Jonas Valančiūnas: Šeima, Vaikai ir Tėvystės Iššūkiai Krepšinio Olimpe
Jonas Valančiūnas - profesionalus Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis vidurio puolėjo pozicijoje. Jis yra Lietuvos krepšinio lyderis ir vienas iš išskirtiniausių krepšinio talentų pasaulyje, pasižymi ne tik įspūdingu gebėjimu žaisti krepšinį, bet ir įdomiu savo asmeniniu gyvenimo keliu. Šiame straipsnyje pažvelgsime į Jono Valančiūno šeimą ir asmeninį gyvenimą. Jonas savo šeimą laiko neįkainojamu gyvenimo ramsčiu, o šeimos parama tapo neatsiejama dalimi jo krepšinio kelyje.
Jonas Valančiūnas ir Jo Šeima
Jono žmona - Eglė Valančiūnienė, jie augina du sūnus - Joną ir Taurą. NBA lygoje Toronto „Raptors“ komandai atstovaujantis Jonas Valančiūnas tapo tėvu - jo žmona Eglė Amerikoje pagimdė sūnų. Delfi primena, kad krepšininko J. Valančiūno žmona Eglė pirmagimį pagimdė 2015-ųjų kovą, o antras sūnus jiems gimė 2017 metais.
Pora susituokė keliais etapais. Užsienyje gyvenanti pora susižadėjo praėjus vos pusmečiui nuo draugystės pradžios, netrukus ir susituokė. Tiesa, pirmoji vestuvių ceremonija buvo kukli, buvo tik pasirašyti dokumentai. 2013-ųjų rugsėjį Jonas ir Eglė kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“, Raseinių rajone, įregistravo civilinę santuoką. Civilinės santuokos ceremonijoje dalyvavo poros tėvai, artimieji ir bičiuliai, kurių susirinko apie 40. Santuokos vieta, laikas ir pats faktas buvo kruopščiai slepiami, tad dauguma vykstančių į puotą manė, kad važiuoja švęsti Eglės 25-ojo jubiliejaus. 2014-ųjų birželį pora iškėlė dar vieną vestuvių puotą - susituokę Šiluvos Švč.
Nepaisant intensyvaus sportinio gyvenimo ritmo, šeima ne tik aktyviai dalyvavo jį lydint į pergales ir pralaimėjimus, bet ir suteikė jam svarbų moralinį bei emocinį palaikymą. Jono artimieji tapo ne tik žiūrovais, bet ir bendraujančiais kompanionais, su kuriais jis dalinosi savo sportiniais siekiais, nuotaikomis ir iššūkiais. Teigiamas šeimos įtakos poveikis ne tik sustiprino Jono vidinę motyvaciją siekti aukštumų, bet ir skatino jį ugdyti vertybes, kurias jis įtraukė į savo gyvenimą kaip profesionalų krepšininką.
Jono Valančiūno sūnūs:
| Vardas | Gimimo metai | Amžius (apytikslis) |
|---|---|---|
| Jonas | 2015 | 10 |
| Tauras | 2017 | 8 |
Tėvystės Iššūkiai ir Jonas Valančiūno Požiūris
Vaikiško žaismingumo netrūksta ir paties Jono namuose, mat čia auga du sūnūs: Jonas bei Tauras. Žinomas sportininkas atvirauja, kad berniukai - aktyvūs, išdykę ir gimę su įskiepyta meile krepšiniui, tačiau nesiekia jų vestis savo pėdomis, kur kas labiau linkėdamas jiems atrasti tai, kas juos pačius darytų laimingais.
Jono Valančiūno požiūris į tėvystę yra atviras ir nuoširdus. Krepšininkas juokavo, kad iš judviejų su žmona Egle Valančiūniene jis yra vienas iš griežtųjų tėvų. „Aš esu griežtas tėtis, kartais gal net per griežtas, bet aš noriu, kad mano vaikai būtų dori piliečiai, nesvarbu, koks būtų jų kelias - krepšinis, dainavimas, žurnalistika“, - su šypsena laidoje „Šeškinės 20“ kalbėjo jis.
