Informacija apie kūdikių odos dėmeles ir kitus naujagimių odos pokyčius

Gležnijoje kūdikio odoje lyg veidrodyje atsispindi mažylio savijauta ir sveikata. Tačiau dažnai atsirandantys paraudimai, bėrimai, pleiskanojimas ir kiti pokyčiai nebūtinai reiškia ligą; tai gali būti ir netinkamos priežiūros pasekmė. Kūdikio odelės priežiūra yra ypatinga dar ir todėl, kad jos plotas yra labai didelis, palyginti su mažylio svoriu, o daugelis svarbių odos funkcijų dar nėra visiškai išsivysčiusios. Nieko stebėtino, kad dėl kūdikių odos problemų dažnai kreipiamasi į gydytojus.

Dauguma kūdikių per pirmuosius gyvenimo mėnesius yra linkę patirti įvairius odos sudirgimus. Svarbu žinoti, kad dauguma kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime.

Naujagimio odos ypatybės ir jos branda

Ką tik gimusio vaikelio oda ištepta varškine mase - verniksu, kuris apsaugo, kad odelės nepažeistų vaisiaus vandenys. Dabar visi vernikso likučiai, tebedengiantys kūdikį jam gimus, nebėra nuvalomi, o įtrinami į kūdikio kūnelį.

Kūdikio oda yra kelis kartus plonesnė negu suaugusiojo, išorinis raginis sluoksnis dar menkas - jį sudaro tik 2-3 eilės ląstelių, todėl silpnai teapsaugo. Kūdikio oda yra itin plona ir pralaidi. Ji net iki 5 kartų plonesnė nei suaugusiųjų oda - netgi galime matyti pro ją prasišviečiančias kraujagysles. Dėl šios savybės ji linkusi greitai išsausėti. Dėl didelio pralaidumo kūdikio oda sparčiai sugeria drėgmę bei nėra pajėgi apsaugoti organizmo nuo aplinkoje esančių cheminių elementų poveikio. Tai yra ir viena iš sauskelnių zonos sudirginimo priežasčių.

Gležnutė odelė ne visuomet geba sureguliuoti šilumą. Padidėjus temperatūrai, kraujagyslės turėtų išsiplėsti ir atiduoti šilumos perteklių, bet jos gali imti spazmuoti, kaip tai įprastai vyksta esant šalčiui, kad būtų išsaugota šiluma.

Kūdikių odoje labai mažai apsauginį pigmentą melaniną gaminančių ląstelių, todėl ji praktiškai neturi apsaugos nuo ultravioletinių saulės spindulių. Pagrindinė kūdikio odelės sudėtinė dalis - vanduo. Naujagimio odoje jis sudaro 80-90 procentų.

Naujagimio odos pH yra neutralus (dar nesusiformavusi apsauginė rūgštinė plėvelė), o ant odos susidarantis plonas riebalų sluoksnis lengvai nusiplauna. Todėl odelė greitai išsausėja ir ją itin lengvai pažeidžia bakterijos ir įvairūs nepalankūs veiksniai. Odelės problemų (sauskelnių bėrimas, pleiskanojimas ir kt.) patiria dauguma kūdikių, o jos kyla būtent dėl silpno odos barjero. Naujagimio oda pamažu prisitaiko prie naujos aplinkos, toliau vystosi jos struktūra, o tai užtrunka iki vienerių metų. Apsauginė odos funkcija, kuri yra viena svarbiausių, šiuo laikotarpiu dar silpna. Palyginti su suaugusiųjų, naujagimio ir kūdikio odos raginis sluoksnis, kuris ir atlieka šią funkciją, daug plonesnis.

Dažniausiai pasitaikančios odos dėmės ir bėrimai kūdikiams

Kai naujagimis gimsta ir tėvai jį atidžiai apžiūri, gali pastebėti tam tikrų odos dėmių: vienos iš jų šviesiai rausvos, kitos - ryškiai raudonos, dar kai kurios būna iškilusios. Apgamai ir kraujagyslių dariniai išryškėja per pirmuosius gyvenimo mėnesius.

Naujagimių spuogai ir inkštirai

Pirmosiomis savaitėmis po gimimo naujagimį gali berti įvairaus pavidalo bėrimais: inkštirais, spuogeliais, dėmėmis. Šie bėrimai paprastai būna nulemti hormonų poveikio, naujagimio sistemų nebrandumo, taip pat prisitaikymo prie pasikeitusios aplinkos. Dažniausiai pasitaikantys bėrimai yra baltieji naujagimių spuogai (lot. milia), naujagimių aknė (lot. acne neonatorum) ir naujagimių toksinė eritema.

