Kūdikio kalbos raidos etapai: nuo pirmųjų garsų iki rišlių sakinių
Sakoma, kad turtinga kalbinė aplinka yra kaip grynas oras. Mokslininkai daug dešimtmečių tyrinėja vaikų kalbos raidą. Viena labai svarbi JAV, Kanzaso universitete, septintajame dešimtmetyje atlikta tyrimo turėjo reikšmingos įtakos vaikų kalbos raidos supratimui.
Vaikų psichologai B. Hart ir T. Risley padėjo suprasti akstyvosios kalbinės aplinkos svarbą ilgalaikei vaiko mokymosi perspektyvai. Mokslininkai nustatė, kad mažylių nuo gimimo iki trejų metų amžiaus girdimų žodžių - jų kiekį ir kokybę - galima sieti su akivaizdžiais vėlesniais mokymosi pasiekimų skirtumais. Dalyvauti buvo atrinktos kelios dešimtys šeimų iš skirtingų socioekonominių sluoksnių (aukšto, vidutinio ir žemo). Vaikai buvo stebimi nuo 9 mėn. iki 36 mėn. amžiaus. Tyrimas buvo atliekamas trejus metus, per kuriuos vieną kartą per mėnesį vieną valandą tyrimo stebėtojas ateidavo į šeimos namus ir įrašinėdavo viską, ką darė patys vaikai, kas buvo daroma jiems ir aplink juos. Tuomet dar trejus metus duomenys buvo analizuojami, nes tais laikais duomenis apibendrinti buvo įmanoma tik rankiniu būdu.
Nors tikėtasi, kad tyrimo metu bus atrasta esminių skirtumų, vienu didžiausių atradimų tapo šeimų iš skirtingų socioekonominių sluoksnių panašumai. Visų šeimų mažyliai panašiu metu ėmė tarti panašius žodžius, labai panašus buvo ir vaikų socializavimas pagal bendrą kultūrinį standartą, ir tėvų noras savo vaikams duoti viską, ką galima geriausio. Tačiau išryškėjo ir stulbinantis skirtumas - skirtingose šeimose labai įvairavo pasakomų žodžių skaičius!
Kiekvieno valandos trukmės seanso metu vienos šeimos bendraudavo su savo vaiku ilgiau nei keturiasdešimt minučių, o kitos perpus trumpiau. Į akis krito šios tendencijos ryšys su šeimos socioekonomine padėtimi. Per vieną valandą aukščiausios socioekonominės grupės vaikai girdėdavo vidutiniškai po du tūkstančius žodžių, o vaikai iš socialiai remtinių šeimų - apie šešis šimtus. Atitinkamai pirmos grupės tėvai vaikams atsakydavo vidutiniškai apie 250 kartų per valandą, o trečios grupės tėvai - mažiau nei 50 kartų. Reikšmingiausias ir daugiausia nerimo keliantis skirtumas buvo tėvų žodinio pritarimo arba palaikomųjų frazių sakymas. Pirmos grupės vaikai per valandą girdėdavo maždaug 40 žodinio pritarimo pasakymų, o trečios grupės vaikai - tik apie 4 tokius pasakymus.
Toks kalbėjimosi su vaiku kokybės santykis nekito viso tyrimo metu. Tai reiškia, kad tiek, kiek tėvai kalbasi su savo vaiku per pirmuosius aštuonis jo gyvenimo mėnesius, tiek kalbėsis su savo vaiku ir tada, kai jam bus treji bei vėliau. Taigi, ši svarbi žinia aktuali ir šiandien - vaiko pamatinis gebėjimas išmokti yra susijęs su kalba, girdima per pirmuosius gyvenimo metus. Nei socioekonominė padėtis, nei lytis, nei gimimo eiliškumas šeimoje nėra svarbiausi gebėjimo mokytis komponentai. Svarbiausia - kiek ir kaip tėvai kalbasi su vaiku.