J. Valančiūnas pripažino, kad mokosi būti geresniu tėčiu. 33-ejų lietuvis neseniai apsilankė „The Old Man and The Three“ tinklalaidėje, kur papasakojo apie tai, kaip auklėja savo vaikus, kurių vienam yra dešimt metų, kitam - aštuoneri. Tinklalaidėje nuolat dalyvaujant J. Valančiūno komandos draugas Cameronas Johnsonas pastebėjo, kad abu vaikai entuziastingai žaidžia krepšinį ir nori būti aplink šį žaidimą. Krepšinio keliu jis bando nukreipti ir abu sūnus - vienam jų 10-imt metų, kitam - aštuoneri. „Manau, kad tai nėra gerai, bet aš nemenkai juos spaudžiu“, - atskleidė J. Valančiūnas. „Tai turbūt nėra gerai, bet aš jiems duodu labai daug spaudimo“, - atskleidė J. Valančiūnas.
J. Valančiūnas atskleidė, kad nors pernelyg ir nekreipia dėmesio į individualius jo sūnų rezultatus, abiejų atžalų klaidas taisyti nori dažnai ir nuo to net nukenčia. Tuomet į pagalbą atskuba krepšininko žmona Eglė. „Kalbant apie auklėjimą, jie iš rungtynių kartais nori su mama grįžti, o ne su manim - todėl ir turim tėvus vieną gerietį ir kitą blogietį“, - su šypsena pasakojo krepšininkas. „Mano žmona gali sakyti, kad viskas gerai, o aš išsakau visas klaidas, ką jie turi padaryti geriau. Aišku, smagu matyti gerus dalykus, bet aš visada stengiuosi pataisyti klaidas. Turėčiau įskiepyti daugiau pasitikėjimo, bet norisi ir pataisyti klaidas. Kaip tėtis, noriu, kad jie būtų tobuli. Jie dar mokosi.“ „Tokio amžiaus tu turi tiesiog praleisti laiką aikštelėje žaisdamas, darydamas kažką“, - apie krepšinio žaidimą tokiame amžiuje aiškino Jonas. Šis amžius yra apie tobulėjimą, buvimą aikštėje ir tiesiog žaidimą. Kažko darymą.
Laikas su Šeima ir Atstumas
Krepšininkas pridūrė, jog su vaikais pabūti ir pabendrauti nesigauna tiek, kiek jis norėtų dėl varžybų ir įtempto grafiko. „Esu turbūt tikrai ne pats geriausias tėtis, nes kelionės, varžybos, grafikas, rutina, nesu tas tėtis, kuris sėdi namie, gali knygutę paskaityti ir vaikus užmigdyti, nes grįžti iš varžybų, o jie jau miega“, - pasakojo jis.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį „Pelikanai“ savo aikštėje įveikė Los Andželo „Clippers“, o po šių rungtynių spaudos konferencijoje šalia kalbėjusio krepšininko Jono Valančiūno pasirodė ir du jo sūnūs - Jonas bei Tauras, rašo Krepšinis.lt. Šmaikščiame vaizdo įraše įamžinta, kaip J. Valančiūnas duoda komentarą po įvykusių rungtynių. Šalia jo tuo metu stovėjo ir sūnūs Jonas bei Tauras, berniukai klausėsi savo tėčio, vėliau prie jo priėjo arčiau, apkabino. „Mano apsauginis ir masažuotojas“, - juokėsi J. Valančiūnas. Panašu, kad toks jo pokštas prajuokino ir į spaudos konferenciją susirinkusius žurnalistus.
Timūras ir Jonas Valančiūnas spaudos konferencijoje
„Esu neapsakomai dėkingas žmonai Eglei, padovanojusiai man du nuostabius vaikus, kuriuos be galo myliu ir kurie padarė mano gyvenimą pilnavertį. Tėvai daro didžiausią įtaką vaiko gyvenime. Pats augindamas vaikus matau, kokią didžiulę įtaką, aš, kaip tėvas, jiems darau - jie nuolat mane stebi, siekia atkartoti mano judesius - netgi tai, kaip sėdžiu ant kėdės ar kalbu. Vaikai mus su žmona priverčia pasitempti ir tapti geresniais. Pastebėjau, kad prie jų stengiuosi atsakingai kalbėti, tinkamai elgtis, kad būčiau jiems geras pavyzdys, o tai išties didžiulė atsakomybė“, - anksčiau pranešime spaudai yra sakęs J. Valančiūnas.
