Jono Gruzdzevičiaus gyvenimo kelias ir pogrindžio organizacijos „Lietuvos jaunieji partizanai“ veikla
Minime vienos gausiausios jaunimo pogrindžio antisovietinės organizacijos „Lietuvos jaunieji partizanai“ įkūrėjo ir vadovo Jono Gruzdzevičiaus gimimo 90-ies metų sukaktį, prisimename šios organizacijos veiklą. J. Gruzdzevičius gimė 1935 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus aps. Birštono vls. Nemajūnų miestelyje (dabar Prienų r.).
Pogrindžio organizacijos įkūrimas
1952 m. gegužę, važiuodamas dviračiu į mokyklą prie kelio Nemajūnai-Jieznas, J. Gruzdzevičius rado Dainavos apygardos partizanų laikraštį „Partizanas“. J. Gruzdzevičių sudomino jame išsakytas partizanų prašymas rinkti pokario tautosaką, registruoti partizanų užkasimo vietas, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę būtų išsaugota jų atmintis ir jie būtų garbingai palaidoti. Netrukus šiuo pogrindžio leidiniu pasidalijo su klasės suolo draugu Julijonu Albinu Kotvicku, o jaunuoliams kilo mintis kurti pogrindžio organizaciją.
Vasaros atostogų metu J. Gruzdzevičius sugebėjo į šią veiklą įtraukti dar keletą bendraklasių - Juozą Cibulską, Antaną Ragavičių, Kajetoną Tulevičių. 1952 m. rugsėjį jie davė priesaiką ir taip buvo įkurta pogrindžio organizacija, kurios vadu buvo išrinktas J. Gruzdzevičius, pasirinkęs Erelio slapyvardį, o organizacija buvo pavadinta Erelio būriu. Vėliau ji pervadinta „Lietuvos jaunieji partizanai“.
Dokumentinio filmo „Apolinaras" (1973) herojus - Neringos milicininkas Apolinaras Jakavičius
Veikla ir tikslai
Pagal organizacijos nuostatus jos nariai iš meilės Tėvynei ir Laisvei privalėjo aktyviai kovoti prieš komunistinės ideologijos įtaką, palaikyti tautoje nepriklausomybės vilties dvasią. Organizacijos nariai rinko partizaniškas, patriotinę, antisovietinę muziką, anekdotus, leido laikraštėlį „Jaunasis partizanas“, gamino ir kėlė Trispalves, dalyvavo nelegaliuose susirinkimuose.
Smarkiai išaugus organizacijos narių skaičiui, 1952-1954 m. laikotarpiu jai priklausė 63 nariai, tad ji buvo išskirstyta į atskiras grandis. Buvo sukurta atskira moksleivių merginų grandis, kuriai priklausė Aldona Adamonytė-Rūta, Aldona Urbonavičiūtė-Ramunė, Ona Bagdonaitė-Eglė, Gema Balsiukevičiūtė-Lelija, Genovaitė Milda Šriubšaitė-Nendrė, Ona Klizaitė-Liepa, Ona Maloškaitė-Pakalnutė.
Represijos ir likimas
1954 m. sausio 19 d. grįžo į tėviškę, aplankė namiškius, bet kitą dieną buvo susektas ir suimtas. 1954 m. balandžio 28-29 d. LTSR Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų teisminė kolegija teisė ir įkalino aštuonis šios organizacijos narius. J. Gruzdzevičius buvo apkaltintas organizacijos įkūrimu ir vadovavimu jai, antisovietine agitacija, ginklų įsigijimu, tautinių vėliavų iškėlimu, atsišaukimų platinimu.
| Narys | Bausmė |
|---|---|
| J. Gruzdzevičius | 10 metų lagerio, 5 metai tremties |
| S. Valatka, P. Piličiauskas | 10 metų lagerio, 5 metai tremties |
| A. Kotvickas, J. Cibulskas, A. Jaruševičius, A. Stankevičius, J. Zakarevičius | 4 metai lagerio |
1954 m. rugpjūčio 12 d. J. Gruzdzevičius buvo išvežtas į Dubrovlagą (Mordovija). Vykstant masiniam politinių kalinių paleidimui, 1956 m. rugpjūčio 17 d. buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Tačiau 1957 m. kovo 19 d. vėl suimtas ir išvežtas atgal į Mordovijos lagerius, kur kalėjo visą likusį bausmės laiką iki 1964 m. rugpjūčio 21 d. J. Gruzdzevičius mirė 1999 m. balandžio 24 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Saltoniškių kapinėse.
Už nuopelnus siekiant Lietuvos nepriklausomybės Lietuvos Respublikos prezidento dekretu 2013 m. birželio 17 d. J. Gruzdzevičius apdovanotas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.
tags: #jonas #zakaravicius #gime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
