jis teigė „neatmetantis galimybės, kad „MG Baltic“ galėjo paaukoti lėšų“. Esą viskas tik dėl bendro tikslo - apsivalyti Vilniuje nuo Artūro Zuoko - to paties politiko, A. Paleckio kursioko, kurio taktiką atidžiai studijavęs A. Paleckis mėgino mokytis politikos gudrybių: valdžios siekti bet kokia kaina.
Anot VSD pažymos, nuolatinis kontaktas tarp Raimondo Kurlianskio ir A. Paleckio užmegztas dar 2006 m. Kontaktai su R. Kurlianskiu tesėsi net po 3 metų. Prieš riaušėmis prie Seimo pasibaigusį 2009 m. sausio 16-osios mitingą Vilniuje R. Kurlianskis susitiko su A. Paleckiu, kuris turėjo tęsti destruktyvius veiksmus.
Bet įdomu tai, kad būtent 2006 metais smarkiai išaugo A. Paleckio turtas - deklaruota 781 tūkstantis litų turto. Politikas teigė gavęs paskolą, nors tuo pat metu išaugo ir jo žmonos turtas. Vėliau paskolą politikas paslaptingomis aplinkybėmis grąžino, nors visą tą laiką gyveno prestižiniame Laurų kvartale, Vilniuje. Beje, būtent ten registruotos ir dvi viešosios įstaigos - 2004 m. įsteigta ir pernai likviduoti numatyta „Antakalnio bendruomenė“, kurią įsteigė su bendražyge Elena Norkuviene, bei 2015 m. skandalu jau spėjusį išgarsėti „Visuomeninių projektų centrą“.
Nesėkmės Vilniaus Mero Rinkimuose ir Skyrybos su Socialdemokratais
Vis dėlto būtent destruktyvus būdas, kunkuliuojančios ambicijos, nesukalbamumas, savo galimybių pervertinimas ir tapo A. Paleckio nuopuolio priežastimis.
Prieš 2007 m. rinkimus A. Paleckis buvo minėtas kaip galimas socialdemokratų kandidatas į Vilniaus merus. Po rinkimų be partijos vadovybės žinios ir pritarimo jis pradėjo derybas su nušalintojo prezidento Rolando Pakso „tvarkiečiais“, siūlydamas jiems postus. Pats Seimo nario kėdės atsisakęs A. Paleckis, regis, tikėjo, kad jis - nesustabdomas. Ir išties, iš pradžių jis sugebėjo į savo pusę palenkti skyriaus Etikos ir procedūrų komisiją, kuri pripažino, kad A. Paleckio išsvajotas nutarimas jungtis su R. Pakso partija esąs teisėtas.
Nepaisant užsitęsusių vidinių ginčų A. Paleckis viešai spirgėjo ir aiškino, kad koalicija su liberaldemokratais Vilniuje bus sudaryta, o tam sutrukdyti gali nebent „žemės drebėjimas arba nukritusi kometa“. Bet sutrukdė ne kataklizmai, o patyrusių socdemų biurokratinis buldozeris ir nušalintojo prezidento manevrai. To paties kerštingojo R. Pakso, apie kurį dar prieš rinkimus pats A. Paleckis savo lankstinukuose rašė pašaipiomis eilėmis: „Žinom, matėm monus Pakso… Tai žiniuonės, tai „almakso“… Nei dienelės, nei dienos Vilnių Paksas… netapšnos.“
O juk pagal pasirašytą porinkiminę dvišalę sutartį su partija „Tvarka ir teisingumas“, mero postas buvo pažadėtas būtent liberaldemokratų lyderiui R. Paksui, A. Paleckiui pasiūlyta tapti vicemeru, socialdemokratams palikta ir savivaldybės administracijos direktoriaus kėdė. Tačiau R. Paksas ambicingąjį jaunuolį apgavo, o partijos vadovybė anuliavo Vilniaus skyriaus leidimą. A. Paleckį iš pradžių raminti ir suvaldyti mėginęs V. Andriukaitis nieko nepešė ir viešai pasišaipė iš A. Paleckio politinių ambicijų.