Prisiminkime dar ir tai, kad pagrindinis žmogaus smegenų parengimas - bet kokio galvojimo ir mokymosi pagrindas - didžiąja dalimi įvyksta per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Tai žinant labai natūrali ir savaime suprantama tampa kalbėjimosi su mažyliu šeimoje svarba. Svarbu suprasti, kad teigiamą įtaką vaiko kalbinei raidai daro ne tik žodžių kiekis. Labai svarbus yra kalbėjimo turinys. Didelę įtaką turi šeimos kalbėjimo įpročiai - visi vaikai paaugę kalba ir elgiasi taip, kaip yra įprasta jų šeimoje. Jei mažai kalbame su savo vaikais, tikėtina, kad tiek pat jie kalbėsis su savaisiais. Televizorius ir radijas gyvos šnekos nepakeičia ir jokios teigiamos įtakos kūdikio smegenims neturi. Nėra toks reikšmingas ir suaugusiųjų tarpusavio kalbėjimas vaiko aplinkoje.
Kūdikio kalbos raidos etapai: nuo gimimo iki 5 metų
Vaiko kalbos raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus. Suprantama, kad vaikučio augimas kelia daug klausimų tėvams - ar mano vaiko raida yra normali? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnyje? Vaiko raida įprastai skirstoma į kelis etapus, pradedant nuo kūdikystės, tęsiant vaikystės ir vėliau paauglystės etapais. Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius kiekvieną sykį priskiriamus keturioms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai.
0 - 6 mėnesiai: pirmieji garsai ir stebėjimas
Kūdikio kalbos raidos etapas prasideda riksmu (verkimu). Suaugusieji į vaiko verkimą reaguoja kaip į pagalbos šauksmą. Iš rėkimo intonacijos mamos supranta, kas nutiko: vaikas alkanas, šlapias ar tiesiog nori bendrauti. Labai svarbu pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaiką kalbinti, jam deklamuoti eilėraščius, dainuoti lopšines. Svarbu, kad vaikas girdėtų taisyklingą, įvairiausių intonacijų kalbą. Kūdikis dar nesupranta, kas jam kalbama, bet jau įsiklauso į kalbą ir pradeda vograuti.
Po poros mėnesių kūdikis pradeda tarti gomurinius garsus: kh, ag, gh, ch. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e). Įdomu tai, kad viso pasaulio vaikai iš pradžių taria tuos pačius garsus: a, e, o, vėliau - m, d, b, n, v ir t. Šeštąjį mėnesį kūdikio burna pilna garsų: a-ba-ga-ba, ba-ga-ja, tei-di-di, a-va-ba. Tai jau vadinamasis čiauškėjimas. Kartu su čiauškėjimu atsiranda vaiko sugebėjimas mėgdžioti garsus. Kad pradėtų mėgdžioti, jis turi gerai girdėti mėgdžiotinus garsus, gerai įsiklausyti į jų tarimą. Pasistenkite rengiant, migdant, valgydinant mažylį tarti tuos pačius žodžius - aiškiai ir lėtai. Dažnai girdimus žodžius, kūdikis pradeda sieti su jam rodomu daiktu ar veiksmu. Labai svarbu, kad kūdikis galėtų stebėti suaugusiojo lūpų judesius. Mėgdžiojimas paįvairina vaiko kalbinę patirtį.
Antrąjį pusmetį kūdikis aktyviau bendrauja su suaugusiais, plečiasi jo veiklos ir pažinimo galimybės. Sėdėdamas mažylis gali daugiau matyti, atlikti įvairesnius veiksmus su žaislais. Kūno padėties pasikeitimas, dantų atsiradimas, maisto kramtymas, sudaro sąlygas sudėtingesnių garsų tarimui. Taigi kūdikio kalbos raida glaudžiai susijusi su jo motoriniu aktyvumu, fiziniu ir psichiniu vystymusi.
