Auklėtojo padėjėjas - svarbi, reikalinga ir atsakinga profesija, kuriai keliami aukštesni reikalavimai, nes šie darbuotojai dirba su vaikais. Liaudyje auklėtojo padėjėjos profesija dažnai vadinama tiesiog „aukle“. Auklė yra neatsiejama darželio darbuotoja, pagal statusą laikoma jaunesniąja darbuotoja. Jos pareigų aprašymas yra gana platus, o pagrindinė užduotis - visapusiška pagalba mokytojui.
Dažnai galvojame, kad vaikų ugdymo aplinkoje svarbiausias yra mokytojas, tačiau mokytojų padėjėjai atlieka kritiškai svarbų vaidmenį. Jie ne tik padeda prižiūrėti vaikus ir organizuoti įvairias veiklas, bet ir skiria daug individualaus dėmesio, todėl neretai pirmieji pastebi vaikų poreikius ir gali padėti juos patenkinti. Individualus mokytojo padėjėjo dėmesys gerina vaikų socialinius įgūdžius, moko bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti problemas. Trumpai tariant, mokytojo padėjėjas tiesiogiai prisideda prie vaikų gerovės, ugdymo kokybės gerinimo, efektyvaus komandinio darbo ir geros darželio atmosferos kūrimo.

Auklėtojos padėjėjos užduotis yra būti pasirengus savarankiškai prižiūrėti ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikus jų grupėje, patalpose ar lauke ir padėti su šio amžiaus vaikais dirbančiai auklėtojai atlikti ugdomąjį darbą. Tokios pareigybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose poreikis kyla dėl to, kad grupėje dažniausiai būna apie 20 ar net 30 žmonių, ir vienas asmuo tiesiog negali susidoroti su tiek daug kūdikių bei sekti kiekvieno iš jų. Be to, vaikai darželyje praleidžia visą dieną, tad auklėtojos padėjėja padeda mokytojai atlikti daugybę kasdienių veiklų.
Pagrindinės auklės pareigos apima:
Reikėtų nepamiršti, kad tai nėra baigtinis pareigų sąrašas - auklė atlieka daug daugiau užduočių, kurios gali skirtis priklausomai nuo konkrečios darbo vietos ir darbdavio reikalavimų.
Kaip ir bet kuri kita profesija, auklėtojos padėjėjo darbas turi savų privalumų ir trūkumų. Prieš pradedant dirbti šioje srityje, svarbu įvertinti visus galimus aspektus.
Vis dėlto, daugelis teigia, kad teigiami aspektai gerokai nusveria neigiamus.
Kad auklėtojos padėjėjas galėtų efektyviai ir kokybiškai atlikti savo darbą, jis turi atitikti darbdavio keliamus reikalavimus, kurie apima ne tik profesines, bet ir asmenines savybes. Dėl to, kad auklė didžiąją darbo laiko dalį praleidžia tiesiogiai bendraudama su vaikais, ji turi turėti daug asmeninių savybių, tokių kaip kantrybė, kūrybiškumas ir empatija. Nemažiau svarbus ir nuolatinis tobulėjimas.
Profesiniai reikalavimai gali labai skirtis. Darbdaviai tiksliai nurodo visus reikalavimus, susijusius su išsilavinimo lygiu. Nors dažniausiai nebūtina turėti specializuoto išsilavinimo, o auklės pareigas galima užimti net ir neturint specializuoto diplomo, darbdaviai pirmenybę teiks kandidatui, turinčiam atitinkamą diplomą (pedagoginės ar psichologinės mokymo krypties). Toks dokumentas byloja apie aukštą darbuotojo kvalifikaciją.
Neretais atvejais pedagogo padėjėjais įsidarbina psichologu ar mokytoju neakivaizdžiai besimokantys žmonės. Taip jie įgyja reikiamos darbo su vaikais patirties ir padidina galimybes ateityje įsidarbinti aukštesnėse pareigose. Taip pat, auklės pareigas gali užimti ir kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo kursus baigę žmonės, net jei iš pradžių jie turi aukštąjį pagrindinį kitų specialybių išsilavinimą. Auklėtojos padėjėjos pareigos leidžia susipažinti su ikimokyklinio ugdymo sritimi, įgyti patirties dirbant su vaikais ir neretai tampa pirmuoju laipteliu į karjeros augimą. Įgijus aukštąjį pedagogikos ar psichologijos išsilavinimą, galima pretenduoti į vyresniojo pedagogo, psichologo, logopedo ar kitas darželio pareigybes.

