Kada daryti kraujo tyrimus nėštumo metu?
Nėštumas - tai ypatingas ir jautrus metas moters gyvenime, reikalaujantis ypatingo dėmesio sveikatai. Reguliarus medicininis stebėjimas ir laiku atlikti tyrimai yra būtini, siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek vaisiaus gerovę. Nors nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, kraujo tyrimai yra vieni svarbiausių, leidžiančių įvertinti organizmo būklę, anksti diagnozuoti galimas problemas ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Kraujo tyrimų svarba nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, kurie atsispindi ir kraujo rodikliuose. Šie pokyčiai yra normalūs, tačiau svarbu juos tinkamai interpretuoti ir atskirti nuo patologinių būklių. Laboratoriniai tyrimai padeda stebėti šiuos pokyčius ir užtikrinti, kad nėštumas vyktų sklandžiai.
Nėščiosios organizme kraujo plazmos padidėja apie 45-50 proc., o laukiantis dvynukų - net iki 60 proc. Eritrocitų kiekis taip pat didėja apie 20-30 proc. Dėl šių pokyčių nėščiosioms būdinga fiziologinė anemija, pasireiškianti mažesne hemoglobino koncentracija. Jei nėštumo metu hemoglobino nemažėja arba net didėja, tai gali būti pirmasis įspėjamasis ženklas, rodantis galimą preeklampsiją.
Leukocitų kiekis nėštumo metu taip pat fiziologiškai padidėja, ypač neutrofilų sąskaita, o didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leukocitų kiekis. Nėštumo metu kraujo krešėjimo sistema tampa aktyvesnė, padidėja krešėjimo faktorių ir plazmos fibrinogeno koncentracija, o fibrinolizinis aktyvumas sumažėja. Tai yra tarsi organizmo paruošimas gimdymui, siekiant išvengti per didelio kraujavimo. Tačiau ši būklė didina giliųjų venų trombozės riziką.
Pagrindiniai kraujo tyrimai ir jų reikšmė
Nėštumo metu atliekami įvairūs kraujo tyrimai, apimantys bendrą kraujo vaizdą, biocheminius rodiklius, hormonų tyrimus ir infekcijų nustatymą.
Bendras kraujo tyrimas (BKT)
Tai vienas iš pirmųjų ir svarbiausių profilaktinių kraujo tyrimų, atliekamas bent 3-4 kartus nėštumo metu. Jis leidžia įvertinti eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, jų tūrį, formą ir pasiskirstymą pagal rūšis. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės ir virusinės kilmės infekcijas, taip pat nustatyti mažakraujystę.
Biocheminiai tyrimai
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta. Jei šie rodikliai padidėja, tai gali signalizuoti apie kepenų pažeidimą. Šarminė fosfatazė (ŠF) nėštumo metu gali padidėti dėl placentos veiklos, tačiau staigiai sumažėjusi jos koncentracija gali rodyti placentos nepakankamumą. Padidėjusi ŠF gali būti susijusi ne tik su kepenų funkcija, bet ir su placentos bei kaulų ŠF gamyba.
Kreatinino ir šlapalo tyrimai: Dėl padidėjusio glomerulų filtracijos greičio (GFG) nėštumo metu, šlapalo ir kreatinino kiekis kraujo plazmoje sumažėja. Sumažėjusi koncentracija rodo suaktyvėjusią inkstų funkciją.
Glikemijos tyrimas ir gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Šie tyrimai svarbūs cukrinio diabeto diagnostikai. Glikemijos tyrimas atliekamas nevalgius ir praėjus 2 val. po gliukozės pavartojimo. Glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimas leidžia spręsti apie vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 2-3 mėnesius.