6 - 12 mėnesių: čiauškėjimas ir pirmieji žodžiai
Šeštąjį mėnesį kūdikio burna pilna garsų: a-ba-ga-ba, ba-ga-ja, tei-di-di, a-va-ba. Tai jau vadinamasis čiauškėjimas. 5-6 mėnesiai. Kūdikiai pradeda tarti pirmuosius skiemenis: au, ai, eu. Šiuo metu jie jau turi suprasti dažnai vartojamus žodžius žinomoje aplinkoje, tariamus įprastine intonacija, sugeba parodyti, kur yra lėlė, mama, brolis.
Maždaug 9-10 mėnesių kūdikiai pagaliau ištaria pirmuosius žodelius. Pirmieji mažylio ištarti žodžiai paprastai yra sudaryti čiauškant iš dažniausiai kartojamų garsų. Žodžius kūdikis gali pradėti tarti 10 - 11 mėnesį, nors kai kurie jau taria ir 8 - 10 mėn. Čiauškėdamas vaikas gali kreiptis į artimuosius (“mama”, “tete”), išreikšti savo norus (“do” - duok, “nio” - noriu, “ate”) ir poreikius (“am am” - valgyti ) ir t.t. Daugėja suprantamų žodžių ir vaikas jau gali parodyti šeimos narius, kūno ir veido dalis (kur akys? kur kojytė?), kasdieninės aplinkos daiktus (lempa, kėdė, batai). Baigdamas pirmuosius metus vaikas žino apie 30 (ir daugiau), dažniausiai girdimų žodžių, pažįsta paveikslėlyje nupieštus daiktus.
6-7 mėnesiai. Kūdikis čiauškėdamas vis dažniau pradeda tarti gimtosios kalbos garsus. Bendraujant nuolat girdimi garsai įtvirtinami. Nuo šiol vis svarbesnį vaidmenį atlieka klausos analizatorius. Kūdikis kas mėnesį balsių ir priebalsių taria vis daugiau. 10-12 mėnesių. Garsų sumažėja. Prasideda tylos laikotarpis - pasiruošimas prasmingam kalbėjimui. Vaikutis turi pradėti tarti pirmuosius prasmingus žodžius, garsų junginius, pažinti atskirai pavaizduotus, o pusantrų metų - ir siužetiniame paveikslėlyje nupieštus daiktus. Pirmiausia vaikas išmoksta suprasti artimiausių aplinkos daiktų pavadinimus, paskui - suaugusiųjų vardus, kūno, veido dalių pavadinimus.
1 - 3 metai: žodyno augimo etapai ir sakinių formavimas
Kai kurie vienerių metų amžiaus vaikai dar visiškai nekalba, o kiti savo žodyne turi gana daug žodžių, tačiau žodyno dydis nėra svarbiausias kalbos mokymosi rodiklis. Esmė yra gebėjimas bendrauti. Viena iš sąlygų, kad vaikas sėkmingai išmoktų kalbėti, yra normaliai išsivystę kalbos mechanizmai. Vaikui gimus visi kalbos organai: liežuvis, lūpos, plaučiai ir t.t., - fiziologiškai būna susiformavę, bet naudojami lavėja toliau. Kartu bręsta ir smegenų centrai. Normaliomis sąlygomis augantis vaikas kalbėti išmoksta bendraudamas su suaugusiais žmonėmis. Jeigu kalbinio bendravimo nėra, vaikas kalbėti neišmoksta.
Vaikas ne tik išmoksta tari žodžius, sudaryti sakinius, bet ir mokosi bendrauti. Mažasis klausosi, ką kalba suaugusieji, jam patinka klausytis pasakų ir eilėraščių. Atkreipkite dėmesį, kad pasakose, kurios skirtos šiam amžiui, yra daug pakartojimų. Katinėlis eina už kalnelio net tris kartus, trys paršiukai stato tris namus, senelė vis kartoja sakinį apie dureles, kurios pačios atsidaro. Šiuolaikiniai tėvai mano, kad jei jie mokėsi „Mano batai buvo du“, tai jų vaikams reikia kažko naujo. Tačiau laiko patikrinta vaikų literatūra, natūraliai tinkanti ankstyvajam ugdymui, retai yra pakeičiama lygiaverte naujesne. Vaikams nenusibosta klausytis tų pačių pasakėlių ir eilėraštukų, dažniau atvirkščiai - jie vis prašo pasekti tą pačią pasakėlę, vėliau jau ir patys pradeda sekti, ypač jei pasakėlėje yra eiliuotų intarpų.