Darbas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje bėgant metams keitėsi, prisitaikydamas prie visuomenės, vaikų ir tėvų poreikių. Patyrusi darbuotoja, Nijolė Pranckevičienė, kuri 43 metus dirba Biržų vaikų lopšelyje-darželyje „Genys“, dalijasi savo įžvalgomis apie šiuos pokyčius.
Dabar vaikai į darželį ateina labiau išprusę ir drąsesni, nebijantys svetimų žmonių, komunikabilūs. Vaikai įvairius užsiėmimus dažnai lanko dar iki darželio, tėvai juos visur vedžiojasi ir vežasi. Prieš kelis dešimtmečius vaikai buvo baugštesni, labiau bijojo suaugusiųjų, ir jautėsi, kad namuose jie buvo mažai lavinami.
Šiuolaikiniai tėvai yra rūpestingesni, daugiau dėmesio skiria vaikų lavinimui. Jiems rūpi, kad vaikas išmoktų, ir aktyviai derina veiksmus su darželio personalu. Pavyzdžiui, jei mama namuose atpratina vaiką nuo čiulptuko, darželyje elgiamasi lygiai taip pat, kad nebūtų skirtumo. Dabar mamos rūpestingesnės, vaikučius prie darželio pratina ilgiau, paliekant juos iš pradžių valandai, dviem, vėliau - ilgesniam laikui. Nėra taip, kad atvedus vaiką iškart paliekama visai dienai, o tėvai prašo paskambinti, jei vaikas ilgiau verkia. Skirtingai nei anksčiau, dabar mamos gali auginti vaikus trejus metus ir neiti į darbą, o seniau vos metukų sulaukusiems vaikams reikėjo grįžti į darželį.
Vaikų maitinimas taip pat pasikeitė į gerąją pusę. Maistas dabar sveikesnis ir įvairesnis, jame daug daržovių, vaisių, liesos mėsos (paukštienos, triušienos). Nėra produktų deficito. Sovietmečiu maiste būdavo daug riebalų, riebių padažų, o daržovių pasirinkimas buvo menkas - daugiausiai kopūstai ir burokėliai. Darželio patalpų būklė taip pat nepalyginamai pagerėjo - anksčiau tekdavo pačioms remontuoti ir dažyti grindis, palanges.
Sovietmečiu vaikams buvo taikoma griežtesnė tvarka, ugdymo programos buvo vienodos visuose darželiuose, o kūrybiškumas, iniciatyva ir asmenybės lavinimas nebuvo pabrėžiami. Buvo siekiama suvienodinti visus vaikus, neskatinant individualumo. Dabar vaikams suteikiama daugiau laisvės, jie gali siūlyti temas pokalbiams, klausinėti, o ugdymo programas kuria pačios auklėtojos. Didelis dėmesys skiriamas vaikų pasiekimams, kuriuos auklėtojos fiksuoja kompiuteriu, leidžiant tėveliams stebėti savo atžalų tobulėjimą. Šventės, kurios anksčiau būdavo labai akcentuojamos (pvz., išleistuvės, Kovo 8-oji), dabar ruošiamos kukliau ir paprasčiau.
Jauni tėvai dabar turbūt ir nesusimąsto, kad kitados nebuvo sauskelnių. Tėvai, atvesdami vaikus į darželį, atnešdavo maišelį kelnių ir marlinius ar flanelinius įklotus, kuriuos vakare nešdavosi namo plauti ir džiovinti. Sauskelnės tapo didžiuliu palengvinimu tėvams, nebereikia plauti kalnų vystyklų.