Vaikų Auklėjimas ir Ryšys su Lietuva
Paklaustas, ką vaikams reiškia turėti žinomą tėtį, krepšininkas gūžteli pečiais, pripažindamas, kad niekada apie tai nėra su savo sūnumis kalbėjęsis. Jis su žmona Egle juos augina kaip paprastus žmones, šeimoje neakcentuodami su Valančiūnų pavarde siejamo žinomumo. „Niekada to nesureikšminau ir niekada neturėjau tokio pokalbio su jais. Aš esu žmogus, kaip ir kiekvienas gatvėje, o jeigu ta nuotrauka kažkam atneša laimės ar džiaugsmo - man nesunku nusifotografuoti ar parodyti dėmesio. Bet mes neauginam išskirtinių vaikų su privilegijomis. Jie yra tokie patys, kaip visi vaikai ir mes su žmona norim, kad jie jaustųsi gerai bei turėtų sveiką, fainą vaikystę. O vaikystė susideda iš visko: vieną dieną galbūt būsi užgautas, o kitą - iš kiemo grįši patenkintas. Viską turi praeiti vaikai“, - įsitikinęs Jonas.
„Aš norėčiau, kad jie jaustųsi patogiai ir darytų tai, kas jiems patinka, todėl leidžiu jiems turėti gerą vaikystę ir be spaudimo rinktis, ką jie nori veikti, kol nėra peržengiama kažkokių ribų. Jie abu nuo pat kūdikystės matė krepšinį, todėl nereikia jų stumti, jie viską žino, o man telieka užsirišti kedus, prieš einant kartu pažaisti. Visgi, tik vasaromis pavyksta praleisti daugiau laiko kartu. Rutinoje esame visą sezoną, o vasara pas mus nėra nieko pastovaus, bet jie dėl mano karjeros pobūdžio įprato greitai prisitaikyti naujoje aplinkoje, yra labai socialūs ir nesunkiai randa kieme draugų, kuriuos, žinoma, vėliau būna sunku palikti“, - atviraus Jonas.
Nors krepšinio kelias J. Valančiūną nugabeno toli nuo gimtosios Lietuvos, jis visada išlaikė glaudų ryšį su tėvyne. Jonas tapo Lietuvos krepšinio simboliu, įkūnijančiu kovos dvasią ir aukštą sportinį lygį. „Aš visada didžiavausi būdamas lietuvis, visąlaik skleisdavau žodį, kad esu iš Lietuvos. Tai maža šalis ir kiek galėdavau, tiek pasakoju mūsų istoriją. Todėl man gera sugrįžti, net jei pavyksta tik kartą per metus, tačiau čia praleidžiam visą vasarą. Žinoma, kartais sudėtingiau tą poilsį ir ramybę apsaugoti nuo sulaukiamo žmonių dėmesio, bet iš tiesų, nei interviu, nei fotosesijos smarkiai nevargina. Matyt dėl to, kad jau pradėjau leisti sau atsirinkti, kam noriu ir galiu skirti savo laiką“, - apie žinomumo kainą laidoje prabils Jonas.
Vaikystės Įtaka ir Šeimos Tradicijos
Žinomas krepšininkas atskleidžia, jog dabartinius jo mitybos įpročius suformavo vaikystės patirtys, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Su šeima gyvenome šalia miesto, beveik kaime, tai patys užsiaugindavome šviežių daržovių, o iš ūkininkų įsigydavome mėsos. Apskritai, daug šviežių, natūralių produktų vaikystėje buvo pasiekiama ranka, o tai, kas natūralu, ir yra skaniausia“, - prisimena J. Valančiūnas.
J. Valančiūnas prisimena, jog šalia namų buvo šiltnamis, kuriame netrūkdavo nei pomidorų, nei agurkų. Tuo metu darže augo bulvės, kopūstai, salotos, ridikėliai ir kitos daržovės. „Be abejo, auginom ir braškes, o ir pasisaldindavom jas - praktiškai kiekvienas valgydavo ir iki šiol, ko gero, valgo braškes su pienu bei cukrumi. Žinoma, tai - ne pats sveikiausias patiekalas, bet jis - neatsiejama vaikystės dalis“, - teigia pašnekovas. Krepšininkas pabrėžia, jog tai, kas sveika ir natūralu yra didžiausias raktas į sveiką kūną.
