Kada ir kodėl taikomas pagalbinis apvaisinimas?
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Lietuvoje su nevaisingumu susiduria apie 10-20 % porų. Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti.
Nevaisingumo priežastys skirstomos taip: 40 proc. šeimų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios, dar 10 proc. šeimų yra nevaisingos dėl abiejų bėdų. Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis.
Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai
Priklausomai nuo situacijos, porai pasiūlomas tinkamiausias metodas:
- Intrauterininė inseminacija (IUI) - pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į moters gimdą. Apvaisinimas vyksta moters kūne.
- In vitro fertilizacija (IVF) - vienas veiksmingiausių būdų, suteikiantis galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme, o laboratorijos sąlygomis.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) - kai vienas spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlio vidų. Šis metodas taikomas, kai vyro spermos kokybė yra prasta.
Etika pagalbinio apvaisinimo technologijose
Kada dirbtinis apvaisinimas yra rekomenduojamas?
Dirbtinis apvaisinimas (IVF) taikomas arba rekomenduojamas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jeigu nevaisingumo priežastys nėra žinomos, jeigu vyro sperma yra nekokybiška arba kai neįmanoma išgydyti nevaisingumo kitais būdais. Pagalbinio apvaisinimo priežastys gali būti įvairios: kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos.
| Nevaisingumo gydymo metodas | Paskirtis |
|---|---|
| Medikamentinis gydymas | Siekiant atstatyti vaisingumą (pvz., paskatinti ovuliaciją). |
| Chirurginis gydymas | Siekiant atstatyti vaisingumą (pvz., šalinant endometriozės židinius). |
| Pagalbinio apvaisinimo būdai (PAB) | Intervencija, apeinanti sutrikusią funkciją. |
Svarbūs etiniai ir teisiniai aspektai
Nors dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje taikomas jau dvidešimt metų, šios teisės įgyvendinimui gali būti taikomos tam tikros sąlygos ir apribojimai. Egzistuoja etinio pobūdžio apribojimai, pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo procedūra negali būti naudojama žmogaus klonavimui. Taip pat neleidžiama pasirinkti vaiko lyties, išskyrus atvejus, kai konkrečios lyties vaikas gali paveldėti genetinę ligą.
Svarbu paminėti, kad informacija apie konkretų dirbtinio apvaisinimo atvejį ir donorystę yra paslaptis. Jūsų asmeniniai duomenys bus įtraukti ir saugomi nevaisingų šeimų ir dirbtinės reprodukcijos registre, kurį naudoja jūsų pasirinkta medicinos institucija. Šie registrai nėra viešai prieinami.
Sėkmės veiksniai
Tiek IUI, tiek IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso, gyvenimo būdo, partnerių amžiaus, moters svorio. Ne visoms poroms pavyksta pastoti, net jei ir kelis kartus išbando dirbtinį apvaisinimą. Kadangi Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo procedūra ne visada pilnai finansuojama, po penktos nesėkmingos procedūros poros nebebando laimės. Visgi, taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų.
tags: #kada #nera #galimas #dirbtinis #apvaisinimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