Seniau darželio grupėse būdavo apie 20 vaikų, lopšelio - 15. Grupėje dirbdavo du žmonės: auklėtoja ir padėjėja, kurią tada vadindavo „šeimininkute“. Žaislų buvo mažiau, jie dažniausiai būdavo guminiai arba mediniai, o lauko žaidimų aikštelės - skurdesnės. Darželiuose trūkdavo vietų, tad žmonės ieškodavo įvairių būdų, kaip „įtaisyti“ savo mažylį. Dabar vasarą, jei vaikų lieka mažai, dvi grupės sujungiamos į vieną, leidžiant auklėtojai išeiti atostogų. Sovietmečiu grupių nejungdavo, ir net esant dviem ar trims vaikams vasarą, grupėje dirbdavo auklėtoja su „šeimininkute“.
Štai palyginimas, kaip keitėsi darželis:
| Kriterijus | Seniau (Sovietmečiu) | Dabar |
|---|---|---|
| Vaikai | Baugštesni, mažiau lavinti namuose, bijantys svetimų | Išprūę, drąsesni, komunikabilūs, lankantys užsiėmimus iki darželio |
| Tėvai | Mažiau įsitraukę į ugdymą, trumpesnės motinystės atostogos | Rūpestingesni, daugiau dėmesio ugdymui, ilgesnės motinystės atostogos, glaudesnis bendradarbiavimas su darželiu |
| Maitinimas | Daug riebalų, riebūs padažai, menkas daržovių pasirinkimas (kopūstai, burokėliai) | Sveikesnis, įvairesnis, daug daržovių, vaisių, liesos mėsos; nėra produktų deficito |
| Ugdomosios programos | Griežta tvarka, vienodos programos, individualumo neskatinimas | Daugiau laisvės, individualumo skatinimas, programas kuria auklėtojos, didelis dėmesys pasiekimams ir jų fiksavimui |
| Higiena (sauskelnės) | Naudojami marliniai/flaneliniai įklotai, tėvai plaudavo namuose | Naudojamos sauskelnės, palengvinančios tėvų buitį |
| Šventės | Labai akcentuojamos, daug eilių, programų (pvz., Kovo 8-oji, išleistuvės) | Ruosiamos kukliau ir paprasčiau, be didelio spaudimo |
| Grupių jungimas | Nejungdavo, net esant mažai vaikų vasarą | Vasara, esant mažai vaikų, dvi grupės sujungiamos į vieną |
Švietimo sistema nuolat kinta, diktuodama poreikį tobulinti turimus įgūdžius ir žinias, prisitaikyti prie naujų ugdymo metodų ir priemonių. Todėl yra rengiamos ilgalaikės darželio mokytojų padėjėjų ir mokinio padėjėjų programos, padedančios įgyti būtinų žinių apie vaikų vystymąsi ir ugdymą, kad taptumėte specialistu, gebančiu užtikrinti vaiko gerovę darželyje.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo mokymo programa yra valstybinė tęstinio mokymo programa. Pavyzdžiui, IV lygio programa (valstybinis kodas - T43092201) yra skirta turintiems vidurinį išsilavinimą ir trunka apie 4 mėnesius. Net 70 proc. programos laiko skiriama praktiniam mokymui.
Pagrindinės kursų temos apima:
Mokymai gali būti vykdomi įvairiuose centruose visoje Lietuvoje arba internetu, o praktiką galima atlikti patogiausioje ugdymo įstaigoje. Ilgametę patirtį turinčios dėstytojos skiria dėmesio kiekvienam besimokančiam ir puikiai paruošia būsimam darbui, kad vos pasibaigus kursams būtų galima pradėti dirbti.
Kursus gali finansuoti Užimtumo tarnyba, arba už juos galima susimokėti patiems. Užimtumo tarnyba konsultuoja ir, įvertinus situaciją, pasiūlo finansavimo galimybes. Mokant patiems, galima susimokėti iš karto arba dalimis kursų eigoje.
Dalyviai dažnai giria puikias dėstytojas, galimybę mokytis praktiškai ir įgyti darbui reikalingų įgūdžių. „Kursuose man labai įdomu, dėstytoja labai įdomiai pasakoja, ir jau vien dėl to, ką išgirstu kursuose, šis darbas man dar labiau patinka,“ - teigia mokinė Reda. Kita mokinė, Gitana, sako: „Su vaikais būnu dažnai, esu dirbusi aukle, todėl tikiuosi, kad kursai padės rasti nuolatinį darbą.“ Mokiniai pabrėžia kursų medžiagos naudingumą ir vertę, ypač Enrikos Banevičienės ir Linos Liutvinienės pranešimus.

