Dideli naujagimiai: kodėl jie gimsta ir ką svarbu žinoti tėvams?

Naujagimio svoris yra vienas iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių jo sveikatą ir vystymąsi. Nors nuo seno nusistovėjusi nuostata, kad normalus naujagimio svoris yra nuo 3000 iki 3500 g, pastaraisiais metais vis dažniau gimsta didesni kūdikiai. Ši tendencija pastebima visame pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse.

Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kodėl gimsta didesni naujagimiai, kokios to priežastys ir ką tai reiškia tiek motinai, tiek kūdikiui.

Naujagimio svorio normos ir tendencijos

Naujagimis įprastai pasveriamas per pirmąsias valandas nuo gimimo. Jo svoris vertinamas atsižvelgiant į gestacinį amžių. Laikoma, kad normalus išnešiotas naujagimis turėtų sverti 2,5-3,5 kg. Mergaitės įprastai sveria mažiau nei berniukai.

Lietuvos naujagimių registro duomenimis, 1999 m. 46,9 proc. gimusių kūdikių svoris buvo nuo 2500 g iki 3499 g, 2009 m. tokių kūdikių buvo jau 44,8 proc. Svorio grupė nuo 3500 iki 4499 g 1999 m. sudarė 46,7 proc., o 2009 m. - jau 48,2 proc. Pačių didžiausių kūdikių, kurių svoris prasideda nuo 4500 g, per dešimtmetį padidėjo nežymiai - nuo 2 ir 2,3 proc.

Kada naujagimis laikomas dideliu?

Naujagimio svoris, ūgis ir galvos apimtis, atsižvelgiant į naujagimio gestacijos amžių, įvertinami procentilių metodu. Taip nustatoma, ar rodmenys yra normalūs (tarp 10 ir 90 procentilių), per maži (mažiau nei 10 procentilių) ar per dideli (daugiau nei 95 procentilės).

Priežastys, kodėl gimsta didesni naujagimiai

Medikai įvardija kelias pagrindines priežastis, kodėl pastaraisiais metais gimsta vis daugiau didesnių kūdikių:

1. Motinos amžius

Viena iš priežasčių, kodėl didėja naujagimių svoris, yra ta, kad gimdo vis vyresnės moterys. Palyginimui 1999 m. 30-34 m. gimdyvių grupė sudarė 18 proc., o 2009 m. - 25,5 proc. 35-39 m. grupėje pasiskirstymas buvo atitinkamai 8,2 proc. ir 11,8 proc., per 40 metų - 2 ir 2,6 proc.

2. Mityba ir gyvenimo būdas

Kita priežastis - mes gyvename vis sočiau ir geriau, valgome daugiau, neretai prarasdami saiką bei nesilaikydami sveikos mitybos rekomendacijų, todėl atsiranda ligų, susijusių su medžiagų apykaitos sutrikimais - pradedant nutukimu, baigiant cukriniu diabetu. Nutukimas ir su juo susijusios problemos tampa rimtu pavojumi, kuris palietė ir tokią jautrią sritį, kaip akušerija. Nemažai būsimų mamų negali atsispirti pagundai valgyti nesveiką maistą, prisidengdamos nėščiųjų įgeidžiais. Gausybę maisto produktų gardina medžiagomis, aktyvuojančiomis skonio receptorius, todėl jų norisi suvalgyti kuo daugiau.

3. Diabetas (gestacinis ir esamas)

Būsima mama dar iki pastodama gali sirgti diabetu. Tais atvejais, kai angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu nustatomas pirmą kartą, jis įvardijamas kaip gestacinis diabetas. Jeigu kūdikis stambus dėl to, kad nesureguliuota mamos medžiagų apykaita, jeigu nėštumo metu jai neišaiškintas gestacinis diabetas, kuris yra ateityje būsiančio tikrojo diabeto šauklys, toks kūdikis jautresnis įvairiems gimdymo veiksniams, greičiau vystosi vadinamoji vaisiaus hipoksija, kitaip tariant, jis negauna pakankamai deguonies.

Diabetinės embriofetopatijos požymiai

Sergant diabetu formuojasi vaisiaus pažeidimas, vadinamas diabetine embriofetopatija. Jai būdingas:

• per didelis svoris (daugiau nei 95-97 procentilių);
• santykinai maža galva;
• platūs pečiai;
• storas poodinis sluoksnis;
• tankūs juodi plaukai;
• plaukuoti ausų kaušeliai;
• dideli vidaus organai;
• įgimtos raidos ydos.

Nors vaikai išoriškai atrodo dideli ir gražūs, jų organai - funkciškai nebrandūs, todėl po gimimo jiems būna sunkių (panašių kaip neišnešiotų naujagimių) adaptacijos sutrikimų, pavyzdžiui, kvėpavimo sutrikimo simptomų, ryški gelta ir kt. Be to, pirmosiomis gyvenimo valandomis ir dienomis jiems pastebimas gliukozės kiekio sumažėjimas kraujyje, kurį neretai tenka koreguoti skiriant gliukozės tirpalo į veną.

4. Genetika

Genetiniai veiksniai lems didesnio vaiko gimimą. Tai atsitiks net ir tuo atveju, jei mama valgys visai nedaug. Todėl beatodairiškai teigti, jog didelis vaikutis gimė vien tik todėl, kad nėščioji daug valgė ir neprisižiūrėjo, negalima. Nors tai nėra taisyklė, tačiau vertėtų pasidomėti, kokio svorio gimėte tiek jūs, tiek vyras. Gali paaiškėti, kad tiek jūsų mamos, tiek močiutės taip pat gimdė galiūnus.

Gimdymo ypatumai ir galimos komplikacijos

Didelis kūdikis gali byloti apie motinos ligas. Didesnis naujagimio svoris akušeriams ginekologams daugiausiai nerimo kelia dėl galimų gimdymo komplikacijų. Didelis naujagimis yra tik viena priežasčių atlikti cezario pjūvio operaciją. Tačiau ne vienas gigantas yra atėjęs į pasaulį ir natūraliais gimdymo takais. Kiekvienas atvejis yra individualus.

Galimos komplikacijos gimdant didelį naujagimį:

• Stambaus kūdikio petukų įstrigimas: tai yra dažniausia ir pavojingiausia komplikacija, dėl kurios net gali lūžti kaulai.
• Gimdymo traumos: dideliam naujagimiui slenkant gimdymo takais, išlieka tikimybė, jog gali įstrigti petukai, lūžti raktikaulis, galvutėje atsirasti kraujosruvų.
• Tarpvietės plyšimai: siekiant išvengti (arba bent sumažinti) tarpvietės plyšimų, antrajame gimdymo etape tarpvietė įkerpama. Tai daryti reikia, kai vaisius stambus, tarpvietė labai neelastinga.

Gimdymo taktika

Jeigu įtariama, kad naujagimis bus didesnis, t.y. pirmą kartą gimdančios moters didesnis nei 4000 gramų (pakartotinai gimdančios - 4500 g), galima atlikti echoskopiją. Jei naujagimio numatomas svoris yra 5 kilogramai ir daugiau, apie gimdymo taktiką sprendžia gydytojų konsiliumas. 4 kg naujagimį gali pagimdyti ir pirmą kartą gimdanti moteris. Tik reikia atkreipti dėmesį į kūno sudėtį, kaulų storį, moters ūgį ir kitus faktorius.

Stebėjimas po gimdymo

Dideli kūdikiai, nors dažniausiai gimsta sveiki ir gražūs, turi hipoglikemijos (organizmo būsena, kai gliukozės kiekis kraujyje yra per mažas) riziką. Stebime, kaip šie kūdikiai valgo, sekame gliukozės kiekį jų kraujyje. Net ir tuomet, jeigu gimdymo metu minėtų bėdų nebuvo, per didelio svorio mažyliai kurį laiką atidžiai stebimi, vertinama jų fizinė ir psichomotorinė raida.

Naujagimio svorio stebėjimas ir priežiūra

Naujagimio svorio augimas - svarbus bendro vystymosi ir sveikatos būklės rodiklis. Gydytojas kiekvieno mėnesinio vizito metu kūdikį pasvers, pamatuos jo ūgį ir galvytės apimtį. Kūdikio svoris yra vienas iš daugelio svarbių parametrų, kuriuos gydytojas gali pasitelkti tam, kad nustatytų, kaip vystosi kūdikis.

Svorio kritimas po gimimo

Po gimimo naujagimio svoris pradeda kristi. Šis svorio kritimas - visiškai įprastas ir normalus. Taip nutinka dėl to, kad apie 3⁄4 naujagimio kūno masės sudaro vanduo, kurio dalis iš naujagimio organizmo palaipsniui pašalinama. Nustatyta, kad vidutiniškai naujagimiai netenka 6-7 proc. gimimo svorio. Daugiau svorio (iki 7-10 proc.) netenka motinos pienu maitinami naujagimiai. Nuo pat gimimo pieno mišiniu maitinami naujagimiai netenka maždaug 5 proc. gimimo svorio.

Svorio augimas pirmaisiais mėnesiais

Pirmuosius 3 kūdikio gyvenimo mėnesius svoris auga greičiau (priaugama vidutiniškai po 800-1000 g per mėnesį), per ateinančius 3 mėn. - po 600-700 g per mėnesį. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais dėl kūdikių svorio problemų kyla dažniau. Jei žindomas 1-6 mėn. kūdikis yra per mažo svorio, nepatartina nenutraukti žindymo, tačiau vertėtų pasitarti su žindymo konsultante. Labai svarbu įvertinti ar kūdikis tinkamai apžioja krūtį ir efektyviai išraukia pieną; žindyti pagal poreikį.

Berniukų ir mergaičių svorio skirtumai

Mergaitės gimsta smulkesnės. Vidutinis naujagimio berniuko svoris yra 3800 gramų, mergytės - 3500 gramų. Įprastai berniuko svoris svyruoja nuo 3000 g iki 4600 g, mergaitės - nuo 2,8 kg iki 4,5 kg. Vidutiniškai mergaitės gimsta 200 g lengvesnės. Sulaukęs metukų berniukas vidutiniškai sveria 11 kilogramų, o mergaitė - 10,5 kilogramo. Dvimečio berniuko vidutinis svoris yra 13,1 kg, mergaitės - 12,6 kg. Tačiau asmeniniai skirtumai gali būti didesni. Maždaug iki dešimties metų abiejų lyčių vaikų svoris yra panašus. Didesnių svorio skirtumų atsiranda perkopus dešimties metų slenkstį. Sulaukę 18 metų berniukai vidutiniškai sveria 70 kg, mergaitės - 60 kg.

Prevencija ir rekomendacijos

Palaikyti rekomenduojamą fizinį aktyvumą - tiek prieš nėštumą, tiek jo metu. Žinoma, laukiantis dėl mankštos konsultuotis su prižiūrinčiu gydytoju, kad pasakytų, koks fizinis krūvis galimas. Tiek planuojant nėštumą, tiek laukiantis vengti žalingų įpročių. Svarbu prisiminti, kad kenkia tiek tiesioginis, tiek pasyvus rūkymas. Viso nėštumo metu reguliariai lankytis pas prižiūrintį gydytoją, kad jis galėtų sekti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatos būklę bei raidą. Tai leidžia laiku diagnozuoti tam tikras ligas, infekcijas, apsigimimus ir kitus sveikatos sutrikimus. Dalį jų įmanoma išgydyti ir užkirsti kelią per mažam naujagimio svoriui, kitų sutrikimų paveikti neįmanoma.

tags: #kada #gimsta #didesni #vaikai

• Prasmingi žodžiai gimtadienio proga
• Kazimiero Naruševičiaus gyvenimo kelias ir kūryba
• Duona: kelionė nuo grūdo iki stalo
• Kaip efektyviai skatinti vaiko raidą?
• Numerologija ir vardai