Cholesterolio ir lipidų tyrimai: Nėštumo metu gali keistis lipidų apykaitos rodikliai. Svarbu kontroliuoti cholesterolio kiekį, kad būtų išvengta širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Krešėjimo sistemos tyrimai
D-dimerų tyrimas: Nors nėštumo metu D-dimerų koncentracija kraujyje natūraliai padidėja, reikšmingas jos padidėjimas gali signalizuoti apie trombozę.
Trombocitų kiekis: Nėštumo metu trombocitų kiekis gali šiek tiek sumažėti dėl hemodiliucijos ir padidėjusio jų sunaudojimo. Jei trombocitų kiekis nukrenta žemiau normos ribų, gali būti diagnozuojama gestacinė trombocitopenija.
Infekcijų ir imuniteto tyrimai
Hepatitas B (HbsAg): Šis tyrimas atliekamas, siekiant nustatyti Hepatito B viruso nešiojimą. Užsikrėtusi nėščioji gali perduoti virusą vaisiui.
Raudonukės IgG antikūnų tyrimas: Nustatomas imunitetas prieš raudonukę. Jei moteris nėra persirgusi ar paskiepyta, jai kyla didelė rizika užsikrėsti nėštumo metu, o tai gali sukelti vaisiaus apsigimimus.
Toksoplazmos IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Parodo, ar moteris yra persirgusi ar serga aktyvia toksoplazmozės forma. Nėštumo metu ši infekcija gali sukelti vaisiaus apsigimimus, persileidimą ar vaisiaus žūtį.
Citomegalo viruso (CMV) IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Nustatomas CMV buvimas organizme. Pirminė CMV infekcija nėštumo metu kelia riziką vaisiaus apsigimimams ir vystymosi sutrikimams.
Sifilio tyrimai (RPR ir TPHA): Būtini sifilio diagnostikai. Ši liga gali sukelti rimtų pasekmių vaisiui.
ŽIV tyrimas: Nėščiųjų ŽIV tyrimas yra privalomas. ŽIV infekcija gali būti perduota vaisiui.
B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Makšties pasėlis 35-37 nėštumo savaitę padeda nustatyti šios bakterijos nešiojimą, kuri gali sukelti naujagimių sepsį ar meningitą.
Gonorėja, Chlamidiozė, Ureaplasma urealyticum, Mycoplasma hominis/genitalium: Šie lytiškai plintančių ligų sukėlėjai gali būti nustatomi PGR metodu. Nėštumo metu šios infekcijos gali kelti pavojų vaisiui.
Genetiniai tyrimai
PRISCA I arba II: Kompleksinis kraujo tyrimas, vertinantis vaisiaus chromosominių ligų riziką. Jis apima kraujo rodiklių ir ultragarsinio tyrimo duomenis.
Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Tai pažangus kraujo tyrimas, analizuojantis vaisiaus DNR motinos kraujyje. Jis leidžia įvertinti riziką dėl dažniausių chromosomų skaičiaus pakitimų (pvz., Dauno sindromo) dideliu tikslumu.
Invaziniai tyrimai (choriono gaurelių biopsija, amniocentezė): Šie tyrimai atliekami, kai kyla įtarimas dėl chromosominių anomalijų ar kitų genetinių ligų. Jie leidžia tiesiogiai ištirti vaisiaus genetinę medžiagą, tačiau yra susiję su tam tikra rizika.
Kiti svarbūs tyrimai
Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas: Būtinas, siekiant nustatyti galimą Rh konflikto riziką, ypač jei motina Rh(-) ir tėvas Rh(+). Rh antikūnų nustatymas atliekamas kelis kartus nėštumo metu.
Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės hormonų (FT4, FT3, TTH) tyrimai svarbūs skydliaukės funkcijos sutrikimų diagnostikai, kurie gali turėti neigiamos įtakos vaisiaus vystymuisi.
Makšties tepinėlis ir pasėlis: Padeda nustatyti makšties mikroflorą, infekcijas ir B grupės streptokoko nešiojimą.
