Susidūrimas su situacija, kai artimam žmogui - tėvams, seneliams ar sutuoktiniui - prireikia nuolatinės pagalbos, dažnai užklumpa netikėtai. Net jei senėjimo procesas buvo lėtas, krizinis momentas, kuomet suvokiama, jog žmogus nebegali saugiai gyventi vienas, sukelia didelį stresą ir pasimetimą. Šis laikotarpis artimiesiems būna emociškai sunkus ne tik dėl paties fakto, kad brangus žmogus gęsta, bet ir dėl biurokratinių džiunglių, kurias tenka įveikti norint užtikrinti orią senatvę. Dažnai žmonės nežino, kuo skiriasi slauga nuo globos, kur kreiptis dėl finansinės paramos ir kokie dokumentai yra būtini norint gauti vietą globos namuose ar profesionalią pagalbą į namus. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių.
Prieš pradedant bet kokius oficialius veiksmus, būtina blaiviai įvertinti situaciją. Ar jūsų artimajam reikalinga tik buitinė pagalba (atnešti maisto, sutvarkyti namus), ar būtina nuolatinė medicininė priežiūra? Rūpinimasis senstančiais artimaisiais yra maratonas, ne sprintas, todėl svarbu žinoti, nuo ko pradėti.
Visas procesas prasideda nuo šeimos gydytojo. Tai yra pirmasis ir svarbiausias kontaktinis asmuo. Turite užregistruoti senyvą žmogų vizitui (arba iškviesti gydytoją į namus, jei asmuo nevaikšto) ir aiškiai išdėstyti problemas. Gydytojas įvertina sveikatos būklę ir paruošia siuntimą. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.
Kai medicininė dalis pradėta tvarkyti, lygiagrečiai turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos (deklaruotos) savivaldybę arba seniūniją. Čia dirbantys socialiniai darbuotojai yra atsakingi už socialinių paslaugų poreikio nustatymą. Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Po prašymo pateikimo socialinis darbuotojas privalo aplankyti senyvą žmogų jo namuose. Šio vizito tikslas - užpildyti socialinės globos poreikio vertinimo anketą. Vertinama viskas: ar asmuo gali pats pavalgyti, nusiprausti, judėti, ar orientuojasi laike ir erdvėje. Būkite atviri ir nebandykite pagražinti situacijos.

Per nustatytą terminą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis). Priklausomai nuo sveikatos būklės, specialieji poreikiai gali būti nustatomi terminuotai (pvz., metams ar dvejiems) arba neterminuotai.
Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios slaugos paslaugos prieinamos Lietuvoje, ir kuo jos skiriasi nuo ilgalaikės socialinės globos institucijoje.
Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos:
| Slaugos rūšis | Kur teikiama? | Kam skirta? |
|---|---|---|
| Stacionarinė slauga | Ligoninėse, globos įstaigose | Sunkiems pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros |
| Dienos stacionaras | Gydymo įstaigose | Po operacijų, su negalia, reabilitacijai |
| Slauga namuose | Paciento namuose | Riboto mobilumo žmonėms, kuriems reikalinga med. priežiūra |
| Paliatyvioji slauga | Namuose ar specializuotose įstaigose | Terminalinėmis ligomis sergantiems |
| Socialinė slauga | Namuose, dienos centruose | Senjorams ir neįgaliesiems, kuriems reikia buities pagalbos |
Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba. Tinka asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės. Apima: gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas. Finansuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) arba privačiai. Kreiptis reikėtų į savo gydytoją, kuris išduoda siuntimą į slaugos ligoninę. Jei norima ilgalaikės globos, reikalinga socialinės darbuotojų pagalba.
Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje (pvz., kelias valandas per dieną) dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos. Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan. Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose ir gali būti finansuojama PSDF arba privačiai. Kreiptis reikia į savo šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą.
Tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra. Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt. Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį. Kreiptis galima į polikliniką ar privačias įstaigas, arba į savo šeimos gydytoją ar savivaldybę.
Tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą. Skirta žmonėms su onkologinėmis ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis ir pan. Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose. Apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą. Kreiptis reikia į savo šeimos gydytoją arba tiesiai į paliatyviosios pagalbos įstaigas.
Tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi. Pagalba į namus: maisto pristatymas, buities tvarkymas, palyda į gydymo įstaigas. Dienos centrai: veiklos, maitinimas, užimtumas. Trumpalaikė globa: kai slaugantis asmuo laikinai negali rūpintis artimuoju. Kreiptis reikia į savivaldybę arba socialinius darbuotojus.
Gavus įvertinimą, savivaldybės komisija priima sprendimą, kokios paslaugos asmeniui priklauso. Norėdami gauti pagalbą slaugant artimąjį, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Galimos paslaugos:
Jei sveikatos būklė yra sunki (pvz., progresuojanti demencija, Alzheimerio liga ar po insulto), pagalbos į namus gali nepakakti. Tokiu atveju sprendžiama dėl ilgalaikės socialinės globos institucijoje (globos namuose).
Dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Senjorui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv. metrų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad savivaldybė dengia skirtumą tik tuo atveju, jei asmuo neturi turto, viršijančio nustatytus normatyvus. Jei savivaldybė negali pasiūlyti vietos savo pavaldumo įstaigoje, ji gali siųsti asmenį į privačius globos namus ir kompensuoti dalį kainos. Tačiau tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės biudžeto ir sutarčių su privačiomis įstaigomis.

Tai teisiškai ir etiškai sudėtinga situacija. Jei asmuo yra veiksnus, priverstinai jo apgyvendinti globos namuose negalima. Reikia bandyti tartis, pradėti nuo pagalbos į namus ar dienos centrų.
Slaugant artimąjį namuose ar ieškant jam tinkamos priežiūros, svarbu žinoti apie valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Slaugant artimąjį namuose, taip pat svarbu žinoti apie galimas socialines garantijas, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas.
Atkreipkite dėmesį, kad norint gauti tam tikras paslaugas ar išmokas, gali prireikti pateikti atitinkamus dokumentus ir prašymus. Rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo savivaldybę arba „Sodrą“ dėl konkrečių reikalavimų ir procedūrų.
Kai senyvo amžiaus žmogus serga sunkiomis psichikos ligomis (pvz., pažengusi demencija) ir nebegali suvokti savo veiksmų, vien įgaliojimo tvarkyti pensiją ar turtą pas notarą neužtenka. Notaras negali patvirtinti įgaliojimo, jei mato, kad asmuo nesuvokia savo veiksmų. Tokiais atvejais reikalingas teisinis veiksnumo apribojimo procesas, siekiant nustatyti globą.

Tai ilgas procesas, galintis trukti nuo 3 iki 6 mėnesių ar ilgiau, kurio metu teismas įvertina asmens gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus ir prireikus apriboja jo veiksnumą tam tikrose srityse, paskiriant globėją. Globėjas turi teisę ir pareigą atstovauti globojamojo interesams ir priimti sprendimus, susijusius su jo turtu, finansais ir asmenine gerove.
Rūpinimasis senstančiais artimaisiais yra maratonas, ne sprintas. Dažnai globėjai patiria „perdegimo sindromą”, kai nuolatinė įtampa, miego trūkumas ir atsakomybė sukelia depresiją ar fizinius negalavimus. Labai svarbu žinoti, kad egzistuoja pagalba ir parama.
Rūpindamiesi savo emocine būkle, jūs užtikrinate, kad galėsite kokybiškai pasirūpinti ir savo mylimu žmogumi, kai jam to labiausiai reikės.