Aktyvi vaikystė - aktyvus gyvenimas ir suaugus. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės aukštaūgis teigia, jog iš vaikystės atkeliavo ir polinkis į aktyvų gyvenimo būdą. Pasak jo, gyvenant ne mieste, fiziškai aktyvios veiklos netrūkdavo: nuo pagalbos tėvams daržuose ir šiltnamiuose iki diskotekų kaime. „Kieme draugų buvo daug, vasaromis važiuodavome prie ežerų, o žiemą nuo kalnų leisdavomės su slidėmis. Iš tikrųjų, daug laiko leisdavome lauke, o tas aktyvaus gyvenimo būdo potraukis niekur ir nedingo“, - tikina pašnekovas.
Nors didžiąją laiko dalį Jonas praleidžia Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur žaidžia krepšinį, net ir ten jis mėgaujasi lietuviškais patiekalais. Pasak krepšininko, žmona Eglė puikiai šeimininkauja virtuvėje bei lepina jį cepelinais - jais gardžiuojasi ir abu sūnūs. „Tikrai nesutikčiau su tuo stereotipu, jog cepelinai - nesveikas maistas. Jei jiems pagaminti naudojami natūralūs produktai, šviežios bulvės, geriausia - lietuviškos, ir kokybiška mėsa, tokio patiekalo tikrai nereikėtų atsisakyti. Daugelis vaikystėje, taip pat ir aš, valgėme cepelinus, tad ir užaugome stiprūs bei tvirti“, - šmaikštauja Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas.
Socialinė Veikla ir Pagalba Vaikams
Visgi, kam krepšininkas tikrai negaili dėmesio, kol būna Lietuvoje, tai savo vardo paramos fondui, kuris skatina vaikų ir jaunimo užimtumą dienos centruose. Jonas pasakoja, kad tam tikras iš krepšinio aikštelės atsineštas taisykles pritaiko ir fondo veikloje, tačiau iš tiesų, ieškant ryšio su augančia karta, be galo svarbus yra bendravimas bei pagalba, jiems parodant kryptį link teisingo gyvenimo kelio.
„Prieš aštuonerius metus susipažinus su žmogumi, kuris jau anksčiau buvo savo gyvenimo dalį atidavęs būtent vaikams su socialinėmis problemomis, mes kartu nusprendėme, kad reikia įrankio, kuris padėtų vaikams išlipti iš vienokių ar kitokių problemų. Taip atsirado fondas ir su ta mūsų pagalba bandom vaikams padėti pereiti sunkius laikotarpius. Paauglystė nėra lengvas dalykas, o nenukreipiama paaugliška energija gali prikelti visokiausių demonų, tai mūsų išsikelti tikslai ir yra, kaip padėti paaugliams tą suvaldyti, kaip jiems pasirinkti tiesesnį kelią, be skaudžių nuopuolių. Norim, kad vaikai pasijaustų mylimi, globojami ir tada tos meilės rastų savyje“, - pasakos krepšininkas.
Prie fondo veiklos prisideda ir mineralinis vanduo „Vytautas“, kurio reklamose galima išvysti ir paties Jono veidą. Bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ vadovė Aistė Miliūtė sako, kad jų verslas visuomet noriai įsitraukia į socialinius projektus, o sportininkai dažnai tampa įkvepiančiu pavyzdžiu paaugliams, siekiantiems tiek sportinių, tiek asmeninių tikslų. „Mūsų verslui visuomet svarbu prisidėti prie socialinių projektų, ypač prie tų, kurie skatina jaunus žmones rinktis aktyvų ir prasmingą gyvenimą. Žavimės Jono iniciatyvomis, gebėjimu įkvėpti kitus ir jo rodomu pavyzdžiu, kaip sveikas gyvenimo būdas, disciplina bei atkaklumas atveria duris į svajonių išsipildymą. Išgirdęs mūsų naująjį šūkį „Į sveikatą, iš tikrųjų“, Jonas jame rado sąsajų su savo fondo siunčiamomis žinutėmis, todėl mes su džiaugsmu prisidedame prie sportininko švietėjiškos veiklos, nes tikime, kad tai daro ilgalaikį teigiamą poveikį jaunajai kartai“, - sako bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ vadovė Aistė Miliūtė.
tags: #jonas #valanciunas #vaikai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