Kada nėštumo testas iš kraujo bus teigiamas? Ankstyvas nėštumo testas iš kraujo
Ultragarsiniai tyrimai nėštumo metu
Nors tai ne kraujo tyrimai, ultragarsiniai tyrimai yra neatsiejama nėštumo priežiūros dalis. Jie atliekami bent du kartus: 11-13 nėštumo savaitę (pirmojo trimestro patikra) ir 18-20 nėštumo savaitę (vaisiaus anatomijos tyrimas). Ultragarsas leidžia įvertinti vaisiaus raidą, augimą, anatomiją, o taip pat nustatyti kai kurias raidos ydas ar chromosomines anomalijas.
Kada ir kokie tyrimai atliekami?
Pirmasis apsilankymas pas gydytoją akušerį-ginekologą paprastai įvyksta 10-11 nėštumo savaitę. Tuomet skiriami pirmieji privalomieji tyrimai, tokie kaip bendras kraujo ir šlapimo tyrimai, gliukozės tyrimas, ŽIV, hepatito B tyrimai. Taip pat atliekamas pirmasis ultragarsinis tyrimas ir, esant indikacijų, PRISCA tyrimas.
Antrajame trimestre (nuo 14 iki 22 savaitės) atliekamas antrasis ultragarsinis tyrimas, vertinamas vaisiaus augimas ir anatomija. Jei motinos Rh faktorius neigiamas, atliekamas Rh antikūnų tyrimas.
Trečiajame trimestre (nuo 28 savaitės) tęsiami reguliarūs vizitai, stebima motinos ir vaisiaus būklė. Atliekamas makšties pasėlis BGS nustatymui. Prieš gimdymą atliekami kontroliniai kraujo ir šlapimo tyrimai.
Privalomieji tyrimai pirmąjį nėštumo trimestrą:
- Automatinis kraujo tyrimas (bendras kraujo tyrimas)
- Automatinis šlapimo tyrimas
- Gliukozės tyrimas
- Hepatito B (HbsAg) tyrimas
- RhD antikūnų tyrimas (jei motinos RhD (-), o tėvo RhD (+))
Rekomenduojami tyrimai pirmąjį nėštumo trimestrą:
- Rubella IgG antikūnų tyrimas
- Toksoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai
- CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai
- Tymų IgG antikūnų tyrimas
- PRISCA tyrimas
- Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT)
Svarbu atsiminti, kad kiekvienos nėščiosios priežiūra yra individuali, ir gydytojas, atsižvelgdamas į jos sveikatos būklę, rizikos veiksnius ir nėštumo eigą, gali skirti papildomus tyrimus.
| Rodiklis | Ne nėščios moterys | I trimestras | II trimestras | III trimestras |
|---|---|---|---|---|
| Hemoglobinas (g/l) | 120-150 | ≥ 110 | ≥ 105 | ≥ 105 |
| Leukocitai (tūkst./μl) | 4.0-9.0 | 4.0-12.0 | 5.0-14.0 | 6.0-16.0 |
| Trombocitai (x10e9/l) | 140-300 | 140-300 (gali mažėti) | 140-300 (gali mažėti) | 140-300 (gali mažėti) |
| Bendras bilirubinas (µmol/l) | < 17.1 | < 17.1 (gali būti žemesnis) | < 17.1 (gali būti žemesnis) | < 17.1 (gali būti žemesnis) |
| AST (U/l) | < 31 | Panašiai kaip ne nėščioms | Panašiai kaip ne nėščioms | Gali nežymiai didėti |
| ALT (U/l) | < 34 | Panašiai kaip ne nėščioms | Panašiai kaip ne nėščioms | Gali nežymiai didėti |
| Šarminė fosfatazė (U/l) | 40-150 | Gali didėti | Gali didėti (2-4 k.) | Gali didėti (2-4 k.) |
| Kreatininas (µmol/l) | 64-111 | Gali mažėti | Gali mažėti | Gali mažėti |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