Iš visų savo ambicijų A. Paleckis tegavo trupinius - už švietimą ir kultūrą atsakingo vicemero pareigas bei galimybę užtikrinti administracijos direktoriaus pareigas savo „bičiuliui“ - pas tėvą Justą Vincą Paleckį padėjėju dirbusiam Gintautui Paluckui.
Ryšiai su Žiniuone ir Būdo Bruožai
Beje, ironiška, kad priešrinkiminėse eilėse apie R. Paksą jis paminėjo „žiniuonę“ - garsiąją nušalintojo prezidento bendražygę, Leną Lolišvili. Juk dar gerokai prieš pašaipas ir gėdą valstybėje sukėlusias istorijas apie tai, kaip prezidentas R. Paksas gydosi žiniuonės „įkrautu“ tualetiniu popieriumi, pats A. Paleckis noriai naudojosi L. Lolišvili paslaugomis. Apie tai prisipažino ir jis pats, ir jo tėvas. Būtent pastarasis prisipažino susipažinęs su L. Lolišvili, kai jo žmonos Laimos sesuo susirgo vėžiu dar 1992-aisiais.
Kartu su teta pas žiniuonę buvo nuvežtas ir A. Paleckis, nuolat sirgęs peršalimo ligomis. Ir nors „aiškiaregės“ gydymas nepadėjo nė vienam iš jų, A. Paleckis gruzinės nepamiršo. Iki šiol neaišku, ar šios moters įtaka A. Paleckiui buvo reikšminga, juo labiau, kad jo paties aikštingas būdas, polinkis prieštarauti, anot tėvo, buvo pastebimas dar vaikystėje.
A. Paleckio Radikalėjimas ir „Frontas“
„Akiplėšiškumas yra vienas iš mano ginklų. Yra labai daug žmonių, kurie linkę prisitaikyti prie situacijos, ir tik maža dalis pasiruošę laužyti taisykles. Esu užsispyręs, turiu savų įsitikinimų ir man nesvarbi karjera“, - viename interviu dar prieš dešimtmetį „Kauno dienai“ yra prisipažinęs A. Paleckis, atviravęs, kad dėl savo pažiūrų ir sprendimų neretai nesutardavo su tėvu, jo neklausydavo, sukeldavo tai gailestį, tai pamokslų tiradą. Bet galiausiai įvyko keli lūžiai, parodę jo vis keistesnį elgesį.
Tapęs vicemeru, atsakingu už švietimą ir kultūrą, šiose pareigose spėjo pasižymėti tik skandalingais pareiškimais apie meną bei apdovanojimo iš A. Paleckio rankų imti nesutikusią Jurgą Šeduikytę, kuriai politikas ėmė viešai priekaištauti ir lyginti su kita išdavike - Salomėja Nerimi.
Vicemeras A. Paleckis toliau kūrė savo, kaip „liaudies atstovo“ ir „kovotojo su elitu“, įvaizdį, nevengdamas užsipulti net socdemų vadovybę. Galiausiai partijai įgrisęs A. Paleckis turėjo atsisveikinti ir su socialdemokratais, ir su vicemero pareigomis. Daugelis būtų palūžę, bet A. Paleckiui tai atrodė tik dar vienas tramplinas. Jau 2008-siais jis įkūrė partiją „Frontas“.
Ideologija ir Veikla
Oficialiai socialistinės pakraipos judėjimas savo veiklą pradėjo triukšmingai - gūdų sovietmetį primenantys priešrinkiminiai antivakarietiški, marksistiniai šūkiai per garsiakalbius, mojuojant raudonais plakatais ir vėliavomis, neslepiamos ambicijos paimti valdžią.
Ne veltui komunistinės „Kubos draugų“ grupę Vilniuje įkūręs A. Paleckis neslėpė savo susižavėjimo argentiniečiu Che Guevara, kuris žinomas dėl savo kaip perversmininko bei žiauraus sadisto veiklos Kuboje, Angoloje ir Bolivijoje. Tačiau Che Guevaros kaip žudiko reputacija, perversmai bei sąsajos su seneliu - J. Paleckiu, kuris prisidėjo prie valdžios nuvertimo ir Lietuvos okupacijos, regis, nė kiek netrikdė A. Paleckio. Jį tai tik skatino kalbėti aštriau.
