Nėštumas - tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Labai svarbu žinoti, kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti, kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti. Bene pats dažniausias nėščiųjų nusiskundimas pirmojo nėštumo trimestro metu yra pykinimas ir vėmimas.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu yra plačiai paplitęs reiškinys. Pykina iki 90 proc. nėščiųjų, vemia apie 60 proc. Net iki 70-80 proc. besilaukiančių moterų kenčia nuo pykinimo. Šie simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės - maždaug tada, kai pradeda funkcionuoti placenta. Nors pykinimas vadinamas rytiniu, tačiau gali pasireikšti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek ir naktį. Pykinimas gali tęstis iki poros valandų ar net visą dieną. Gera žinia, kad didžiajai daliai nėščiųjų pykinimas savaime praeina iki 16-20 nėštumo savaitės.
Nėščiųjų pykinimo kilmė nėra tiksliai išaiškinta, tačiau siejama su padidėjusiu tam tikrų hormonų, pavyzdžiui, chorioninio gonadotropino ir estrogenų, kiekiu moters organizme. Padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje gali lemti pykinimą ir vėmimą. Taip pat tai gali būti susiję su sulėtėjusiais virškinamojo trakto judesiais.
Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Yra daug teorijų: hormoninė, imuninė, medžiagų apykaitos, endokrininė ir kt., tačiau nė viena jų išsamiai nepaaiškina ir neatskleidžia tikrosios priežasties. Viena iš priežasčių - besikeičiantis organizmas, ypač didelis chorioninio gonadotropino hormono kiekis. Nėštumo metu organizmas suteikia vis naujų iššūkių.

Pykinimo ir vėmimo intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio šleikštulio tik rytais ar vėmimo rytais iki tokio pykinimo ar (ir) vėmimo, kurio priepuoliai kartojasi daugelį kartų per dieną ir net naktį. Kliniškai skiriamas lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios formos vėmimas.
| Forma | Vėmimo dažnis | Kiti simptomai | Svorio pokytis | Pulsas ir kraujospūdis |
|---|---|---|---|---|
| Lengva | 3-4 kartus per dieną, dažniausiai po valgio | Pykinimas, seilėtekis | Neprarandama daug svorio | Normalus |
| Vidutinio sunkumo | Iki 10 kartų per parą | Nuolatinis pykinimas ir seilėtekis, nemalonus kvapas, nervingumas, silpnumas, mieguistumas | Gali kristi svoris | Sumažėjęs kraujospūdis |
| Sunki | Nuolatinis ir varginantis pykinimas ir seilėtekis, net naktį; vemiama tulžimi ir/ar krauju | Prislėgta ir depresyvi nuotaika dėl kančios ir fizinio išsekimo, nuolatinis pojūtis, kad reikia vemti | Didelės kūno masės dalies praradimas (>5%) | Pulsas dažnas (110 k/min.), ryškiai sumažėjęs kraujospūdis |
Pasaulis puikiai atsimena, kaip nėščia Kembridžo hercogienė Kate Middleton dėl pykinimo buvo paguldyta į ligoninę. Mediciniškai ši būklė vadinasi Hyperemesis gravidarum (tai reiškia „gausus vėmimas nėštumo metu“), ji pasireiškia iki 3 proc. nėščiųjų. Daugeliu atveju patologinis vėmimas pasireiškia pirmojo nėštumo metu.
Patologinio vėmimo rizika didesnė, jei artimos giminaitės (mama, sesuo) kentėjo nuo šios būklės, jei nešiojamas ne vienas vaisius, jei moterį pykina nuo streso, jei nėštukė serga migrena, kurią lydi pykinimas ir vėmimas.
Maždaug 1 proc. visų nėščiųjų pykinimas ir vėmimas gali sukelti dehidraciją (skysčių netekimą) ir elektrolitų disbalansą. Skysčių ir skrandžio rūgšties stoka sukelia dehidraciją ir elektrolitų disbalansą. Kai moterys negali nei valgyti, nei gerti, be to, vemia, organizmas netenka daug skysčių, sutrinka elektrolitų, o vėliau ir medžiagų apykaita.
Jei moteris parą laiko nepavalgo, nes arba negali, arba viską išvemia, arba jei ima kristi svoris, būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Jei taip nutinka, moteris turi būti guldoma į ligoninę, kur jai bus lašinami skysčiai į veną ir skiriami pykinimą slopinantys vaistai. Tokiais atvejais kyla pavojus, kad moteriai gali pritrūkti skysčių ir (ar) maistinių medžiagų bei sutrikti elektrolitų pusiausvyra, todėl gali prireikti gydymo vaistais ar priežiūros ir gydymo ligoninėje.
Ar mamos pykinimas nekenkia vaisiui? Jei tai nėra patologinis pykinimas ir vėmimas, atvirkščiai - yra tyrimų, kurie teigia, kad rytinis pykinimas ir vėmimas tiesiogiai susijęs su mažesniu persileidimų skaičiumi. Kas kita, jei moterį pykina ir vimdo labai stipriai. Pats nėštumas provokuoja tam tikrą mitybos nepakankamumą, todėl, jei dėl stipraus pykinimo ir vėmimo moters organizmas negauna reikalingų maisto medžiagų, mitybos nepakankamumas atsiranda dar greičiau. Ypač greitai prarandami vandenyje tirpūs vitaminai, pvz., tiaminas. Jei mama nesugeba nuryti ir suvirškinti maisto, nepatenkinami jos organizmo poreikiai, gali kristi svoris.

Artėjant gimdymui, kai kurias moteris vėl ima pykinti, tačiau dažniausiai dėl to, kad gimda labai kelia skrandį. Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir dėl vaisiaus padėties bei spaudimo pakinta skrandžio padėtis, o tai dažnai kamuoja padidėjusiu skrandžio rūgštingumu.
Kartais nėštumo metu atsiradęs pykinimas gali nebūti susijęs su nėštumu, o pranešti apie opas, netinkamą mitybą, skydliaukės ar tulžies pūslės problemas.
Pykinimą sumažinti gali kai kurie mitybos ir gyvensenos pokyčių metodai. Pabandykite keletą iš jų ir atraskite Jums tinkamą. Nėščiosios mielai dalijasi patirtimi, išbandytomis priemonėmis, atrastais efektyviais receptais, kol atranda gelbstinčią formulę.

Kai moteriai atsiranda kūno dehidratacija per 12-24 val., tai yra indikacija gydymui stacionare. Guldoma į ligoninę, kur bus lašinami skysčiai į veną ir skiriami pykinimą slopinantys vaistai, taip pat atstatomas reikalingų medžiagų ir vitaminų kiekis organizme. Skiriama mažiausia efektyvi vaisto dozė, atsižvelgiant į rizikos motinai ir vaikui santykį.
Nėštumas prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas, kuriam būdingas pykinimas, jau baigėsi. Po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.
Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti. Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, nes pykinimas jau būna praėjęs, o didelių fizinių nepatogumų dar nėra. Trečiasis nėštumo trimestras, t.y. 27-40 savaitės, yra periodas, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus.