Stasys Girėnas (tikroji pavardė Girskis) gimė 1893 m. spalio 4 d. Vytogalos kaime, Raseinių apskrities Kaltinėnų valsčiuje. Jis buvo jauniausias, šešioliktas vaikas Juozo ir Marcelės Girskių šeimoje, gyvenusioje dūminėje pirkelėje. Stasiukas buvo jauniausias ir paskutinis iš 16 vaikų, gimusių Juozo ir Marcelės Girskių šeimoje, gyvenusioje dūminėje pirkelėje. Vaikų ligos, kurių Rusų imperijos engiamoje Lietuvoje nebuvo kam gydyti, išmarino net 12 broliukų ir sesučių: išliko tik Barbora, Jonas, Petras ir Stasys. Jauniausias sūnus gimė 1893 m. spalių 4 d., o 7 d. Izidorius Vitkus ir Pranciška Macienė (krikšto tėvai) nuvežė kūdikį į Upynos filijos katalikų bažnyčią, kur kun. V. Kaušas pakrikštijo jį Stanislovo vardu.

1904 m. mirė tėvas, o 1908 m. ir motina, todėl našlaičiais likę Stasys ir Petras 1910 m. ryžosi keliauti Amerikon, kur jau gerą dešimtmetį gyveno vyriausiasis brolis Jonas ir dvi pusseserės. Atvykusius į Čikagą juos priėmė gyventi pusseserė Agnietė Gilienė. 1913 m. Stasys pradėjo ieškoti ir susirado gyvenimo šaltinį: už 3 dolerius savaitėje tarnavo pasiuntiniu spaustuvėje. Netrukus pradėjo mokytis veikti spausdinamąją mašina. Jam išmokus šio darbo, alga ėmė kilti ir po poros metų jau uždirbdavo ligi 50 dol. savaitėje.
Pačioje jaunatvėje Stasys labai domėjosi technika. Vos atvykęs Čikagon, jis įsigijo dviratį, kuris tais laikais Amerikoje buvo dar retenybė. Vėliau, pasirodžius pirmiesiems motociklams, nepagailėjo sutaupytų pinigų ir šiai motorizuotai dviratei priemonei. Nagrinėjo variklį, išmoko pats jį sutaisyti, vėliau įsigijo motorinį laivelį, talpinantį 12 žmonių, ir plukdydavo pageidaujančius po Mičigano ežerą. Greitai jo dėmesį atkreipė pati moderniausia susisiekimo priemonė - lėktuvai.

Kai 1917 m. balandį JAV paskelbė karą Vokietijai, Stasys, norėjęs stoti į aviacijos dalinį, medicininės komisijos buvo nepriimtas dėl per silpnos sveikatos. Tuomet užsispyręs žemaitis pakeitė savo pavardę į Girch ir spalio mėnesį savanoriu įstojo kariuomenėn gretimoje Misūrio valstijoje. Amerikos kariuomenėj Stasys ištarnavo 17 mėnesių ir 20 dienų. Tarnavo aviacijos dalyje, kuri stovėjo pietinėje Teksaso valstijoje (Love Field, Dalias, Texas). Jis buvo paskirtas į 136-ją oro eskadrilę, kurioje per visą savo tarnybą ėjo įvairias eskadrilės komandos kareivio ir mekaniko pareigas.
Tačiau baigęs karo tarnybą išmokti skraidyti galėjo tik privačiai. Tam reikėjo pinigų, todėl vėl padirbėjęs spaustuvėje nusipirko automobilį ir, dirbdamas taksistu, 1924 m. su kitu tokiu pat aviacijos aistruoliu - E. Larsonu susidėjęs nusipirko trivietį dvisparnį. Mokydamiesi skraidyti, 1925 m. rugsėjį pateko į suktuką: lėktuvas sudužo, o Stasys sunkiai susižeidė. Po dviejų mėnesių gydymosi ligoninėje, dar 3 mėnesius vaikščiodamas su ramentais, užsukdavo pavalgyti į Jucių restoraną, kur susipažino su Dariaus motina.
| Įvykis | Metai |
|---|---|
| Gimimas Vytogaloje | 1893 m. |
| Atvykimas į JAV | 1910 m. |
| Karinė tarnyba JAV | 1917-1919 m. |
| Aviacijos mokyklos baigimas | 1924 m. |
| Skrydis su „Lituanica“ | 1933 m. |
1927 m. pavasarį jau trise nusipirko kitą vartotą lėktuvą „Jenny“, su kuriuo savarankiškai skraidyti Stasys pradėjo 1927 m. kovo 8 d. Šį lėktuvą, atvykęs Amerikon ir 1927 m. susipažinęs su Stasiu, išmėgino ir S. Darius. O 1932 m. sutiko su Dariaus pasiūlymu pirkti šešiavietį lėktuvą „Bellanca“ ir rengti jį skrydžiui per Šiaurės Atlantą į Lietuvą. Pervadinti reikėjo ir nusipirktą lėktuvą „Bellanca“ - jam suteiktas „Lituanicos“ vardas, reiškiantis lietuvybę ir tautiškumą.

1933 m. liepos 15 d. lakūnai iš Niujorko išskrido į Kauną. „Lakūnų tikslas buvo skristi maršrutu Niujorkas-Kaunas be nutūpimo. Pakilę iš Niujorko aerodromo skrido Niufaundlando salų link. Lakūnai planavo kelyje užtrukti apie 40 valandų. Apskaičiavimas buvo gana tikslus - ore jie išsilaikė 37 valandas ir 11 minučių, tačiau kelionė baigėsi tragiškai Pšelniko miške.