• Baltieji naujagimių spuogai (milia): Maždaug pusė naujagimių turi smulkių baltų spuogelių - milia. Jos tėvams dažnai kelia nerimą, tačiau nėra pavojingos, yra laikinos ir dažniausiai pranyksta savaime per keletą savaičių.
• Naujagimių aknė: Kūdikių „spuogai“ iš tikrųjų nėra tokie pat kaip paauglių aknė. Tyrimai rodo, kad jų atsiradimas gali būti susijęs su mieliagrybiais, o ne su riebalų pertekliumi. Kaip ir milia, naujagimių aknė yra laikina ir dažniausiai pranyksta savaime per keletą savaičių.

Kraujagyslių dariniai: „Gandro žnybis“, „Angelo bučinys“, Hemangiomos ir Portveino dėmė

Ką tik pasaulį išvydusio naujagimio oda yra labai plona, raudona, su melsvu atspalviu. Pro ją prasišviečia kraujagyslės. Vėliau gali išryškėti kraujagyslių dariniai, kurie tik gimus mažyliui gali būti ir nematomi.

• „Gandro žnybis“ ir „Angelo bučinys“ (Nevus simplex): Tai rausva, netaisyklingos formos, tačiau paprastai simetriška, neiškilusi dėmė ant naujagimio sprando („Gandro žnybis“) ar ant kaktos, akių vokų („Angelo bučinys“). Pats dažniausias kraujagyslinis apgamas, kurį turi net kas trečias kūdikis, yra vadinamasis „gandro žnybiu“. Tai kraujagyslių rezginys, kuris dažniausiai yra poodyje. „Gandro žnybis“ nėra išsipūtęs ar iškilęs virš odos. Šios žymės dažniausiai yra veido srityje. Jos savaime išnyksta ar ženkliai pašviesėja per pirmus dvejus vaiko gyvenimo metus. Gydymas nėra būtinas. Tačiau jei dėmė neišnyksta savaime, gali būti taikomas gydymas lazeriu. Tokiu atveju rekomenduojama palaukti iki vaikas sulauks bent 2-3 metų amžiaus. Sprando, skalpo srityje esančios dėmės 50 proc. visų atvejų neišnyksta ir nepašviesėja, tačiau, kadangi yra prasčiau matomose vietoje, dengiamos plaukų, paprastai jokių problemų nesukelia. Šios dėmės kartais gali būti painiojamos su kitais kraujagyslių dariniais - portveino dėme.
• Hemangiomos: Tai patys dažniausi naujagimių nepiktybiniai augliai, kurių atsiradimo priežastis nėra aiški. Šis kraujagyslių darinys yra pakilęs virš odos, ryškiai raudonas, gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Vieni vaikai jau gimsta su jomis, o kitiems iškart po gimimo išryškėja per pirmas 6-8 gyvenimo savaites. Sparčiausiai hemangiomos auga 3-4 gyvenimo mėnesį, visiškai susiformuoja maždaug iki 1-1,5 m., vėliau pamažu ima nykti. Vidutiniškai 1 cm dydžio hemangioma išnyksta per 2-3 metus. Pasitarus su gydytoju, gali būti pasiūlyta šalinti lazeriu ar operacija. Lėčiausiai nyksta hemangiomos ant veido, pirštų ir lyties organų. Dažniausiai hemangiomos nėra pavojingos, jos tėra tik kosmetinis trūkumas. Tačiau kartais būna kitaip: pavojingos yra ausies kaušelio, nosies, vokų, lūpų hemangiomos, nes augdamos pažeidžia ir negrįžtamai suardo kremzlines struktūras. Vokų hemangiomos gali sutrikdyti regą, nes išsivysto žvairumas.
• Portveino dėmė (Nevus flammeus): Kai kurie kūdikiai būna paženklinti vadinamąja portveino dėme. Tai kraujagyslinis apgamas, raudonas, nepakilęs virš odos. Šis apgamas iš pradžių būna šviesesnės spalvos, paskui tampa raudonas arba melsvokas, didėja. Dažniausiai portveino spalvos dėmė būna veide. Ši žymė lieka visam gyvenimui. Gydymas lazeriu gali padėti ją pašviesinti.

