Antanas Smetona: Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas
Antanas Smetona (1874 m. rugpjūčio 10 d. - 1944 m. sausio 9 d.) buvo svarbus Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjas, Vasario 16-osios Akto signataras ir pirmasis Lietuvos prezidentas.
Gimęs Užulėnyje, neturtingų valstiečių šeimoje, Antanas Smetona nuo pat jaunystės pasižymėjo dideliu susidomėjimu švietimu ir lietuvių kultūriniu identitetu. Tėvui mirus, tik motinos ir brolio paramos bei savo atkaklių pastangų dėka jam pavyko tęsti mokslus. 1893 m. baigė Palangos progimnaziją. Vėliau, 1897 m., eksternu baigė Peterburgo gimnaziją ir įstojo į Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Studijų metais, dėl dalyvavimo studentų neramumuose, jis buvo kelis kartus šalintas iš universiteto ir trumpai kalintas, tačiau 1902 m. studijas sėkmingai baigė.
Jau studijų metais Sankt Peterburge Antanas Smetona aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje. Jis priklausė slaptai lietuvių studentų organizacijai ir prisidėjo prie lietuviškos spaudos kūrimo. Po studijų grįžęs į Vilnių, dirbo advokato padėjėju, vėliau banke, tačiau didžiąją dalį savo energijos skyrė lietuvių tautiniam judėjimui. Jis veikė įvairiose lietuvių organizacijose, tokiose kaip „Aušra“, „Rytas“, „Rūta“, Lietuvių mokslo draugija. Antano ir Sofijos Smetonų namai Vilniuje tapo aktyvių lietuvių visuomenininkų susibūrimų vieta.
Smetona bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, 1905-1906 m. su J. Tūbeliu ir J. Jablonskiu redagavo laikraštį „Lietuvos ūkininkas“. Jis telkė lietuvių inteligentiją ir buvo vienas Lietuvių mokslo draugijos steigėjų bei vadovų. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1914-1915 m., buvo vienas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti steigėjų ir vicepirmininkas, o vėliau, pirmininkui pasitraukus, tapo jos vadovu.
1917 m. Antanas Smetona buvo vienas iš Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių. Šioje konferencijoje jis buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (vėliau - Valstybės Tarybą), kuriai pirmininkavo iki 1919 m. balandžio mėnesio. 1918 m. vasario 16 d. jis pasirašė vieną svarbiausių Lietuvos istorijos dokumentų - Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Taryba Antaną Smetoną išrinko pirmuoju Lietuvos prezidentu. Šioms pareigoms jis vadovavo iki 1920 m. birželio 19 d. Po to, iki 1924 m., jis buvo Tautos pažangos partijos, o vėliau Lietuvių tautininkų sąjungos lyderis, aktyviai dalyvavo periodinių leidinių redagavime ir leidyboje.
1923 m. sausio-balandžio mėnesiais Antanas Smetona ėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos kraštui pareigas. Nuo 1923 m. iki 1927 m. dėstė etiką ir senovės filosofiją Lietuvos universitete, 1926 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 1932 m. jam buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro laipsnis.
1926 m. gruodžio 17 d. įvykus valstybės perversmui, Antanas Smetona 1926 m. gruodžio 19 d. Seimo buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Šias pareigas jis ėjo iki 1940 m. birželio 15 d. Jo valdymo laikotarpiu buvo paleistas Seimas ir įvestas autoritarinis prezidentinis režimas. Šiuo laikotarpiu buvo suvaržyta opozicijos veikla, įvesta cenzūra, o 1936 m. uždrausta opozicinių partijų veikla.
Susikomplikavus Lietuvos tarptautinei padėčiai, 1939 m. į Vyriausybę buvo įleisti opozicinių partijų atstovai, o 1939 m. paskelbta valstybės neutraliteto politika. 1940 m. birželio 15 d., per paskutinį Vyriausybės posėdį, Antanas Smetona siūlė atmesti Sovietų Sąjungos ultimatumą Lietuvai ir ginklu priešintis SSRS kariuomenei, tačiau jo siūlymams nebuvo pritarta.
Smetonos autoritarinis valdymas
Po Sovietų Sąjungos ultimatumo ir kariuomenės įžengimo į Lietuvą, Antanas Smetona su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Šveicariją, o 1941 m. atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur apsigyveno Klivlende. Jis mirė 1944 m. sausio 9 d. Klivlende, namuose kilusio gaisro metu. Palaidotas Klivlendo Knollwoodo mauzoliejuje, o 1975 m. palaikai perkelti į Čardono Visų Sielų kapines Ohajo valstijoje.
Antano Smetonos politinės pažiūros kito nuo nuosaikaus liberalizmo iki autoritarizmo. Kaip valstybės vadovas, jis buvo stiprios diktatūrinės, vieno asmens valdžios šalininkas. Jo valdymo laikotarpiu buvo vykdoma aktyvi tautinio kultūrinio gyvenimo plėtra, puoselėta asmens kultas ir propaguojamas privalomas pradinio mokslas. Jis buvo atsargus ir taupus ekonominėje veikloje, todėl Lietuva sukaupė aukso atsargų ir įsigijo vertingo nekilnojamojo turto užsienyje. Nors jo valdymo laikotarpis vertinamas prieštaringai, Antanas Smetona laikomas svarbiu Lietuvos patriotu ir valstybės kūrėju.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