Nijolė Pranckevičienė, kuri jau 43 metus dirba Biržų vaikų lopšelyje-darželyje „Genys“, yra ryškus pavyzdys, kaip ši profesija gali tapti viso gyvenimo pašaukimu. Jos istorija atspindi atsidavimą ir meilę darbui su vaikais.
Nijolei dar jaunystėje auklėtoja patarė rinktis darželio auklėtojos specialybę, pastebėjusi jos gebėjimą bendrauti su mažaisiais. Baigusi Panevėžio J. Švedo pedagoginę muzikos mokyklą, ji įgijo ikimokyklinių įstaigų auklėtojos specialybę. 1977 metais pradėjusi dirbti Biržų darželyje, ji iš pradžių buvo laikina darbuotoja, o vėliau, 20 metų dirbusi darželio grupės auklėtoja, likusius metus - lopšelio grupės auklėtoja, nes vedėja pastebėjo, kad su mažiukais jai sekasi geriau. „Iš tiesų, kuo vaikas mažesnis, tuo man kažkaip mielesnis,“ - sako Nijolė. Pastaruosius ketverius metus ji dirba auklėtojos padėjėja, tikėdama, kad „Genys“ bus jos pirma ir vienintelė darbovietė.
Per ilgą karjerą Nijolė susidūrė su įvairiomis situacijomis. Viena iš didžiausią stresą sukėlusių buvo, kai prieš trisdešimt metų iš grupės pabėgo mergaitė. Laimei, viskas baigėsi gerai, penkerių metų bėglė savarankiškai parėjo namo. Nijolė, be gausybės darželio auklėtinių, užaugino dvi dukras - Jurgitą ir Živilę, kurios lankė tą patį darželį, bet kitas grupes. Anot jos, taip buvo lengviau tiek vaikams, tiek mamai. Jos dukra Živilė ir po trisdešimties metų prisimena skanius darželio kotletus. Nijolė dabar džiaugiasi trimis anūkėmis ir anūku, nors jie ir gyvena užsienyje. Ji niekada nesigailėjo pasirinkusi šią profesiją, nes ėjo į darbą kaip į šventę, ir net nedidelis atlyginimas neatbaidė nuo širdžiai mielo darbo.

Sėkmingas darbas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje priklauso nuo glaudaus auklėtojos ir jos padėjėjos bendradarbiavimo. Nors auklėtojos padėjėja yra jaunesnioji darbuotoja, jos indėlis yra neįkainojamas. Kaip teigia viena auklėtoja, dirbanti dviejose grupėse, vienoje iš jų auklėtojos padėjėja yra "pati nuostabiausia": "tiesiog mes ten esam lygios ir dirbam tik kartu, net ir veiklose gelbėja puikiai ir jokių pastabų ar prašymų jai nereikia, tiesiog viskas vyksta savaime."
Tačiau pasitaiko ir iššūkių. Kartais auklėtojos susiduria su padėjėjomis, kurios, pasak vienos edukologės, "gal nebutu mūms auklėtojoms pykta,jeigu kai kurios tokios aukl.padėjėjos vadintusi indų ir grindų plovejais ( tiesiog tvarkytojos)". Kyla klausimų, kas turėtų rengti vaikus, ar abi auklėtojos, ar tik padėjėja, nes kartais auklėtojos nesulaukia pagalbos. Pasitaiko ir situacijų, kai padėjėja per daug kišasi į ugdomąjį procesą, pavyzdžiui, atsakinėja vaikui, kreipusiamis į auklėtoją valgio metu, sukeldama sumišimą. Taip pat gali kilti problemų dėl darbo grafiko, kai padėjėja skubina rengtis į lauką dėl savo pietų pertraukos, nepaisant vykstančių užsiėmimų. Tokiais atvejais patariama kalbėtis su auklėtoja ir, jei nepavyksta susitarti, kreiptis į įstaigos vadovybę.