12-18 mėn. Vartoja žodžių, gestų derinius ir įvairias intonacijas. 18-24 mėn. Vartoja 2 žodžių sakinukus. Plečiasi žodynas.
Ankstyvajame amžiuje pasyvusis žodynas žymiai gausesnis už aktyvųjį. Vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus, pažįsta artimuosius. Gali pasakyti apie 20 žodžių. Dažniau savo norus reiškia žodžiais, o vartojamų žodžių reikšmė gali būti plati. Vienu žodžiu gali būti vadinami keli daiktai ar veiksmai. Dėl nuolatinio domėjimosi aplinka atsiranda poreikis klausti, kas čia? Išmoksta tarti žodžius ir sudaryti sakinius. Kalba gali būti emocionali, lydima judesių. Iš trijų- keturių žodžių sudaro sakinį, kuris gramatiškai nėra taisyklingas. Išryškėja netaisyklingai tariami garsai. Pasireiškia fiziologinis šveplavimas. Pradeda atsirasti apibendrinančios sąvokos, supranta kai kuriuos prielinksnius. Maždaug 1,5-3 metų vaiko žodyne pasirodo žodžiai, iš kurių jis gali susidėlioti trumpas frazes, pavyzdžiui, „duok man gerti“, „gerti mama“ ir pan. Arčiau 3 metų jis išmoksta užduoti klausimus „Kur?“, „Kada?“, „Kodėl?“. Kai kurie vaikai praturtina savo kalbą prielinksniais.
3 - 5 metai: klausimų metas ir kalbos tobulėjimas
3-ejų metukų sulaukę vaikučiai taip pat ima klausinėti. Klausdami jie nori ne tik sužinoti naują informaciją, bet ir, pastebėję, kad klausimu lengva atkreipti dėmesį, tuo naudojasi. Pavyzdžiui, klausinėti įgudęs vaikas gali šimtus kartų rodyti į stalą ir domėtis: „Kas čia?“.
Šiuo metu stebėkite, kad vaikai nepradėtų kalbėti per greitai, tai pakankamai dažnai būna netaisyklingo kalbėjimo susiformavimo priežastimi. Neskatinkite vaikų vartodami „vaikiškus“ žodžius. Šių žodžių laikas jau praėjo, jie atliko savo vaidmenį, laikas užleisti vietą deramai tariamiems žodžiams. Bet galite vietoje sunkiai tariamo žodžio pasiūlyti lengvesnį. Tęsiasi vaikų fiziologinis šveplavimas.
4-erių metų vaiko žodynas plečiasi, jis ima kalbėti vis ilgesniais, 4-5 žodžių sakiniais, be to žodžius taria vis raiškiau, nebešvepluoja ir ištaria beveik visus garsus. Šio amžiaus vaikučiai yra tikri „kodėlčiukai“. Jie klausinėja ne tik norėdami iššaukti tėvelių reakciją, bet ir nuoširdžiai domėdamiesi aplinka. Neatstumkite žingeidaus mažylio, į jo klausimus atsakykite plačiau, naudodami daug ir įvairių žodžių, jų nesupaprastinkite, kalbėkite taisyklingai, pabrėždami detales.
