Bronius Radzevičius (1940 m. gruodžio 24 d. Radviliškyje - 1980 m. spalio 10 d. Vilniuje) - vienas ryškiausių ir įdomiausių aštunto dešimtmečio Lietuvos prozininkų. Būdamas didžiulio talento rašytojas, jis paliko ryškų pėdsaką lietuvių literatūroje.

Vaikystė ir ankstyvieji gyvenimo metai
Rašytojo vaikystė prabėgo Utenos rajono Vyžuonų miestelyje, į kuriuos jo šeima persikėlė 1941 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Būsimo rašytojo jautrumą, matyt, lėmė našlaičio dalia - anksti mirusios motinos jis beveik neprisiminė. Tėvas mirė 1959 m., likęs našlaitis dvejus metus gyveno internate.
Išsilavinimas ir profesinis kelias
1960 m. B. Radzevičius baigė vidurinę mokyklą. Dėl sunkios materialinės padėties gausioje pamotės šeimoje B. Radzevičius kurį laiką dirbo gamyklose, įsigijo tekintojo specialybę. Vėliau įstojo į Vilniaus universitetą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, kurį baigė 1968 metais. Baigęs studijas dirbo Ožionių (Ignalinos r.) aštuonmetėje mokykloje mokytoju, vėliau dirbo redaktoriumi.
1941-ieji tremtis vaikų akimis
Kūrybinis proveržis ir literatūrinė reikšmė
Rašytojo kūryba - pirmasis sovietiniu laikotarpiu ryškus moderniosios prozos proveržis, skausmingai atskleidęs pokario kartos egzistencinę aklavietę, savitai reiškęs niūrią laiko dvasią ir žmogaus bejėgiškumą totalitarinės sistemos gniaužtuose. Pirmą kartą lietuvių literatūroje atsiranda toks sudėtingas žmogus, komplikuotas dvasinis pasaulis.
| Kūrinys | Metai |
|---|---|
| Balsai iš tylos (apsakymai) | 1970 |
| Priešaušrio vieškeliai (romanas) | 1979 |
| Link debesijos (novelės) | 1984 |
| Žolė po šerkšnu (apysaka) | 1994 |
| Vakaro saulė (apsakymų rinkinys) | 1996 |
Asmenybė ir egzistenciniai ieškojimai
Bronius buvo labai intensyviai švietęsis, skaitė žymiausius Vakarų literatūros, filosofijos, psichologijos autorių veikalus, juose ieškodamas atsakymų į savo gyvenimo prasmės klausimus. Kai jį apimdavo slogi nuotaika ir užplūsdavo niūrios, beviltiškos mintys, nusiraminimo ieškodavo gamtoje. Savo gyvenimą rašytojas nutraukė 1980 m. spalio 10 d. Vilniuje, palaidotas Vyžuonose.

Kuo labiau tolsta nuo mūsų Bronius Radzevičius, tuo labiau norime įsismelkti į jo kūrybą; jo prozoje randame vis daugiau dalykų, kurių anksčiau arba nepastebėjom, arba nespėjom atidžiau įsižiūrėti. Pastaruoju metu periodikoje pasirodžius jo kūriniams, daugybę skaitytojų ėmė traukti ir gilusis šio rašytojo kūrybos klodas - išmintingas susimąstymas, sielos skaidrumas, tikras jausmas.
tags: #kada #gime #b #radzevicius