„Ypač norėčiau būti vertas senelio, nes visada lygiuojuosi į senelį J. Paleckį. Jis turėjo reikalų su Stalinu. Aš labai norėčiau pamatyti Rasą Juknevičienę arba Aloyzą Sakalą derantis su šiuo diktatoriumi, kitoje pusėje laukiant Hitleriui. Turbūt tokie vaikinai ir merginos ne tik pridėtų į kelnes, bet ir pabėgtų iš Lietuvos… “, - viename interviu 2009 m. pašaipiai kalbėjo A. Paleckis.
Tiesa, valdžios jam ir jo partijai paimti nepavyko. 2008 m. rudenį rinkimuose Seimo nario mandato siekęs Visagino - Zarasų vienmandatėje rinkimų apygardoje jis pralaimėjo, net ir mėginęs eskaluoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimą. Dėl to jis galėjo kaltinti vėlgi - tik save. Juo labiau, kad prieš tai A. Paleckis sugebėjo susirieti su oficialiai „Fronto“ rinkimų štabo vadovu buvusiu rinkimų technologijų specialistu Audriumi Butkevičiumi. Esą būta „neatitikimų partijos ideologijai, įgaliojimų viršijimo vedant nesankcionuotas ir užkulisines derybas su kitomis politinėmis jėgomis bei nepatenkinamas darbas rinkimų štabo vadovo pareigose“.
A. Butkevičius išjuokė komunistinės ideologijos lozungus, kurie neturi nieko bendra su šiandieniniu gyvenimu. Galiausiai ėmė bruzdėti ir „Fronto“ partiečiai - esą partija tebuvo projektas, skirtas kovos su „Leo LT“ imitacija. Galiausiai subyrėjo ir pats „Frontas“.
2009 m. gruodžio 19 d. A. Paleckis buvo suimtas už tarnybą Kremliui.
2011 m. sausio 13 d. įvykių metu A. Paleckis pareiškė, kad „savi šaudė į savus“.
2012 m. už tai nubaustas 10 400 litų bauda.
2013 m. sausio 22 d. A. Paleckio baudžiamąją bylą dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė galutinį ir neskundžiamą verdiktą, kad A. Paleckis nepagrįstai išteisintas.
2014 m. lapkričio 29 d. atsisakius dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose, nutraukti A. Paleckio ryšius su partija.
2018 m. gruodžio 19 d. iškelta byla dėl šnipinėjimo Rusijai.
2021 m. liepos 27 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu A. Paleckis pripažintas kaltu ir nuteistas 6 metams nelaisvės.
2022 m. gegužės 6 d. Apeliacinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo nuosprendį.
2023 m. birželio 23 d. Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad A. Paleckis kalės trumpiau.
2021 m. Lietuvos politikus buvęs ne kartą vadino marionetėmis, dirbančiomis Vakarų šalių interesams ir „žadėjo mums Švediją, o išėjo bananų respublika.
2010 m. sausio 27 d. teigė, kad 1940 m. įvykiai buvo „įstojimas į Tarybų Sąjungą ypatingai apsunkintomis aplinkybėmis, kai faktiškai nebuvo kitų alternatyvų - arba su nacistine Vokietija, arba su stalinistine Tarybų Sąjunga.“
2022 m. Gegužės 9-ąją, kuomet Rusijoje ir daugelyje posovietinių valstybių švenčiama TSRS pergalė prieš Trečiąjį reichą, Paleckis minėjimą pavadino „šventa švente“, o pastarojo kritikus Lietuvoje išvadino neonaciais. Atmetė Lietuvos poziciją, jog 1944 m. Raudonosios armijos pakartotinas įžengimas į Baltijos valstybes sietinas su valstybingumo praradimu. Neigė, kad Baltijos šalys buvo okupuotos bei vadino tokį požiūrį „provincialiu mąstymu“.