Ketvirtųjų metų vaikų kalba gramatiškai gana taisyklinga, klaidų mažėja. Tinkamai vartojami linksniai, skaičiai, giminės, žodžiai tarpusavyje derinami. Sparčiai tobulėja rišlioji kalba. Pradėdami sakinį jie dažnai sako „o“, ar daro pauzę po pirmo žodžio. Tėvai gali labai prisidėti prie vaiko kalbos ugdymo be jokių specialių pratybų. Atkreipkite dėmesį į savo kalbą, kalbėkite pilnais sakiniais, net jei visiems aišku, kurį žodį turėjote mintyse. Jei kreipiatės tiesiai į vaikutį - kalbėkite lėčiau, atskirkite žodžius, reikalaukite iš vaiko to paties. Vartojamų žodžių reikšmės gana tikslios, bet šio amžiaus ir vyresni vaikai dar nesupranta daugelio žodžių perkeltinės reikšmės. Tai rodo, kad vystosi vaiko mąstymas. Žinoma, sakiniai dar neprilygsta literatūrinei kalbai.
Ketverių metų vaiko kalboje turi būti taisyklingai tariami šie garsai: s, z, c, dz. Jis nebeturėtų jų tarti suminkštintai ar iškištu tarp dantų liežuvių. Ketvirtų gyvenimo metų pabaigoje garsas r gali pasirodyti, bet gali ir nepasirodyti tai yra norma, 5 metu vaikas turi aiškiai tarti garsus š, č, ž, dž. Penkerių metų vaiko kalba turėtų būti visiškai suprantama aplinkai. Jis vis geriau susidoroja su garsais š, č, ž, dž, nors rišlioje kalboje jie gali juos iškreipti ir tarti kaip s, z, c, dz.
5 - 7 metai: pasakojimai ir pasiruošimas mokyklai
5-erių metukų vaikučiai labai dažnai išgyvena transformaciją - klausinėjantis „kodėlčiukas“ virsta plepučiu „pasakoriumi“. Vaikas turėtų sugebėti be vargo palaikyti pokalbį, papasakoti apie savo dieną, atpasakoti pasakos ar filmuko siužetą. Dažniausiai penkiamečiai tai daro labai entuziastingai - jie nuolat plepa, pasakoja būtas ir nebūtas, dažnai sunkiai suprantamas, nei pradžios, nei pabaigos neturinčias istorijas.
Penkiamečių pasakojimai dažnai be pradžios ir pabaigos, šokinėjama nuo vieno įvykio prie kito, keičiami ir painiojami erdvės bei laiko vaizdiniai. Klausytojo klausimai sukelia nepasitenkinimą. Prieš pradedant lankyti mokyklą, vaiko žodynas vis labiau artėja prie suaugusiųjų. Tobulėja sudurtinių žodžių daryba. Tėveliams reikėtų atkreipti dėmesį į išlikusius tarimo trūkumus. Jie gali peraugti į rašytinę kalbą. Vaikai, lankantys darželį, per specialias pratybas yra mokomi atskirti žodžio ribas, skiemenuoti, nurodyti garso vietą žodyje. Plečiantis pažinimo interesams, vaikas pradeda naudotis kontekstine kalba. Norint ją suprasti, nebūtina žinoti situaciją. Vyresnio amžiaus vaikams atsiranda būtinybė paaiškinti žaidimo taisykles, o aiškinant būtina nuosekliai išdėstyti faktus, nurodyti pagrindinius ryšius. Nors išsamų aiškinimą priešmokyklinukai dažnai pakeičia paprastesne situacine kalba. Taip atsitinka dėl besibaigiančios išorinės kalbos perėjimo į vidinę. Tai nėra blogai. Vaikai lengviau sugalvoja siužetą, vartoja vertinančių posakių. Bet pratybų metu kalba kur kas primityviau.
Pradėjęs kalbėti pirmaisiais gyvenimo metais mažylis moka tik keliasdešimt žodžių, tačiau ilgainiui jo žodynas tobulėja ir 6-erių sulaukęs vaikas vartoja apie 10 tūkst. Vaikai, nors moka ir gali pasakyti labai daug, gerokai dažniau tyli, užsisklendžia, nurimsta. Į mokyklą pradėjusiam eiti vaikui kalba yra išskirtinai svarbi.