Kitos dažnos odos problemos

• Naujagimių pleiskanojimas (lot. desquamatio neonatorum): Naujagimių odos lupimasis ar sausumas yra dažnas reiškinys, ypač jei kūdikis gimė šiek tiek vėliau. Priežastis - po gimimo prie naujų sąlygų besitaikanti oda ima aktyviau atsinaujinti, šalinasi negyvos ląstelės, formuojasi natūrali odos mikroflora. Kuo daugiau ant naujagimio kūno varškinio dangalo (lot. vernix caseosa), tuo mažiau pleiskanos. Po besilupančiu sluoksniu esanti oda paprastai yra visiškai sveika. Gydymas dažniausiai nereikalingas, tačiau reikia stebėti odos būklę, kad neatsirastų įtrūkimų ar žaizdelių.
• Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas): Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas) dažniausiai pasireiškia pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Jis atrodo kaip pleiskanojantis, vaškinis, kartais paraudęs bėrimas galvos odoje, antakiuose, aplink nosį ar už ausų. Priežastys: labai intensyvi, poras užkemšanti riebalinių liaukų veikla. Kitos teorijos teigimu pleiskanojimą lemia grybeliai ir bakterijos. Praeina savaime per pirmuosius metus ir yra labiau estetinė, kūdikiui problemų nekelianti problema.
• Vystyklų bėrimas (dermatitas): Jeigu kūdikio oda aplink vystyklų zoną parausta, greičiausiai tai yra vystyklų bėrimas. Labiausiai nukenčia kirkšnių ir sėdmenų sritys, todėl šiose vietose greitai atsiranda paraudimų ir bėrimų. Be to, šilumoje ir drėgmėje dauginasi bakterijos ir grybeliai, kurie gali sukelti odos uždegimą, pavyzdžiui, vystyklų dermatitą.

GREITAS + NATŪRALUS vystyklų bėrimo gydymas, kurį turėtų žinoti kiekvienas tėvas
• Prakaitinis bėrimas (miliarija): Prakaitinis bėrimas pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais ir dažniausiai atsiranda kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse. Per šiltai laikomam kūdikiui gali atsirasti prakaitinis bėrimas. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių.
• Gelta: Simptomai: 2-3 parą po gimimo naujagimio oda, akių obuoliai pagelsta, geltonumas pasiekia piką 3-4 parą, o vėliau simptomai silpnėja. Gelta pasireiškia gelsvu odos ir akių baltymų atspalviu. Dažniausiai ji atsiranda praėjus 2-3 dienoms po gimimo ir paprastai išnyksta per 1-2 savaites.
• Egzema (atopinis dermatitas): Egzema - tai niežtintis, paraudęs bėrimas, kuris gali atsirasti reaguojant į dirgiklius. Ši būklė dažniau pasitaiko vaikams, kurių šeimoje yra sergančių astma, alergijomis ar atopiniu dermatitu. Egzema dažnai pasireiškia veide, vėliau oda gali sustorėti, tapti sausa ir pleiskanojanti. Paraudusios ir pleiskanojančios dėmelės gali būti atopinio dermatito požymiai. Deja, greitai ši liga nepraeina, gali trukti ir iki kelių metų. Gydymui svarbu nustatyti ir vengti dirginančių veiksnių, naudoti švelnius muilus ir skalbiklius, o drėkinamuosius kremus tepti saikingai.
• Grybelinės infekcijos: Grybelinės infekcijos dažnai pasireiškia po antibiotikų vartojimo. Burnoje jos atrodo kaip pieno apnašos, o vystyklų srityje - kaip ryškiai raudonas bėrimas su mažais spuogeliais.
• Apgamai: Apgamų turi daugiau nei vienas iš dešimties kūdikių. Jie ne visada yra paveldimi - kai kurie atsiranda jau gimstant, kiti pasirodo per pirmuosius gyvenimo mėnesius.

Dažniausiai pasitaikančios kūdikių odos problemos - apibendrinimas

Bendrieji naujagimio odos priežiūros principai

Kūdikio odelės priežiūra yra nepaprastai svarbi dėl jos jautrumo ir nevisiškai išsivysčiusių apsauginių funkcijų. Tinkama priežiūra padeda išvengti daugelio problemų ir užtikrina mažylio komfortą.

• Aplinkos temperatūra ir oro vonios: Viena iš pagrindinių tinkamos odelės priežiūros sąlygų - optimali aplinkos temperatūra. Vaiko kambaryje reikėtų palaikyti 20-21 laipsnio temperatūrą ir nepamiršti vėdinimo. Keletą kartų per dieną palepinkite mažylį oro voniomis - natūraliai nudžius sudrėkusi odelė ir grūdinsis organizmas. Kai mažylis nurengtas, venkite skersvėjo ir tiesioginių saulės spindulių.
• Oda prie odos kontaktas: Ankstyvas tėvelių ir jų naujagimio kontaktas „oda prie odos“ skatina stiprų tėvų ir vaikų ryšį.

Maudynės ir higiena

Paprastai naujagimį galima maudyti tą pačią dieną, grįžus iš gimdymo namų. Kad odelė neišsausėtų, užtenka maudynių kas antrą dieną. Jeigu kūdikis labiau prakaituoja, ypač vasarą, prausti jį vonioje galima ir kasdien. Maudykite kūdikį trumpai - 3-5 minutes šiltame vandenyje. Maudykite kūdikį šiltame vonios kambaryje (22-25 laipsnių), vanduo turi būti 36-37 laipsnių temperatūros. Kasdien prausti su muilu ar geliu nereikia, kad nenusiplautų apsauginis riebalinis odelės sluoksnis. Prausiklius naudokite 2-3 kartus per savaitę. Išmuilavimui turėkite švelnią kempinėlę, kurią panaudoję gerai išskalaukite.

Po kiekvienų maudynių itin jautrias vietas: sauskelnių plotą, visas kūdikio odos raukšles ir pažastis kruopščiai ištepkite vaikišku aliejumi, pieneliu ar kremu. Galvytę užtenka išplauti kartą per savaitę su kūdikiams skirtu šampūnu, kuris negraužia akyčių. Pasišlapinusio kūdikio užpakaliukui nuprausti užtenka tekančio vandens, o pasituštinusį mažylį galima apiprausti su vaikišku prausikliu. Drėgnomis servetėlėmis valykite kūdikį tik tuomet, kai negalite jo nuprausti.

Sauskelnių keitimas ir apsauga nuo iššutimų

Nelaikykite vaiko su šlapiomis sauskelnėmis. Jas reikia keisti 6-8 kartus per dieną ir būtinai po kiekvieno pasituštinimo, nes išmatose yra virškinimo fermentų, kurie dirgina jautrią odelę. Naujagimių sauskelnes gali prireikti keisti net iki 12 kartų per parą, t. y. prieš ir po maitinimo bei mažyliui pasituštinus.

Puiki iššutimų profilaktinė priemonė - oro vonios. Keičiant sauskelnes naudinga bent kelias minutes kūdikį palaikyti pliku užpakaliuku. Labai svarbu įsigyti tinkamo dydžio sauskelnes. Tėvai dažnai stengiasi sauskelnes užsegti taip, kad jos kuo labiau priglustų prie odelės, taigi kūdikiui pasišlapinus ar pasituštinus odelė greičiau paveikiama drėgmės: odą dirgina tiek bakterijų gaminamas amoniakas, tiek išmatose esantys fermentai.

Pastebėjus pirmuosius odos sudirgimo požymius reikėtų pasirūpinti, kad odelė būtų sausa - kuo dažniau keisti sauskelnes. Po prausimo kūdikio odą reikėtų nusausinti švelniu natūralaus pluošto (pavyzdžiui, medvilniniu ar bambukiniu) rankšluosčiu. Sausą odelę profilaktiškai galima patepti specialiu apsauginiu kremu, o užpakaliukui paraudus ir iššutus jį reikėtų tepti kiekvieną kartą keičiant sauskelnes. Sudirgusiai, iššutusiai odai prižiūrėti labiausiai tinka tepalai ar kremai, turintys ir cinko oksido, ir hipoalerginio lanolino. Šios dvi pagrindinės sudedamosios dalys puikiai viena kitą papildo. Cinko oksidas neleidžia odai prarasti drėgmės, apsaugo audinius nuo skysčių praradimo, veikia kaip antiseptikas, saugo nuo uždegimo, ramina odą ir mažina diskomfortą. Vengiant išsausėjimo, kūdikius patariama maudyti ne dažniau nei tris kartus per savaitę, o išmaudžius patepti specialiu vaikišku drėkinamuoju aliejumi ar kremu.

Kosmetikos pasirinkimas ir saulės apsauga

Palaikyti odelės drėgmę padeda iš natūralių medžiagų pagaminti losjonai, pieneliai, kremai, kurie švelniai prausia, maitina ir apsaugo kūdikio odelę. Vienos tokių medžiagų kosmetikos sudėtyje - natūralūs augaliniai aliejai. Kai kurių aliejų, pavyzdžiui, migdolų, sudėtis panaši į odos riebalų, todėl jie lengvai įsigeria ir prisotina odelę naudingų medžiagų, kurios pagerina apsaugines funkcijas. Maudant kūdikį, specialaus aliejuko galima įlašinti į vandenį. Puikus drėkiklis - taukmedžio sviestas, kuriame yra vitamino A, E, riebiųjų rūgščių. Jis nuramina sudirgusią, išsausėjusią odą, mažina niežėjimą, slopina uždegimus.

Kūdikių oda geriau negu suaugusiųjų absorbuoja įvairias ant jos patenkančias medžiagas, taip pat ir esančias kosmetikoje. Vaikų oda gerokai jautriau reaguoja į priemonėse esančias medžiagas, tad jiems skirtoje produkcijoje tam tikrų medžiagų koncentracija turi būti gerokai mažesnė. Kvapą ir spalvą odos priežiūros priemonėms suteikiančios medžiagos, konservantai, agresyvios cheminės medžiagos, gali ne tik pažeisti mažų vaikų odą, bet ir pro odą patekti į jų organizmo vidų. Tai gali sukelti alergiją ar kitų nepageidaujamų reiškinių. Vadinasi, naudodami prausiklius, kremus ir kitas priemones vaikų odos priežiūrai turėtume būti itin atidūs. Patariama vengti priemonių su kvapikliais ir dažikliais. Nenaudokite kosmetikos su parabenais, dažikliais, mineraliniais aliejais ir konservantais. Naudojant muilą, pažeidžiamas apsauginis vaikų odos lipidinis sluoksnis, kuris ir taip yra labai menkas - muilas dar labiau išsausina odą.

Kūdikių oda labai jautri saulės spinduliams. Mažų vaikų odoje - mažiau melanino. Melaninas - rudos spalvos pigmentas, apsaugantis odą nuo ultravioletinių spindulių. Dėl to tiesioginis saulės spindulių poveikis gali turėti itin neigiamą poveikį mažo vaiko odai. Venkite kūdikį laikyti saulėje iki kol jam sukaks 6 mėnesiai. Nuosavi apsauginiai kūdikio odos mechanizmai dar nesusiformavę, todėl nuo vėjo, šalčio ir saulės spindulių reikia apsaugoti specialiais kremais, kuriais patepkite atviras kūno vietas prieš išeidami į lauką. Daugumą tokių kremų patariama naudoti nuo pat gimimo.

Tinkamų drabužėlių pasirinkimas

Drabužiai turi būti patogūs ir nevaržantys. Mažyliui gulint siūlės gali trintis į odą, o kelnių juosmuo - prispausti pilvą arba trintis į bambytę, kai ji dar neužgijusi. Vaikiškiems drabužėliams puikiai tinka šilti, orui laidūs audiniai. Tai natūralios medžiagos, pavyzdžiui, labai minkšta ekologiška medvilnė arba vilnos ir šilko derinio audiniai. Tokios medžiagos padeda palaikyti kūdikio kūno temperatūrą ir taip mažina stresą. Praėjus šešioms ar aštuonioms savaitėms po gimimo, kai kūdikis jau geba geriau palaikyti kūno temperatūrą, jis gali mūvėti minkštas kelnytes be pėdučių neužmaunant kojinių ir jo kojytės išliks šiltos.

Medžiagines sauskelnes naudojantiems tėveliams ypač paranku naudoti kūdikių šliaužtinukus su papildoma eile spaustukų tarp kojyčių, nes tokie drabužiai gali būti naudojami ilgiau ir „augti“ kartu su kūdikiu. Drabužėliai, kuriuos galima aprengti iš šono, o ne per galvą, neabejotinai palengvina tėvų gyvenimą ir sumažina stresą kūdikį aprengiant ir nurengiant. Visus daiktus, kurie liečiasi su kūdikio oda, skalbkite švelniais, bekvapiais skalbikliais - nuo patalynės iki rankšluosčių ir net savo drabužių.

tags: #juodai #apvestos #demeles #kudikiui

• Patogūs ir stilingi batai vaikams iš Deichmann
• Kaip su vaikais kalbėti apie laisvę?
• Mylimoji manžetė ir nėštumas
• Vėjaraupių pavojai
• Plačiau apie Irmą Janušaitę ir jos kūrybą