„Dauguma pamiršo rusų kalbą, neišmoko angliškai, gyvena savo burbule, o valdžia tuo naudojasi ir kala į galvą lietuviškąjį nacionalizmą bei provincializmą. Jie, ta dalis visuomenės, jau nesupranta, kad 1941-1945 m. vyko didis mūšis tarp blogio ir gėrio. Kvestionuoja Lietuvos poziciją, kad 1991 m. sausio įvykių metu žuvę asmenys - tarybinių karių agresyvių veiksmų prieš minią pasekmė.
Paleckio manymu, kraujo praliejimas Sausio 13-ąją buvo suorganizuotas proamerikietiškų lietuvių politinių veikėjų rankomis. Kaltina Lietuvos teisėsaugą sadizmu, dėl 2014 m. sulaikyto pasienyje ir pripažinto kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui 7 metams įkalinto rusų kareivio Jurijaus Melio.
Anot Paleckio, jis „nekaltas karys, vykdydamas nurodymus [į orą] paleido kelis pavienius šūvius“.
Anksčiau nuomonė dėl Rusijos buvo gana nuosaiki. 2005 m. kovo 14 d. susirūpino, kad „Rusija šiuo metu pametusi kelią dėl takelio ir šiek tiek susigundė autoritariniu valdymu.
2021 m. apkaltino Lietuvos valdžią stumiant valstybę į konfliktą su Rusija. Tvirtino, jog Vakarų šalys karinių pasekmių išvengtų, teigdamas: „Tu manai Rusija skubės smogti Vašingtonui? Ne, neskubės. Tu manai [Rusija] skubės smogti Berlynui arba Londonui? Abejoju.“ Tvirtino, kad karo atveju Rusija smogtų „į Estiją, į Latviją, į Lietuvą ir, - ko gero, į Lenkiją“. Anot Paleckio, Rusija nesuinteresuota Lietuvą aneksuoti, nes ši „nuskurdintas, prasiskolinęs kraštas, kurį reikėtų kaip Donbasą išlaikyti“.
Neigiamai vertina JAV geopolitinį vaidmenį, aiškindamas „visų problemų Lietuvoje šaknys - tai JAV“. Dar tikina, jog JAV egzistuoja „labai stiprus neonacistinis srautas tų, kurie apsimetė išrinktaisiais“, aiškindamas, kad JAV, kaip ir naciai, bando primesti savo valią kitoms tautoms ir vadindamas JAV politinį elitą „visišku blogiu“.
Apkaltino JAV, siekiant išnaudoti Baltijos šalis ir Lenkiją, kariniams užmojams prieš Rusiją įgyvendinti, sakydamas: „Jie [JAV valdžia] iš Lietuvos dabar padarė Antirusiją, kaip tai padarė ir su Ukraina: jie dabar įmetė Ukrainą į karo krosnį, šitie neonaciai iš Vašingtono.
Pasisako prieš NATO ir už Lietuvos neutralitetą sekant Austrijos ir Suomijos pavyzdžiu. Mano, kad šios šalys kare nenukentėtų dėl savo nuošalios pozicijos. 2021 m. tvirtino, kad „Suomija pirmiausiai klesti todėl, kad po [Antrojo pasaulinio] karo nutarė būti neutrali ir netgi tarybiniais laikais prekiavo su Tarybų Sąjunga ir klestėjo.
Algirdas Paleckis, daugelio žinomas kaip Vaflis, o dažniau - tiesiog Paleckiukas arba Padleckis, o dar "Bičiulis Algirdas", kaip jį vadina draugai komunistai, nors iš tiesų jis panašus į Če Gevarą ir vadinamas Politikos Minedu, o liaudyje neretai sutapatinamas su Šarikovu. "Bičiulis Algirdas" tęsia senio Paleckio ideologinę liniją ir vaizduoja stojąs ginti nykstančio irgi degraduojančio proletariato.
Kažkuriais metais Algirdas Paleckis badė pakliūti į Seimą, bet jį nugalėjo Monika Navickienė, nes netgi Naujojoje Vilnioje Algirdukas rinkėjams pasirodė smarkiai per prastas.
O dar paskui Algirdas Paleckis buvo suimtas už tarnybą Kremliui - tą 2018 metų gruodžio 19 patvirtino teisėsauga. Taigi, kiek tai atsėdėjęs, Algirdas Paleckis dabar bando grįžti į politiką ir sukurti kažkokią naują partiją, kuri vadinasi Teisingumo aušra.
Dabar jau frontinikai išsižada Paleckio, kaip, neva, neatitinkančio kairuoliškųjų pažiūrų arba apkaltina jį autoritariniu partijos valdymu - Minedas aplojo žiuri.
Dabar vėl matome, kaip sostinės 3-iasis PK kelia bylą Algirdui Paleckiui už sausio 16 - osios Riaušių prie Seimo organizavimą. O tai kartą ir akciją Paleckiukas gi buvo suorganizavęs, kai karutį svogūnų nuvežė prie Seimo. Tai įvyko 2009 metų vasario 3 dieną, neužilgus po Riaušių prie Seimo. Tai už šiąją jau buvo nubaustas tūkstantine baudele.
Gi dar gandai kalba, kad prieš keletą metų Algirdas Paleckis susidraugino su anokiu paslaptingu Dariumi Mockumi, kovojusiu prieš Trigalvį slibiną, tai paskui gavosi socdemų skilimas, atsirado Frontas, o Paleckiukas tapo Vilniaus vicemeru...
Upd. o tai šviežiausios gi naujienos sako, kad Paleckiukas, sekdamas savo senelio pėdomis, jau pardavė Lietuvą - tapo derektorius anokio sovietinės propagandos filialo!
Upd. Upd. taipogi Algirdo Paleckio niekas neįleido į Estiją, kur žadėjo protestuoti.
Upd. Paleckis matė, kaip Landsbergis šaudė į Sausio 13 aukas, taip kad savi šaudė į savus. Nestumkit ant Paleckio. SLF!!! ,110 balsuojam!
Išsilavinimas ir Karjera
1989 m. baigė Vilniaus 27-ąją (Jono Basanavičiaus) vidurinę mokyklą, 1994 m. baigė Vilniaus universitetą, įgydamas žurnalisto ir tarptautinių santykių specialisto kvalifikaciją.
1994-1995 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijos santykių su Europos Sąjunga skyriaus tarnautoju.
1997-2001 m. Briuselyje ėjo Lietuvos Respublikos misijos prie ES pirmojo sekretoriaus pareigas, atsakingas už ryšius su Europos Parlamentu, švietimo, mokslo ir kultūros programas, ryšius su žiniasklaida.
2001-2003 m. vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Vakarų Europos šalių skyriui.
2003 m. dirbo Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju.
2004 m. buvo Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos referentas.
2004-2007 m. buvo Seimo narys.
2007-2008 m. dirbo Vilniaus vicemeru.
2003-2008 m. buvo Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus narys, partijos spaudos tarnybos vadovas, tarptautinis sekretorius, 2006-2008 m. ėjo Vilniaus skyriaus pirmininko pareigas.
2008 m. sausio 15 d. LSDP vadovybės iniciatyva buvo pašalintas iš LSDP.
Po pašalinimo su grupe bendražygių pradėjo kurti naują politinį judėjimą „Frontas“.
Ne kartą dalyvavo ir rėmė įvairius mitingus.
2008 m. dalyvavo Seimo rinkimuose, tačiau partija neperkopė minimalaus 5 % barjero ir į Seimą nepateko.
2009 m. išrinktas Socialistinio liaudies fronto pirmininku.
2004 m. laikinai einantis prezidento pareigas Artūras Paulauskas apdovanojo A. Paleckį ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
2013 m. kovo 7 d. prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu A. Paleckiui buvo atimtas valstybės apdovanojimas.
2016 m. Algirdas Paleckis paliko „Frontą“.
2018 m. įkūrė naują partiją „Teisingumo aušra“.
2021 m. liepos 27 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu A. Paleckis pripažintas kaltu ir nuteistas 6 metams nelaisvės už šnipinėjimą Rusijai.
2022 m. gegužės 6 d. Apeliacinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo nuosprendį.
2023 m. birželio 23 d. Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad A. Paleckis kalės trumpiau.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