Kaip padėti vaikui lavinti kalbą?
Vaiko kalbos raidai įtakos turi sveikatos būklė, aplinka, auklėjimo šeimoje ar ugdymo įstaigoje ypatumai. Susipažinus su tam tikromis vaiko kalbos raidos normų ribomis, galėsite suprasti, kad 3 metų vaikas neprivalo aiškiai pasakyti „traktorius“, jis gali lengvai žaisti su savo „tjatojus“, tuo tarpu jeigu penkerių metų vaikas bendrauja tik jo artimajai aplinkai suprantamu būdu tai jau turėtu sukelti nerimą ir greičiausiai tai jau yra problema. Kalbos igūdžiai formuojasi ankstyvojoje vaikystėje ir ikimokykliniame amžiuje. Geriausia, kai pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje kūdikis geba ištarti paprastus žodžius, o iki 3-4 metų jo žodyną turėtų sudaryti apie 1000 žodžių. Teoriškai vaikas, būdamas 4 metų, jau gali perpasakoti paprastą pasaką, aprašyti savo veiksmus.
Vaiko kalbos raidą galima skatinti įvairiais būdais, atsižvelgiant į jo amžių ir individualius poreikius. Skaitykite jam. Dainuokite kartu. Klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus. Pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli. Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai. Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai. Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius. Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų.
Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Jeigu atliekamos vertinamo amžiaus tarpsnio užduotys, tėvams pateikiamos kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, o jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas. Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą. Žinant, kokie yra vaiko gebėjimai ir poreikiai kiekviename amžiaus etape, tėvai gali efektyviau bendrauti su savo vaiku, kurti artimus ir stiprius santykius bei sumažinti stresą ir nerimą dėl galimų vystymosi problemų.
Patarimai tėvams:
- Kalbėkite su vaiku nuo pat gimimo. Kalbinkite pasilenkusi virš lovytės, nešiodama, šnekinkite stovėdama kambario gale ir eidama artyn.
- Naudokite aukštesnį balsą. Kalbėkite su pauzėmis, kad kūdikis „spėtų“ atsakyti žvilgsniu, veido grimasa, aktyviu judėjimu, o vėliau - ir gugavimu.
- Mėgdžiokite kūdikio garsus ir grimasas. Stenkitės prisiderinti prie mažylio siūlomo bendravimo ritmo.
- Kalbėkite trumpais, paprastais sakiniais. Kalbėkite apie tai, kas dabar daroma - perrenginėdama, keisdama sauskelnes, maudydama, maitindama, nešiodama lauke ar veždama vežimėlyje.
- Dainuokite ir skaitykite knygeles. Naudokite ritmiškus eilėraštukus, nesudėtingo turinio knygeles.
- Įvardinkite vaiko emocijas. Sakykite „Tu atrodai piktas“, bet ne „Tu esi piktas“.
- Skatinkite smulkiąją motoriką. Tai glaudžiai susiję su kalbos raida.
- Žaiskite žaidimus. Žaiskite slėpynių, rodykite ir įvardinkite kūno dalis.
- Perfrazuokite vaiko tariamus sakinius. Pabrėžkite praleistus garsus, bet nedarykite to per daug tiesmukai.
- Stebėkite vaiko raidą, bet nelyginkite. Kiekvienas vaikas vystosi individualiai.
Žinodami skirtingus kalbos raidos etapus, tėvai gali suprasti, kaip jų vaikui sekasi tam tikrame raidos etape. Neverta savo vaiko lyginti su draugo vaiku, apylinkių vaikais, net broliais ir seserimis. Kalbos raida - vienas svarbiausių ir sudėtingiausių procesų vaiko gyvenime, pradedantis formuotis dar įsčiose ir besitęsiantis visą gyvenimą. Atkreipkite dėmesį į vaiko kalbos raidą nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Juk kalba - vienas svarbiausių įgūdžių, kurį tobuliname nuo gimimo iki pat mirties.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
